„Saulučių“ darželiai apšvietė etnografinius regionus

Konferenciją lietuvių liaudies dainomis pradėjo Mažosios Lietuvos tautiniu kostiumu pasipuošusi Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Irena Barbšienė ir „Yamaha“ muzikos mokyklos Gargždų skyriaus vadovė Lolita Gabšienė, kuri demonstravo Žemaičių tradicinius apdarus.

 

Lopšeliai-darželiai, pavadinti „Saulutė“, yra išsibarstę po visą Lietuvą. Tačiau kartą per metus įstaigų atstovai susitinka, ši „Saulučių“ susiėjimo tradicija prieš penkerius metus buvo pradėta Pakruojyje. Šiemet visus sutraukė Gargždų lopšelio-darželio „Saulutė“ spinduliai, mat ketvirtadienį čia vyko konferencija, skirta Etnografiniams regionų metams pažymėti.

Gargždų lopšelio-darželio „Saulutė“ direktorė L. Norvilienė (pirma iš kairės) ir jos pavaduotoja ugdymui L. Petrauskienė (viduryje) įsitikinusios, kad etnografinių regionų pažinimo elementus būtina taikyti ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme.Grąžina tolstančias tradicijas

„Etnokultūrinio regiono ypatumų integravimas į ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymą yra viena iš prioritetinių sričių, tai ir atsispindi konferencijos tematikoje. Juolab kad 2015-uosius Seimas paskelbė Etnografinių regionų metais. Klaipėdos rajonas yra ypatingas, nes atstovauja dviem etnografiniams regionams – Mažajai Lietuvai ir Žemaitijai“, – „Bangai“ sakė Gargždų lopšelio-darželio „Saulutė“ direktorė Liudvika Norvilienė.

Jos pavaduotoja ugdymui Lina Petrauskienė akcentavo, jog regionai yra artima vaiko aplinka, su kuria itin svarbu supažindinti ikimokyklinio ugdymo procese. Dėl to šiemet Gargždų „Saulutė“ vykdo projektą „Tradicijos šeimai“. Pastarasis itin reikšmingas, nes, anot L. Petrauskienės, yra pastebimas tradicijų nykimas, vyrauja nuomonė, kad mūsų senolių žaidimai, papročiai neįdomūs ir atgyvenę: „Jaunos šeimos dažnai neturi žinių, suvokimo, kokios tikrosios pagrindinių lietuviškų švenčių tradicijos. Tėvai, nemokėdami iš kartos į kartą perduodamų žaidimų, dainelių, nesidomi ir tradicijų simbolika. Tai kelia susirūpinimą ir verčia imtis atitinkamų priemonių. Šiais metais mūsų darželyje vyko paskaitos tėvams ir pKad Etnografinių regionų metų tema aktuali, liudijo Gargždų „Saulutėn“ sugužėjęs gausus būrys svečių. Atvyko lopšelių-darželių „Saulutė“ atstovai iš Pakruojo, Alytaus, Jonavos, Joniškio, Telšių, Mažeikių, Raseinių.edagogams, įkurta mažoji etnomokyklėlė, vyko etnografiniai vakarai.“

Neabejoja etnomokyklėlės nauda

Pasak L. Norvilienės, miesto vaiką priartinti prie etnografinių regionų nėra paprasta, nes visos tradicijos, tarmiška kalba labiau išlikusios kaimiškose vietovėse. „Džiugu, kad Klaipėdos rajone yra Agluonėnų etnografinė J. Gižo sodyba, vaikai ten apžiūrėjo ir įvairiausius senovinius buities daiktus, likusius vertingus rakandus. Gargždų krašto muziejuje galime supažindinti vaikus ir su miesto istorija. Įkurtoje etnomokyklėlėje mamos su mažyliais mokosi tradicinių mylavimų, kykavimų, lopšinių, žaidimų. Užsiėmimuose dalyvaujančios logopedė ir psichologė aptaria, paaiškina jų naudą vaiko vystymosi raidai. Pavyzdžiui, net paprastas žaidimas „Virė, virė košę“ lavina smulkiąją motoriką, mūsų močiutės visa tai darydavo to net nežinodamos, intuityviai“, – pasakojo L. Norvilienė ir L. Petrauskienė.

Jau vyko ir bendri vakarai su tėvais, kur kartu su vaikais buvo atlikti Velykoms, Atvelykiui, adventui ir kitoms lietuvių šventėms būdingi būrimai, spėjimai, žaidimai ir pan. Tėvams buvo išdalinti trumpi švenčių aprašymai, smulkiosios tautosakos pavyzdžiai. Su „Saulutės“ vykdytu projektu konferencijoje visus supažindino priešmokyklinio ugdymo pedagogė Virginija Galinienė, meninio ugdymo pedagogė Šarūnė Petruškevičienė ir auklėtoja Sandra Petrusevičienė.

Įstaigų bendrystė teikia patirties

Savo patirtimi dalijosi ir kitų lopšelių-darželių „Saulutė“ atstovai. Iš viso konferencijoje buvo pristatyti 8 pranešimai etnografinių regionų integravimo į priešmokyklinį ugdymą tematika.

„Mes dainuojame rajono kultūros centro folkloro ansamblyje, tad liaudies dainos mums artimos. Darželyje rengiame tautines šventes ir pastebėjome, kad dabar miesto renginiuose tėvai su vaikais taip pat aktyviau dalyvauja. O darželyje visos šventės neapsieina be liaudies kūrybos. Viską pritaikom, o vaikams labai patinka“, – kalbėjo iš Raseinių atvykusi muzikos pedagogė Otilija Petroševičienė ir darželio auklėtoja Genovaitė Dimšienė.

Telšių lopšelio-darželio „Saulutė“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Laimutė Papartienė ir auklėtoja Ilona Kazlauskienė teigė, jog „Saulučių“ bendrystė teikia patirties pasidalijimo džiaugsmą, kuris neįkainojamas dirbant švietimo įstaigoje. Prasmingame susitikime dalintasi ne tik žiniomis, bet ir „Saulučių“ susitikimo jubiliejui specialiai iškeptu tortu. Atvykusiesiems neprasprūdo pro akis ir išpuoselėta tiek darželio, tiek pačių Gargždų aplinka. „Tai žalias miestas su nuostabiais žmonėmis“, – apibendrino Raseinių lopšelio-darželio „Saulutė“ direktorė Skina Armalienė.


Įdomu

  • Gargždų lopšelyje-darželyje „Saulutė“ atlikta anketinė apklausa parodė, kad daugiausia darbuotojų yra kilę iš Žemaitijos (34,92 proc.); Aukštaitijos (2,5 proc.), Suvalkijos (1,3 proc.). Tarmiškai kalba 18,48 proc. įstaigos darbuotojų. 8,22 proc. tai daro retai; 11,30 proc. tarmiškai nekalba.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content