• 9 gruodžio, 2021
|

Šermukšnių nebeliko, o krykštaujančių vaikų daugėja

Tyliame, ramiame Šermukšnių kaime, kur per dieną keliuku pravažiuoja kelios mašinos, visos sodybos pilnos. Pastaraisiais metais dviejuose naujuose namuose apsigyveno naujakuriai, trečias dar kyla. Čia kuriasi jaunos šeimos, auginančios atžalas. Vyresnieji ūkininkauja, o jaunimas važinėja dirbti į Gargždus, Kvėdarną ir kitur. Senbuvių džiaugsmas, jog kaimas jaunėja.

Ūkininkė J. I. Žemlauskienė pasižadėjo kitais metais laikyti tik vieną melžiamą karvę. O dabar ji prižiūri ir paliegusią draugės ožką. Daugiavaikės motinos garbė

Janina Irena Žemlauskienė su vyru ir pirmagimiu sūnumi Vaciu Šermukšnių kaime apsigyveno prieš 40 metų. Čia gimė dar 9 vaikai. Auginant 6 sūnus ir 4 duk­ras, reikėjo suktis kaip vijurkui. „Nepertekliuje gyvenom, bet visada buvau susitvarkiusi, – ištarė 10 vaikų mama. – Dirbau melžėja – pagimdžiusi, už poros mėnesių karvių melžti išeidavau. O vieną gimdant prireikė operacijos. Už mėnesio šienapjūtė mūsų ūkelyje – teko vežti šieną“. Janina Irena pasakojo, kad sena troba buvusi be jokių patogumų, tuomet nebuvo modernių skalbyklių – iš šulinio vandenį kibirais tempė, kad išskalbtų šeimynai rūbus.

Į dar didesnį vargą įkrito prieš 20 metų likusi našle. „Tą rudenį reikėjo į mokyklą išleisti 7 vaikus. Pašalpos menkos tebuvo“, – prisiminė pašnekovė. Tačiau daugiavaikė mama nepalūžo – užaugino ir išauklėjo darbščius, pareigingus sūnus ir dukras. „Darbšti, rūpestinga mūsų Janina Irena“, – patvirtino Veiviržėnų seniūnijos vyresnioji specialistė Aldona Dėringienė.

R. Bočkus: „Nebe gyvenimas – tik buvimas. Gerai, kad turime puikų anūką.“Daugiavaikės motinos vargai tarybiniais metais įvertinti suteikiant motinos didvyrės vardą. O šiemet šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė Šermukšnių kaimo gyventoją J. I. Žemlauskienę apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Taigi šie metai jai itin džiugūs: ne kiekvienam tenka tokį apdovanojimą priimti iš Prezidentės rankų. Tai garbė ne tik jos šeimai, bet ir visam kaimui.

Atkakliai kabinasi į gyvenimą

„Kai mūsų vaikai užaugo, kurį laiką kaime nebesigirdėjo vaikiškų šūksnių, – kalbėjo Janina Irena. – O dabar kaimo keliuku vėl dviračiai rieda, klega mažieji.

J. I. Žemlauskienė gyvena su jaunėliu sūnumi Vitalijumi, marčia Rita ir anūkėliu Ąžuolu (3 m.). Šiemet ši jauna šeima sulauks dar vienos atžalėlės. Tai bus 16-asis jos anūkas.

Senbuvė pasakojo, jog neseniai sodybą Šermukšnių kaime įsigijo jauna šeima, auginanti 2 vaikus, o netrukus sūpuos ir trečią. „Mūsų kaimas atgyja“, – neslėpė džiaugsmo pašnekovė.

Ji jautriai pasakojo apie jaunos mamos Reginos Bočkuvienės pastangas kabintis į gyvenimą. Likimas nepašykštėjo išmėginimų moteriai, bet ši juos įveikė. Gavusi palikimą – sukiužusią trobelę, susitaupė pinigų ir ją sulopė, padidino. Tris dukreles – Milaną (7 m.) ir dvynukes Ugnę ir Deimantę (5 m.) auginanti Regina gražiai susitvarkiusi sodybos aplinką. Tačiau jaunos moters akyse nespindi laimės žiburėliai. Savo ūkelyje užsiaugina daržovių, paukščių, kiaulių, laiko melžiamą ožką su ožiukais, bet galą su galu sudurti nelengva. „Sunkus gyvenimas kaime. Kur čia rasi darbą, – liūdnai ištarė Regina. – Bet ir mieste nelengva: brangi R. Bočkuvienė, auginanti 3 dukreles, iš visų jėgų kabinasi į gyvenimą.buto nuoma, šildymas. Kai nėra galimybių kitur gyventi, gyveni čia…“

Ant tris dukreles turinčios mamos pečių – beveik visos keturios namų kertės. Nesunku nujausti: jeigu tvirtesnis ramstis būtų vyras, gyvenimas prašviesėtų.

Pilnatvė – ne visiems

Šermukšnių kaime gyvena kelios Bočkų šeimos, nors daugumos nesieja giminystės ryšiai.

Vienas iš vyriausių šio kaimo gyventojų 78-erių metų Romanas Bočkus, sėdėdamas savo gimtojoje troboje, nelinksmai ištarė: „Ne gyvenimas dabar, o buvimas: atneša išvirtą valgį. Liūdnos dienos, bet kai turi tokį anūką… Jo žmona labai mumis rūpinasi. Ką būtų reikėję daryti?“

Paliegusius sutuoktinius globoja jauna šeima. R. Bočkaus sodyboje, šalia senosios trobos, buvusioje lauko virtuvėje būstą įsirengė jo anūkas Nerijus Kundrotas. Ir čia apsigyveno su žmona Aurelija bei sūnumi Luku. Vyras kasdien važinėja į darbą Gargžduose, o žmona šeimininkauja namuose. „Reikia prižiūrėti vyro senolį ir jo žmoną“, – kalbėjo Aurelija. Ji pasakojo, kad čia atsikraustę prieš 6 metus iš Vieviržėnų, kur nuomojo būstą, o dabar turi savo. „Gerai sutariam su kaimynais – nuvežame pas daktarą. Mūsų kaime daugėja vaikų – jis atgyja“, – šypsojosi Aurelija. O Lukas atsiduso: „Per dieną kaimo keliuku 3 automobiliai pravažiuoja.“ Suprask, nuošaliame kaime trūksta veiklos, nuobodulys ėda.

O vyresnieji kantrūs. Keli smulkieji ūkininkai laiko melžiamas karves, nors už pieną supirkėjai moka skatikus. „Už litrą – 12 eurocentų. Dirbi be jokios naudos, – neslėpė apmaudo J. I. Žemlauskienė. – Nebeturiu sveikatos, bet galvijai atpigę – negali parduoti“.

Senbuvė apgailestavo, jog Šermukšniuose nebeliko šermukšnių. Šiemet melioracijos griovį jos žemėje tvarkęs ūkininkas visus nukirto. „O taip norėjau išsaugoti nors vieną“, – šyptelėjo moteris.


  • Veiviržėnų seniūnijoje, Šermukšnių kaime, yra 11 sodybų, kuriose gyvena 27 gyventojai, iš jų 8 vaikai. Gyvenamąją vietą deklaruojančiųjų daugiau.
  • Iš Šermukšnių kaimo iki seniūnijos centro – 7 km, tiek pat iki Švėkšnos, o iki Judrėnų – 8 km. Šio kaimo žmonės dažniausiai lankosi Švėkšnoje: ketvirtadienį rieda į turgų, sekmadienį – į bažnyčią. Tačiau traukia ir į Daukšaičius: ten parduotuvėje pigiau nei kitur.
  • XVII a. istoriniuose šaltiniuose šis kaimas vadinosi Karpiškės, o 1950 m. jau minimas Šermukšnių kaimas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių