Seimo nariai susirūpino kvietiniškių ramybe

Buvęs Kvietinių bendruomenės pirmininkas R. Bernotas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas S. Šedbaras, Kvietinių bendruomenės pirmininkas G. Girgždis, kvietiniškis A. Uosis ir Seimo Kaimo reikalų komiteto narė R. Petrauskienė prie šaudyklos teritorijos.

Archajiškumu besididžiuojantis Kvietinių kaimas kasdienybėje nebeišeina iš užburto rato dėl šalia įsikūrusios šaudyklos veiklos. Prieš kelerius metus valstybės saugomame Kvietinių pilkapyne aptikti neolito gyvenvietės požymiai – 2,5 tūkst. metų senumo kapai – sukėlė sensaciją. Kurioziškas sutapimas: būtent prieš kelerius metus prasidėjo ir tokio istoriniu požiūriu įžymaus kaimo bendruomenės kryžiaus keliai dėl ramybės. Mat iš šaudyklos girdimi šūvių pokštelėjimai arba net jų papliūpos, kvietiniškių nuomone, nesiderina nei su pagarba kaimo archajiškumui, nei su šalia esančiu ichtiologiniu draustiniu, nei dar proziškiau – su žemės ūkio paskirties žemėje vykdoma esą komercine veikla.

VšĮ Pajūrio sportinio šaudymo klubo „Molinis karvelis“ atstovai laikosi pozicijos, kad veikia pagal licenciją, o joje nėra apribojimo, kokios paskirties žemė turėtų būti jų vykdomai veiklai.

Žmonės išpasakojo bėdą

Gruodžio 2 d. Kvietinių bendruomenės centre kvietiniškiai ir bendruomenės pirmininkas Gediminas Girgždis susitiko su Seimo nariu, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininku Stasiu Šedbaru bei Seimo nare Rasa Petrauskiene. Gyventojai parlamentarams pasakojo apie emocinę įtampą dėl šaudyklos, guodėsi, kad valdžios institucijos į jų problemą reaguoja formaliai.

Seimo nariai po susitikimo su kvietiniškių atstovais nuvyko į vietą, kurioje veikia šaudykla.

Prieš kelerius metus buvusiame karjere šalia Minijos įsikūrus VšĮ „Molinis karvelis“ sportinio šaudymo klubo šaudyklai aplinkiniai Kvietinių kaimo gyventojai netruko pajusti nesaugią kaimynystę. Nuolatinis pokšėjimas, nesaugumo jausmas einant prie upės, bendruomenei neišpildyti šaudyklos įkūrėjų pažadai sukėlė konfliktinę situaciją. Žmonės rinko parašus, buvę bendruomenės pirmininkai rašė raštus reikalaudami įvairių institucijų (Policijos, Savivaldybės, Nacio­nalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir kt.) dėmesio, išaiškinimo, ar teisėtai be bendruomenės sutikimo išduota licencija, ar tokiai veiklai yra apribojimai laiko požiūriu, ar tokia veikla galima prie ichtiologinio draustinio, o svarbiausia, ar ji gali būti vykdoma nuomojamame žemės ūkio paskirties sklype. Įvairių institucijų atsakymai buvo vieningi: licencija išduota teisėtai, veikla vykdoma pagal taisykles.

Kvietiniškiai ne kartą kvietė policijos pareigūnus, rajono Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos specialistus vienų prašydami sudrausminti ramybės trikdytojus, o kitų reikalaudami, kad šie fiksuotų vykdomos veiklos, nesuderinamos su žemės ūkio paskirties sklypu, faktą. Nors žmonės turėjo ir vaizdo įrašų su keliamu šaudyklos triukšmu, tuo norėdami įrodyti, kad ten esą vyksta komercinė veikla, tačiau teisinėms procedūroms pradėti esą to neužteko.

Susiduria du požiūriai

Tuometis Kvietinių bendruomenės centro valdybos pirmininkas Rolandas Bernotas šių metų pavasarį kreipėsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Tačiau gautas atsakymas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Visgi minėtame prokuroro rašte pažymėta, jog „policijos išduotu leidimu patvirtinama, kad šaudykla (tiras) atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus šaudyklai (tirui) įrengti ir yra tinkama eksploatuoti, tačiau tai nėra dokumentas, suteikiantis teisę žemės ūkio paskirties žemę naudoti ne žemės ūkio veiklai“.

Po bendruomenės skundų „Bangos“ anksčiau kalbintas VšĮ Pajūrio sportinio šaudymo klubo „Molinis karvelis“ vadovas Julius Mineikis ne kartą teigė, jog klubas veikiąs pagal gautą licenciją ir jokių Lietuvos Respublikos įstatymų nepažeidinėjantis. Tuo labiau, kad klubas užsiimąs net edukacine veikla, o vietos bendruomenėje esą nepatenkinti vos keli žmonės. Veiklą žemės ūkio paskirties žemėje jie vykdantys teisėtai – licencijoje nėra nurodyta, kokios paskirties žemė tokiai veiklai turėtų būti. Be to, klubas esą atsižvelgė į skundus, tad nebešaudoma sekmadieniais, apribotos veiklos valandos ir kitomis dienomis.

