Sava pastogė – ne už kalnų

Dirbančios jaunos šeimos ar vieniši asmenys greičiausiai nelabai domisi ar turi galimybių pasinaudoti valstybės teikiamomis lengvatinėmis sąlygomis įsigyti nuosavus būstus. Kol kas šiomis lengvatomis rajone pasinaudoja tik vienetai.

Remontuotis nenori

„Kartais žmonės klaidingai galvoja, kad mes dalijame pinigus. Tikrai ne, paskolos būstams yra bankuose. Tačiau, norint gauti lengvatas, pirmiausia reikia kreiptis į Savivaldybę bei pristatyti pajamų ir turto deklaraciją. Jei žmogus turi teisę į lengvatas, išrašome atitinkamą pažymą, ir jis keliauja konsultuotis dėl paskolos į banką“, – sakė Inesa Vytienė, Savivaldybės Turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė.

O į lengvatas pagal įstatymą gali pirmiausia pretenduoti Klaipėdos rajone gyvenamąją vietą deklaravę asmenys. Pavyzdžiui, jaunoms šeimoms, auginančioms vieną ar daugiau vaikų (įvaikių), ir šeimoms, kuriose vienas iš vaikų tėvų yra miręs, suteikiama 10 proc. subsidija nuo suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito sumos. Buvusiems likusiems be tėvų globos asmenims iki jiems sukaks 35 metai ar jų šeimoms, taip pat šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, neįgaliesiems arba šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų, suteikiama jau 20 proc. dydžio subsidija nuo suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito sumos. Šiuo atveju lengvatas gali gauti tie neįgalieji, kuriems nustatytas darbingumas yra mažesnis negu 40 proc. Dar yra visas sąrašas reikalavimų, norint gauti paramą būstui įsigyti: reikia deklaruoti turtą ir pajamas, neviršyti tam tikro dydžio pajamų, neturėti būsto pastaruosius 5 metus ir kt.

Valstybės iš dalies kompensuojama būsto kreditų suma neturi būti didesnė negu 53 tūkst. eurų asmeniui, 87 tūkst. eurų šeimai, 35 tūkst. eurų būsto rekonstravimui. Tačiau, pasak I. Vytienės, pastarąja paslauga niekas dar nepasinaudojo gal dėl to, kad kreditas galioja tik nuosavybės teise turintiems gyvenamuosius, ne sodo namelius, o gal žmones baugina biurokratinės procedūros.

Geriau pirkti nei nuomoti

Pasak I. Vytienės, anksčiau tvarka buvo sudėtingesnė – kol būdavo patvirtinamos biudžete lėšos paskoloms, pretendentams likdavo maždaug 4 mėnesiai susirasti ir nusipirkti butą. Dabar taip nežmoniškai skubėti nebereikia, nusipirkti butą galima per trejus metus. „Manau, oficialias pajamas turinčioms šeimoms, kurioms galima suteikti lengvatas būstui įsigyti, tikrai labiau apsimoka pirkti savo butą, o ne jį nuomotis. Juk nuomos kainos šiuo metu yra labai sukilusios – vidutiniškai 200 eurų per mėnesį už kuklų butelį. Gyventojų mūsų rajone daugėja, butų reikia. Pinigų paskoloms šiuo metu turime, nors prieš kurį laiką buvome pritrūkę“, – sakė specialistė. Anot jos, dar viena gera naujovė – jei šeimoje gimsta vaikas, valstybė gali dengti 10–20 proc. paskolos pradinio įnašo.

Tačiau, Turto valdymo skyriaus vedėjo Audriaus Kampo teigimu, pati būsto leng­vatinėmis sąlygomis suteikimo tvarka tuose šalies rajonuose, tarp jų ir mūsų rajone, kur nekilnojamojo turto kainos yra itin aukštos, yra gana paradoksali. „Kad gautų paramą, žmogus turi būti „biednesnis“, tačiau bankas, suteikiantis paskolą, nori turtingesnio. Jei turėsi mažas pajamas, gausi ir nedidelę paskolą, už kurią mūsų rajone sunkiai ką nors įpirksi. Vietovėse, kur būsto kainos mažesnės, šis paradoksas mažiau ryškus“, – sakė A. Kampas.

Galbūt ši situacija trukdo didesniam skaičiui šeimų pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis ir įsigyti nuosavas pastoges. Turto valdymo skyriaus duomenimis, pernai pagal šią tvarką butus nusipirko 8, šiemet pirmąjį metų ketvirtį planavo 3–4 šeimos ir vieniši asmenys.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių