Senjorę šokiravo nesąžiningi nuomininkai

Senyvo amžiaus žmonės vieni gyventi sodo nameliuose kartais nebesiryžta ir juos užleidžia nuomininkams. Būna tenka skaudžiai nusvilti. Štai Ona (vardas pakeistas) mainais į sklypo priežiūrą sulaukė augančių skolų už elektrą bei šiukšles. Senjorė nuo nesąžiningų nuomininkų Sauliaus ir Laimos (vardai pakeisti) siekia apsaugoti kitus gyventojus.

Pasigailėjo jaunos šeimos

Ona gyventi ir prižiūrėti sodo namelį, esantį Klaipėdos rajone, nepajėgia. Tikėdamasi neapleisti sklypo, senjorė nusprendė jį išnuomoti. Norinčiųjų buvo labai daug, tačiau geros širdies moteris gyvenamąją vietą suteikė jaunai šeimai, turinčiai vaiką. „Tie jauni žmonės pasirodė ne pijokai, jokio įtarimo nekėlė. Žadėjo, kad laiku mokės mokesčius, prižiūrės namelį. Labiausiai troškau, kad jų mažametis vaikas galėtų augti gryname ore“, – pasakodama savo pamokančią istoriją „Bangai“ pirmąjį pokalbį su nuo­mininkais prisiminė moteris. 80-metė 2016 metų vasarį su būsimais gyventojais pasirašė panaudos sutartį. Gyventojai įsipareigojo laiku sumokėti už šiukšlių išvežimą, kas mėnesį – už sunaudotą elektros energiją. Taip pat prižiūrėti patalpas, atlikti būtiną remontą, pjauti žolę, laiku išvežti kanalizacijos nuotekas, išvalyti šulinį ir t. t. Mainais jie galėjo apsigyventi sodo namelyje, naudotis žemės sklypu ir visomis sodo gėrybėmis (jas prižiūrint).

Skolos – apie 200 Eur

Senjorė išnuomavo sodo namelį ir dėl jo nebesuko galvos. Tačiau po pusmečio iš AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ gavo raginimą sumokėti esamas skolas. Kaip pasakojo gyventoja, šiuo metu sukaupta skola už šiukšles, elektrą siekia apie 200 Eur. Nuomininkai į kalbas su sodo namelio šeimininke ilgą laiką visiškai nesileido. Nekėlė telefono ragelio, bendraudavo tik elektroniniais laiškais, o ir į juos atrašydavo nereguliariai. „Nejaugi būdama pensininkė turiu išlaikyti svetimus žmonės? Savo kailiu patyriau, kad yra ne tik telefoninių sukčių. Nuoširdžiai norėčiau paraginti žmones būti atsargiems ir saugotis nesąžiningų nuomininkų“, – „Bangai“ kalbėjo Ona.

Saulius ir Laima garbaus amžiaus moterį tikino, kad neturi pinigų ir daugiau nei 4 mėnesius maitino pažadais. Pasak senjorės, piktavaliai teigė, kad iškeldinti moteris jų negali, mat jaunoje šeimoje auga mažametis vaikas. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Šaulytė „Bangą“ patikino, kad visi privalo laikytis sutarties sąlygų. Tad nepilnamečio šeimoje augimas – ne priežastis nepaisyti įsipareigojimų.

Pasižadėjo išsikraustyti

Trūkus kantrybei ir baiminantis kapsinčių skolų, sodo namelio šeimininkė vasario 24 d. nuomininkus įspėjo, kad nutraukia sutartį ir jie iki kovo 24 d. turintys išsikraustyti. Nesulaukusi atsako iš nuomininkų, senjorė su dviem liudininkais nuvyko į jai priklausantį sodo namelį. Tačiau buvo sutikta ne su atsiprašymais, o koneveikimu. Visgi nuomininkai raštiškai pasižadėjo iki kovo 24 d. sumokėti sukauptas skolas ir išsikraustyti. Tad dabar Ona su nerimu laukia numatytos datos. „Skambinkite vyro darbdaviui ir klauskite, kada sumokės atlyginimą. Galvojate, kad mes milijonus sukaupę? Atrodo, kad nedirbame ir sėdime prie telefonų laukdami jūsų skambučio. Pasirašėme pasižadėjimą, kad iki numatytos datos sumokėsime. Kas jums blogai yra?“ – elektroninio laiško sulaukė ji. „Bangai“ susisiekus su Laima, ši patikino, kad pasižadėjimą įvykdys, o skolos susikaupė dėl nenumatytų aplinkybių. Mat jos vyras buvo praradęs darbą. „Niekur bėgti nežadame. Juk suprantame, kad patys sukaupėme skolas, patys jas ir sumokėsime“, – garantavo moteris. Pasiteiravus apie skolų dydį, sumos ji įvardyti nagalėjo, nes esą neskaičiavo.

Kaltina savininkę ir grasina teismu

Laima žurnalistei vardijo netinkamą sodo nuomotojos elgesį. Pasak jos, senjorė nieko nepranešusi į laikraštį įdėjo skelbimą, kad išnuomoja sodo namelį. „Kaip jaustis: ryte stovi vyrai už lango ir veržiasi apžiūrėti sklypo? Be mūsų žinios įėjo į rūsį, atsidarė skydinę, laiškų dėžutę. Pati šeimininkė pradėjo šaukti, rėkti. Taip žmonės nesielgia“, – kalbėjo nuomininkė. Jos teigimu, sodo namelis buvo labai apleistas. „Patalpos neremontuotos. Patys ištapetavome sienas, sudėjome laminatą, sutvarkėme aplinką. Už darbą gi mums nesumokėjo, tik už medžiagas, kurias gavome pusvelčiui. Patys turėjome sukti galvas, iš kur gauti kopėčias, žoliapjovę, deginti degalus vežant žvyrą aumotobilių aikštelei įsirengti. Buvome pirmi nuomininkai, kurie prižiūri namelį ir aplinką. Visi kaimynai gali paliudyti. Ką kalbėti, jei šiltnamyje gruodžio mėnesį radau pomidorus?“ – skundėsi Laima ir patikino, jei ši nuomos istorija pasirodys „Bangoje“, ji Oną dėl šmeižto paduos į teismą.

Pataria imti depozitą

Pasak ilgametę teisininko patirtį sukaupusio advokato Algirdo Gervaičio, jokia sutartis neapsaugos nuomotojo (panaudos davėjo) nuo piktavalio nuomininko (panaudos gavėjo) veiksmų. Tačiau sudaryta rašytinė sutartis padės aiškiau išspręsti civilinės atsakomybės taikymą. Siekiant apsidrausti nuo nesąžiningų nuomininkų, advokatas rekomenduoja į sutartį įtraukti depozito punktą. Užstatas būtų tam tikras garantas, kad sandorio šalis laikysis savo įsipareigojimų. Jei jie nevykdomi, užstatas ar jo dalis lieka turto nuomotojui.

Advokatas pastebi, kad dažniausiai tarp nuomininkų ir nuomotojų nesutarimai ir kyla dėl laiku nesumokėtų mokesčių. „Reiktų nuomos sutartyje nurodyti, kad privalu sumokėti avansą, kuris bus užskaitomas už paskutinį ar paskutinius du mėnesius“, – patarė A. Gervaitis ir priminė, kad būstą užleidžiant nuomininkams sutartyje naudinga detaliai aprašyti arba nuotraukomis užfiksuoti perduodamą turtą ir inventorių. O nuomos sutartį įregistruoti viešajame registre. „Tuomet tai bus galima panaudoti prieš trečiuosius asmenis“, – pridūrė advokatas.

Taikytina civilinė atsakomybė

A. Gervaičio teigimu, sveikintina, kad senolė sudarė rašytinę terminuotą sutartį. Tai jai padės išsireikalauti nesumokėtus mokesčius iš panaudos gavėjų, kurie nesilaiko sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (t. y. nesumoka už sunaudotą elektros energiją, šiukšlių, kanalizacijos nuotekų išvežimą ir kt.). Tokie veiksmai vienareikšmiškai yra vertinami kaip sutarties sąlygų pažeidimas ir jiems taikytina sutartinė civilinė atsakomybė. „Jeigu panaudos gavėjai nesilaikytų pasižadėjimo iki kovo 24 d. sumokėti skolas ir išsikraustyti, Ona turėtų kreiptis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir gyventojų iškeldinimo. Ginčo sprendimas teisme reikalauja papildomų išlaidų, kurias atlyginti privalėtų kaltoji šalis“, – aiškino teisininkas.

Aistė NOREIKAITĖ

A. VALAIČIO asociatyvi nuotr.