Licencijos terminas neribojamas

Kelerių metų kovos epopėją dėl ramybės kaime Kvietinių bendruomenės atstovai vasarą išdėstė ir Klaipėdos rajono savivaldybės merui Broniui Markauskui. Jo nuomone, derėtų kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją dėl šaudyklų licencijavimo tvarkos sugriežtinimo, pavyzdžiui, riboti licencijos terminą. Į Klaipėdos rajono savivaldybės mero rugpjūčio 29 d. raštą „Dėl šaudymo tirų ar šaudyklų eksploatavimo“ atsakė vidaus reikalų ministro pavaduotojas Česlovas Mulma. Savivaldybei atsiųstame rašte išdėstyti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo numatyti reikalavimai tirams ir šaudykloms. Taip pat dar kartą patvirtinama, kas kvietiniškiams ir taip jau aišku: jeigu tiras ar šaudykla eksploatuojami ūkinės veiklos tikslais, privaloma gauti licenciją, kurią išduoda Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

„Manome, kad Klaipėdos rajono mero siūlomas licencijos termino ribojimas prieštarautų LR paslaugų įstatymo nuostatoms, kurios nustato, kad LR kompetentinga institucija (licencijos) paslaugos teikėjui išduoda neribotam laikui“, – minėtame rašte dėsto viceministras Č. Mulma ir teigia manantis, kad suinteresuotos šalys turi kreiptis į Žemės ūkio ministeriją dėl žemės ūkio paskirties žemės naudojimo pagal paskirtį.

Patikrinimą atliko vietovėje

Po susitikime su Seimo nariais S. Šedbaru ir R. Petrauskiene dėl gyventojų išsakytų nuogąstavimų, kad šaudyklos veikla vyksta žemės ūkio paskirties žemėje, komentaro kreipėmės į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos.

„Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos r. skyrius 2019-06-20 raštu informavo žemės sklypo savininkus ir šį žemės sklypą naudojantį asmenį, kad, norėdami toliau tęsti šaudymo veiklą žemės sklype, jie turi kreiptis į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo arba iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. sutvarkyti teritoriją taip, kad sklypas būtų naudojamas pagal šiuo metu nustatytą pagrindinę žemės sklypo paskirtį – žemės ūkio, t. y. pašalinti su žemės sklypo paskirtimi nesusijusius statinius, įrenginius (4 stogines, tirą, jūrinius konteinerius, kitus įrenginius ir inžinerinius statinius), kurie susiję su šaudymo veikla ir trukdo naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. 2019-09-10 NŽT Klaipėdos r. skyrius raštu informavo aukščiau minėtus asmenis, kad vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2019-09-24 bus atliktas sklypo patikrinimas vietovėje. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo paskirtis nėra pakeista, o įrenginiai, susiję su šaudymo veikla, nepašalinti. Tai užfiksuota Žemės naudojimo patikrinimo akte“, – atsakyme „Bangai“ paaiškina NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas.

Surašytas nusižengimo protokolas

Minėtame atsakyme informuojama, kad dėl nustatytų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, numatytų Administracinių nusižengimų kodekso 261 straipsnio 1 dalyje, žemės sklypą naudojantis asmuo buvo iškviestas atvykti į NŽT Klaipėdos r. skyrių protokolui surašyti. Gruodžio 4 d. protokolas už Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 1 p. nuostatos, pagal kurią žemės savininkas ar naudotojas privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, nesilaikymą, asmeniui, naudojančiam žemės sklypą ne pagal jam nustatytą pagrindinę naudojimo paskirtį, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

„Už nustatytą administracinį nusižengimą skirta bauda. Asmeniui nesutikus sumokėti administracinio nusižengimo protokolu paskirtos baudos, NŽT Klaipėdos r. skyriaus vedėjas priims nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kurį šis asmuo galės apskųsti teismui. Taip pat pažymėtina, kad baudos sumokėjimas nepanaikina būtinumo keisti šiuo metu nustatytą pagrindinę žemės sklypo paskirtį, ketinant tęsti su šaudymu susijusią veiklą, arba nepakeitus žemės sklypo paskirties – pašalinti su žemės sklypo paskirtimi nesusijusius statinius ir įrenginius“, – rašte praneša R. Golubovas.

Savo argumentų nepateikė

NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas R. Golubovas atkreipė dėmesį, kad NŽT Klaipėdos r. skyrius nuolat teikia informaciją Kvietinių kaimo bendruomenei tiek dėl žemės sklypo, kuriame veiklą vykdo VšĮ Pajūrio sportinio šaudymo klubas „Molinis karvelis“, tiek kitais bendruomenei rūpimais klausimais. Pavyzdžiui, gruodžio 2 d. į skyrių buvo atvykęs asociacijos „Kvietinių bendruomenės centras“ valdybos pirmininkas ir du bendruomenės atstovai. Susitikime su NŽT Klaipėdos r. skyriaus vedėja buvo aptarti klausimai dėl VšĮ Pajūrio sportinio šaudymo klubo „Molinis karvelis“ veiklos, bendro naudojimo ir servitutiniu keliu patekimo prie Minijos upės ir senųjų kaimo kapinių ir kt.

Po susitikimo su minėtais parlamentarais ir NŽT informacijos „Banga“ komentaro paprašė VšĮ Pajūrio sportinio šaudymo klubo „Molinis karvelis“ vadovo, kuris situacijos nekomentavo, o nurodė rūpimais klausimais kreiptis į įstaigos advokatą.


SEIMO NARIŲ NUOMONĖS

  • Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas Stasys Šedbaras:

    – Ar teisėta ir teisinga primesti kaimo žmonėms jų gyvenimo darbotvarkę? Ryte ar vakare, nesvarbu kada, girdėti šūvius? Susitikimas su Kvietinių kaimo žmonėmis ir apsilankymas jame įkurtos šaudyklos vietoje parodė, kad taip ir yra. Čia įsikūrusi VšĮ „Molinis karvelis“ teikia šaudymo paslaugą, o gal daugiau pramogą teritorijoje, esančioje prie pat kelio, vedančio į Minijos upę, taip pat prie kapinių, be to, visiškai greta plyti saugoma teritorija, peri paukščiai, gyvena laukiniai žvėrys, kurie nuo šūvių blaškosi po žmonių gyvenamąsias teritorijas. Teritorija neaptverta, nesaugi, o gyventojai nuolat turi klausytis šaunamųjų ginklų skleidžiamų stiprių garsų. Kvietinių bendruomenės valdybos pirmininkas Gediminas Girgždis sakė, kad gyventojai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyrių, apie tai rašyta spaudoje, tačiau šūviai tebeaidi, o išsinuomojusi sklypą žemės ūkio veiklai VšĮ „Molinis karvelis“ nereaguoja. Šiuo atveju tik teisinis kelias padės Kvietinių kaimo gyventojams susigrąžinti saugų ir ramų gyvenimą. Tokią teisę žmonės turi, ją apginti yra kartu ir teisingumo reikalas.

  • Seimo Kaimo reikalų komiteto narė Rasa Petrauskienė:

    – Atsižvelgti į šaudyklų veiklą reikia, net jei nuo šūvių garso diskomfortą patiria nors ir viena šeima. Tokia kaimynystė su šaudykla tikrai nėra nei saugi, nei Kvietinių gyventojams reikalinga. Jie nori gyventi ir būti savo kaimo šeimininkais, o dabar atrodo, kad to negali, nes kažkas ima ir pradeda šaudyti, ypač savaitgaliais, kai poilsio laikas yra pats svarbiausias. Jeigu sklypą išsinuomojo žemės ūkio veiklai, tai tegu augina burokus ar bulves, kodėl tuomet šaudo? Tokia veikla nėra žemės ūkio, čia jau pažeidimas, kuris turi būti teisiškai įvertintas.

    Nors šios šaudyklos „Molinis karvelis“ veikla pagal galiojančius teisės aktus laikoma teisėta – turi tiek licenciją, tiek leidimą, tačiau licencija veiklai gauta pagal seną tvarką, kai poveikio aplinkai vertinimas nebuvo privalomas.

    Dabartinė tvarka yra tokia, kad yra privalomas poveikio aplinkai vertinimas šaudykloms, kurių plotas 1 ha ar didesnis.

    Taip pat pastebėtina, jog ir licencijų išdavimas neterminuotam laikui yra svarstytinas aspektas, kadangi šaudyk­los veikla yra reikalaujanti ypatingai aukštų saugumo reikalavimų, tad galimai tokios licencijos turėtų būti peržiūrimos tam tikrais laiko intervalais.

    Todėl dar lapkritį, tik gavusi Kvietinių gyventojų prašymą kreipiausi į Vidaus reikalų ministeriją su prašymu inicijuoti šių taisyklių pakeitimus, numatant tinkamą gyventojų interesų apsaugą.

    Taip pat kitą savaitę su Seimo nariu S. Šedbaru inicijuojame susitikimą šio klausimo sprendimui, nes panašių atvejų pasitaiko ir kitose Lietuvos vietose.

Vilija BUTKUVIENĖ

Vitos VITAITĖS nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių