Senjoro užmojis: per dešimtmetį – 11 tūkst. kilometrų pėstute
„Ėjimas gamtoje – visų pripažinta sveikatinimo priemonė, didieji pasaulio verslininkai rengia dalykinius pasitarimus vaikščiodami“, – kalbėjo Antanas Klupšas iš Aukštkiemių kaimo Sendvario seniūnijos. Pernai 70-ąjį gimtadienį atšventęs senjoras įsiparei-gojo per dešimtmetį nužingsniuoti daugiau nei 11 tūkst. km. Savo šalimi ir pasauliu besidomintis vyras šį atstumą sutapatino su dviem maršrutais: per pusiaują ir Struvės geodezinį lanką. Įveikti jį pasiryžęs su džiaugsmu ir įkvėpimu.
Įsivaizduojamos kelionės
Sulaukęs 70-ojo gimtadienio buvęs didelės uostamiesčio įmonės direktorius A. Klupšas sudarė planą senjoriško gyvenimo dešimtmečiui. „Ėjimas visame pasaulyje pripažinta sveikatinimo priemonė – net didieji verslininkai dalykinius pasitarimus rengia vaikščiodami, kad sustiprintų sveikatą, subalansuotų fizinę, emocinę būseną, patirtų įkvėpimą“, – kalbėjo A. Klupšas, jaunystėje du kartus tapęs Joniškio rajono sportinio ėjimo čempionu. Jis užsimojo per 10 metų nužingsniuoti 11 tūkst. 355 km.
Savo šalimi ir pasauliu, geografija, istorija, politiniais įvykiais besidomintis senjoras nusprendė, kad šis atstumas atitinka du maršrutus: kelionė pusiauju sausuma, kertančiu 10 valstybių – 8 535 km, o kitas maršrutas – Struvės geodezinis lankas 2 820 km. „Pastarasis yra UNESCO pasaulio paveldo objektas, apimantis 10 valstybių, – dėstė pašnekovas. – Prieš 200 metų ten buvo atliekami tyrimai nustatyti dienovidžio lanko ilgį. Jis prasideda prie Dunojaus žiočių (Juodosios jūros) ir kerta Ukrainą, Moldovą, Baltarusiją, Lietuvą, Latviją, Estiją, dalį Rusijos, Suomiją, Švediją, Norvegiją – baigiasi prie Arkties vandenyno. Atskirais etapais mokslininkų atliktus matavimus Tartu universiteto profesorius, observatorijos vadovas Frydrichas Struvė apibendrino, aprašė. Tai didelis pasiekimas – daugelį metų naudojamasi šiais duomenimis.“
A. Klupšas yra aplankęs daugumą minėtų šalių, bet dar numatęs aplankyti dalį punktų – įregistruotus UNESCO paveldo objektus. Beje, trys iš jų yra Lietuvoje: Vilniaus rajone Meškonyse ir Paliepiukuose bei Gireišiuose Rokiškio rajone. „Aš noriu sužinoti, kas yra mūsų žemėje, kad pažinčiau savo gimtąją planetą, – atskleidė senjoras. – Pagal galimybes dar kartą aplankysiu Struvės geodezinio lanko šalis, kad pajausčiau, koks didžiulis per 50–60 metų atliktas darbas dešimtyje valstybių, mūsų kaimynių. Skirtingos jos, bet kaimynus reikia pažinti. Lietuva – mano gimtoji šalis, bet Rusijoje teko ne savo valia praleisti 6 metus – mane, trijų mėnesių kūdikį, ištrėmė su tėvais.“
Virtualūs Naujieji pusiaujo šalyse
„Pusiaujas – tai įsivaizduojama linija, dalijanti žemės rutulį pusiau – į šiaurės ir pietų pusrutulį, kertanti taip pat 10 valstybių. Įdomu, kad šios yra trijuose žemynuose, – kalbėjo A. Klupšas. – Virtualiai keliauju per šias valstybes susipažindamas su jų istorija.“
Pernai pabandė prie jų prisiliesti sutikdamas Naujuosius metus. Tai truko 14 valandų. Gruodžio 31 d., likus 7 valandoms iki Naujųjų metų Lietuvoje, šie prasidėjo Rytų Indonezijoje. „Norėdamas neakivaizdžiai sutikti Naujuosius metus tolimoje valstybėje, privalau žinoti apie ją pagrindinius dalykus – plotą, sostinę, gyventojus, jų išsilavinimą, religiją ir kita, – dėstė pašnekovas. – Pavyzdžiui, Indonezija – musulmoniška šalis, bet nemažai yra krikščionių – katalikų. Indonezijoje yra dirbęs, krepšinio čempionus išugdęs Giedrius Žibėnas, mano mylimos Vilniaus „Ryto“ komandos treneris.“
Po to senjoras virtualiai Naujuosius metus sutiko Somalyje, vienoje iš skurdžiausių valstybių šiaurės rytų Afrikoje, kur daug konfliktų tarp valdžios grupių, genčių, kur didelis gimstamumas, bet vidutinė gyvenimo trukmė – tik 55 metai. „Jungtinių Tautų asamblėjoje Pietų Afrikos atstovas pareiškė, kad valstybės labai rūpinasi baltaisiais ir pasiūlė atsigręžti į afrikiečių bėdas“, – sakė A. Klupšas.
Likus valandai iki Naujųjų metų Lietuvoje jis šventė Kenijoje. Lietuvos ir pasaulio sportu besidomintis A. Klupšas teigė, jog keniečiai yra geriausi maratono bėgikai pasaulyje.
Pašnekovas pastebėjo, kad Uganda – krikščioniška šalis, joje sunku susikalbėti, nes vyrauja apie 40 kalbų. Kelionė Afrika baigiasi Kongu ir Gabonu.
Kava Lietuvoje – anksčiau nei Brazilijoje
Lietuvoje sutikus Naujuosius metus po 4 valandų jie ateina į Braziliją. „1500 m. pirmas portugalas Pedro Kobralas, ekspedicijos vadovas, įkėlė koją į Braziliją ir nuo to laiko šalis tapo portugalų kolonija, – atskleidė pašnekovas. – Brazilų futbolininkai 3 kartus tapo pasaulio čempionais. Brazilija – kavos imperija, pasaulyje daugiausia užauginanti kavos pupelių. Betgi išsiaiškinau, jog Lietuvoje kava atsirado anksčiau nei Brazilijoje – ten kava tik po 34 metų atėjo iš Etiopijos, arabų šalių. Į Lietuvą kavą, kaip karo grobį, 1683 m. rugsėjo 12 d. atvežė Jonas Sobieskis, Lietuvos Didžiosios kunigaikštytės kunigaikštis ir Lenkijos karalius, padėjęs austrams prie Vienos nugalėti turkus.“
Štai kodėl A. Klupšas rugsėjo 12 d. paskelbė Lietuvos kavos diena ir visada su kavos puodeliu pasveikina savo šeimą. Beje, Tarptautinė kavos diena – spalio 1-ąją.
Virtualiai atvykęs į naujametę šventę Kolumbijoje, senjoras aplankė Simono Bolivaro – Pietų Amerikos didvyrio, padėjusio iš priespaudos išsivaduoti 5 valstybėms, kapą. Užsuko į Ekvadorą, net 290 metų buvusią ispanų koloniją. „Šiemet gegužės 24 d. šalis šventė 200 metų nepriklausomybės sukaktį. Pasiunčiau sveikinimą valstybės administracijos vadovui, bet atsakymo negavau“, – šypsojosi A. Klupšas.
Nenuobodūs maršrutai
Per dešimtmetį įsipareigojęs nužingsniuoti atstumą, atitinkantį maršrutą per pusiaujo šalis ir Strėvos geodezinio lanko šalis, A. Klupšas pasiryžęs kasdien įveikti vidutiniškai 3 km, o per metus – 1 195 km. Antrus metus siekiančiam šio tikslo senjorui pavyko nukeliauti numatytą atstumą. „Programėlė mobiliajame telefone užregistruoja visas mano keliones, – šypsojosi pašnekovas. – Pagrindinė kelionių partnerė – žmona Nijolė. Vaikštome kartu, bet patinka ir pavieniui. Mūsų maršrutai nepriverstiniai. Antai šią vasarą kilometrą nuėjau per ilgiausią pėsčiųjų tiltą nuo Biržų pilies iki Astravo dvaro.“ Pastarojo parke ieškojo teniso aikštelės, kurią 1900 m.čia įrengė grafas Feliksas Tiškevičius. „Nuvykęs į Paryžių jis pamatė, kaip lauko tenisą žaidė švedų karalius Gustavas, ir grįžęs nusprendė to išmokyti ir lietuvius. Vieną aikštelę įrengė Astravo dvare, kitą – Palangoje, bet niekur nelikę nė žymės“, – kalbėjo A. Klupšas.
Jis pasakojo apie kitą įspūdingą maršrutą: rugpjūtį Ariogaloje vykusiame Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąskrydyje žygiavo eisenoje nuo Ariogalos bažnyčios iki Dubysos. Dar keli kilometrai Kuršių nerijoje, Palangoje, Birutės parke. „Stabtelėjau prie įspūdingo paminklo šiame mieste – Tautos vado ąžuolo, kuris buvo pasodintas 1934 m. prezidento A. Smetonos 60-mečio proga. Tai Lietuvos stiprybės simbolis“, – dėstė A. Klupšas.
Šiemet abu su žmona ir sūnaus šeima10 dienų praleido egzotiškame Kipre, kur „surinko“ keliasdešimt kilometrų. Puikios sąlygos pasivaikščiojimams ir savo kaime – naujuosiuose Aukštkiemiuose. „Suskaičiavau, kad norėdamas nukeliauti planuotus kilometrus per metus, turėčiau nesustodamas žingsniuoti 15 parų, o dešimtmečio maršrutą – dieną naktį eiti 5 mėnesius, – šypsojosi A. Klupšas, kadaise Vilniaus universitete baigęs ekonomikos studijas. – Nežinia, kas gali nutikti, bet reikia gyventi, džiaugtis dabar, su įkvėpimu atlikti tai, ką esi susiplanavęs. Tai svarbu fizinei, emocinei būsenai, medžiagų apykaitai.“
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
