• 8 gruodžio, 2021
|

„Sidabrinės linijos“ pašnekovų tyrimas išmatavo bendravimo poveikį

Kuo didesnius sunkumus patiria senjorai, tuo jų bendravimas tampa intensyvesnis, o geresne savijauta pasižymi tie, kas turi galimybę ilgiau ir nepertraukiamai bendrauti. Tokias Lietuvos senjorų savijautos ir bendravimo „Sidabrinėje linijoje“ intensyvumo sąsajas atskleidė šių metų kovo–birželio mėnesiais atliktas tyrimas, kurį inicijavo M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas bendradarbiaudamas su Vilniaus universiteto Psichologijos instituto Taikomosios psichologijos laboratorijos mokslininkais.

Tyrimo metu analizuotas „Sidabrinės linijos“ pašnekovų portretas, vertintos jų sociodemografinės charakteristikos, fizinė, socialinė ir psichologinė savijauta Lietuvos vyresnio amžiaus žmonių kontekste, taip pat – bendravimo poreikis, poveikis ir teikiama nauda pašnekovų savijautai bei gyvenimo kokybei.

Paaiškėjo, kad net penktadalis respondentų išgyvena didžiausius fizinius ir emocinius sunkumus, o santykinai geresne savijauta pasižymi trečdalis respondentų. Analizuodami pašnekovų savijautos ir bendravimo tarpusavio priklausomybę, tyrėjai nustatė, kad tarp jų egzistuoja tamprus ryšys: bendravimas darosi intensyvesnis augant vienišumui, depresyvumui, prastėjant emocinei ir fizinei sveikatai bei atvirkščiai.

Psichologė Živilė Kaniavienė (Monikos Stonkutės nuotr.)

Kaip pastebi „Sidabrinės linijos“ psichologė Živilė Kaniavienė, klaidinga manyti, kad didžiausią riziką patekti į blogiausios savijautos grupę turi tik vyresnio amžiaus žmonės. „Tokia rizika kyla ir tiems, kurie turi mažiau socialinių kontaktų. O jei susideda abu faktoriai, emocinė ir fizinė sveikata sparčiai prastėja“, – sako ji.

Viena vertus, gauti tyrimo rezultatai jį atlikusių specialistų nenustebino: mokslininkai prieš keletą metų įrodė, kad bendravimo stoka, silpni socialiniai ryšiai sukelia stresą ir apskaičiavo, kad tai kenkia tiek pat, kiek 15 surūkytų cigarečių per dieną galėtų pakenkti nerūkančiajam.

„Kita vertus, buvo ir netikėtų atradimų, iliustruojančių mūsų kasdienybę, kurioje nelieka laiko ir galimybių bendravimui. Štai beveik trys ketvirtadaliai garbingo amžiaus respondentų nurodė, kad savo aplinkoje turi žmonių, su kuriais gali atvirai pasikalbėti, tačiau daugiau nei ketvirtadalis negalėjo nurodyti nė vieno tokio kontakto. Dar iškalbingesnis faktas yra tas, kad kartu su šeimos nariais gyvenančiais arba įvairių tarnybų darbuotojais senjorai bendravo mažiausiai“, – tyrimo įžvalgomis dalijasi „Sidabrinės linijos“ psichologė.

Beje, kaip pastebi ne vienas ilgametis „Sidabrinės linijos“ savanoris, draugiški pokalbiai ir nepertraukiamas bendravimas daugeliu atžvilgiu prisideda ne tik prie senjorų, bet ir prie jų pačių gyvenimo gerovės. Tai gali būti ne tik prasminga laisvalaikio leidimo forma, bet ir puiki terapinė priemonė, turinti teigiamos įtakos kiekvieno sveikatai ir gerovei.

„Atlikto tyrimo rezultatai tai ir parodė: niekas negali paaiškinti „techniškai“, kaip bendravimas gerina savijautą, bet ryšys tarp šių dviejų veiksnių – daugiau nei akivaizdus. Tai mus skatina drąsinti visus, patiriančius įvairių sunkumų, dirbančius su tokią būseną išgyvenančiais žmonėmis ar tiesiog šalia jų gyvenančius, bendrauti ir atrasti tą stebuklingą pokalbių poveikį, – sako Ž. Kaniavienė. – O jei tam trūksta laiko, „Sidabrinės linijos“ bendruomenė pasiruošusi užtikrinti, kad bendravimas niekada nenutrūktų“.

„Sidabrinės linijos“ paslaugomis jau naudojasi daugiau nei 4 000 senolių. Paskambinę nemokamu telefonu 8 800 800 20, jie gali rinktis iš trijų paslaugų:

  •    reguliarius draugystės pokalbius su bendraminčiu;
  •    emocinę pagalbą, reikalingą vienkartiniam pasikalbėjimui, paguodai ar nusiraminimui;
  •    informacinę pagalbą, reikalingą greitai rasti atsakymus į visus rūpimus klausimus.

PENKIOS ESMINĖS TYRIMO IŠVADOS APIE BENDRAVIMO POVEIKĮ:

1170 – tiek minučių vidutiniškai per metus bendravo vienas didesnius sunkumus patiriantis senjoras: jei tai reikėtų išmatuoti vienu nepertraukiamu pokalbiu, jis užtruktų 19 val. 30 min.!
527 – tiek minučių vidutiniškai per metus (arba – dvigubai trumpiau nei blogai besijaučiantys senjorai) bendravo geriausios savijautos grupėje esantis senjoras;
17,7 – tiek mėnesių vidutiniškai tęsėsi vieno blogiausią savijauta išgyvenančio senjoro pokalbiai „Sidabrinėje linijoje“;
38,1 – tiek mėnesių vidutiniškai „Sidabrinėje linijoje“ bendravo vienas gerai besijaučiantis senjoras;
18 – tik tiek procentų apklaustųjų per savaitę bendravo su kartu gyvenančiais šeimos nariais.

M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių