Šimtmečio Oninės išbandė vėžaitiškių vienybę

Sodriai žydinčiais gėlynais ir vainikų pynėmis, plazdančiomis vėliavėlėmis pagrindinėje miestelio gatvėje – taip gražiai susitvarkę vėžaitiškiai praėjusį sekmadienį pasitiko jau dvyliktą kartą vykstančią pagrindinę miestelio metų šventę „Atkelkime plačiai vartus“. Svarbiausias šių metų renginio akcentas – šimtmečio Oninės. Jų šviesoje juk užaugo ne viena vėžaitiškių karta, būtent Oninių tradicija ir iš tolimiausių Lietuvos kampelių, ir iš užsienio šalių sutraukia kraštiečius į gimtinę. Tėviškės garbei jie kuria poemas, montuoja filmus, rengia parodas ir meninius pasirodymus. Suvienyti jėgas tokiam dideliam renginiui nelengva, bet įmanoma.

Oninių atlaidai Volmerių dvaro auroje plačiai atkelia vartus visiems miestelėnams ir jų svečiams. Tradicinėje eisenoje iškilmingai vežtas Onytės kraitis. A. Jaso žirgai sėkmingai išlaikė viešumos egzaminą. Eisenos dalyviai buvo pasipuošę retro stiliumi.Onytės kraitis – dilema

Tikriausiai bet kuris vėžaitiškis net vidury nakties prikeltas gali papasakoti Oninių ištakas. Iš kartos į kartą porinama, kad 1914 metais Kekių kaime nuo raupų mirė vos 20 metų sulaukusi Grikšų ūkininko dukra Onutė. Visą jos kraitį šeima kilniai paaukojo Vėžaičių Šv. Kazimiero Išpažinėjo bažnyčiai. Merginos atminimui bažnyčioje surengti Oninių atlaidai tokie laukiami tikinčiųjų, kad tapo tradiciniai, o pastarąjį dešimtmetį jie išaugo į miestelio kultūros ir sporto šventę „Atkelkime plačiai vartus“.

„Įdomiausia yra tai, kad dėl Onutės istorijos, kurią iš savo mamos Anicetos lūpų yra užrašiusi bibliotekininkė Regina Jurgulytė-Žilienė, Vėžaičiuose plieskiasi diskusijos. Mat iškelta versija esą ne dėl jos mirties, o dėl josios užsibuvimo senmerge, kraitis buvęs paaukotas bažnyčiai. Tačiau Koplytėlę su laiminančio Kristaus statula XIX a. pabaigoje pastatė Vėžaičių dvaro savininko grafo Edvardo Volmerio žmona Marija Gorskytė-Volmerienė vyro atminimui jo žūties vietoje. XX a. II p. ji nuniokota, statula dingo. Jos vietoje įstatyta Švč. Mergelės Marijos statula. Koplytėlė po pernykštės rekonstrukcijos sekmadienį per Oninių atlaidus pašventinta.svarstome, ar tikrai Lietuvoje dvidešimtojo amžiaus pradžioje buvo tokie griežti papročiai dvidešimtmetę merginą jau laikyti senmerge? Deja, jau nebegalime šio pasakojimo patikslinti – pasakotoja yra mirusi“, – apgailestavo Vėžaičių kultūros centro direktorė Alma Slušnytė.

Vienaip ar kitaip ši dilema dėl Onutės likimo nesugadino dvyliktosios šventės „Atkelkime plačiai vartus“ sumanymų. „Mums garbės reikalas sujungus visas pajėgas ruoštis ir dalyvauti svarbiausioje miestelio šventėje“, – „Bangai“ tvirtino aktyvi Vėžaičių bendruomenės narė Birutė Kalvaitienė.

Šventiniuose renginiuose sekmadienį dalyvavo ir sveikino vėžaitiškius Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas ir Seimo narys Pet­ras Gražulis.

Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas net savo atostogų dieną leido kartu su vėžaitiškiais: dalyvavo Šv. Mišiose, koplytėlės pašventinime, žygiavo šventinėje eisenoje, sveikino šventės dalyvius ir gėrėjosi menine programa. Mero nuomone, šventė „Plačiai atkelkime vartus“ reprezentuoja rajoną net šalies mastu. Eisenoje smagiai žygiavo ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Buivydas su žmona Daiva. Jiedu sakė turintys nemažai sentimentų šiam savo jaunystės pažinties miesteliui.Atlaidai – pakylėta būsena

Tradiciškai Oninių atlaidų rytą vėžaitiškiai aplanko artimųjų kapus, o paskui renkasi šv. Mišioms, kurias šiemet aukojo kraštietis kun. Andrius Vaitkevičius dalyvaujant Gargždų parapijos klebonui kan. Jonui Paulauskui, Vėžaičių parapijos klebonui kun. Viktorui Daujočiui.

Iš Pajuodupio kaimo kilusi Regina Mockutė, sutikta šventės renginiuose, „Bangai“ sakė, kad Oninių atlaidų tikriausiai nėra praleidusi nuo 1956-ųjų. Mat šeimos archyve yra išlikusi tų metų atlaidų nuotrauka, kurioje ji – ant tėčio rankų. Anuomet tai buvo gilus sovietmetis – tikintiesiems išpažinti Dievą buvo apsunkintos sąlygos – dabartinės pakylėtos jausenos nėra ko ir lyginti. „Iki šiol tebelaikome ir šeimos suolą bažnyčioje. Sunku pasakyti, kas man yra Oninių atlaidai, bet tikrai žinau, jei n100-osios Oninės sutraukė tūkstantinę šventės „Plačiai atkelkime vartus“ žiūrovų minią.eateičiau, jausčiausi blogai“, – gražia tikėjimo prasme pasidalijo Regina.

Vėžaičių parapijoVėžaičių bendruomenės pirmininkas V. Gedvilas džiaugėsi, kad tradicinė miestelėnų eisena, kurią jis organizavo, pavyko tikrai gerai.s klebonas kun. V. Daujotis per Žolinę švęs vienerių metų klebonavimo parapijoje sukaktį. Tad šie Oninių atlaidai – pirmoji patirtis jam naujoje parapijoje. „Mačiau, kaip žmonės entuziastingai ruošėsi. Čia – daugelio indėlis. Daugelis jų dalyvavo šv. Mišiose. Net nežinau, kiek gerų žmonių gražius vainikus pynė“, – pasigėrėjimo savo parapijiečiais neslėpė kun. V. Daujotis. Jis nuoširdžiai dėkojo visiems, prisidėjusiems atnaujinant kleboniją.

Vainikų pynėmis apjuosta sek­madienį po Sumos pašventinta mūrinė keturkampė neogotikos stiliaus praėjusiais metais rekonstruota koplytėlė, kuri yra Vėžaičių dvaro sodybos komplekso dalis.

Pynę pynė bendrai

„Šiais metais rengdami šventę siekėme nupinti istorijos pynę. Joje – Pajuodupiškė R. Mockutė pasakojo, kad šeimos archyve rado nuotrauką, kurioje ji 1956 m. Oninių atlaiduose supasi ant tėčio rankų.garbingiausia vieta Oninių atlaidams, koplytėlės šventinimui, Volmerių dvaro akcentams. Be abejonės, retro stiliaus šventėje pagrindinis personažas – Onytė. Jos kraitį Antano Jaso važnyčiojamoje karietoje iškilmingai vežėme per miestelį ir jos dvasinius klodus atvėrėme visų susirinkusiųjų į šventę akyse. Onytė gi visus pavaišino duonele. Juk šv. Ona – šviežios duonos ponia. Istorijos pynėje ir Valenso Ežerinsko sumontuotas filmas apie miestelį, ir metraščio puslapiai, kuriuose matome Oninių atlaidų bendraamžes seseris Marijoną Mockienę (102 m.) bei Stasę Stalmokienę (100 m.) iš Pajuodupio, ir sporto varžybos, ir vaikų kūrybinės dirbtuvės, ir tradicinė miestelėnų eisena, ir Kultūros centro meno kolektyvų pasirodymai“, – pasakojo Kultūros centro direktorė A. Slušnytė. Ji akcentavo, kad tokio didelio renginio neįmanoma suorganizuoti be vieningų bendruomenės, filialo, seniūnijos, mokyklos, ir, žinoma, savanorių pastangų. „Pasiruošimo etape pasitaiko įvairių nesklandumų, netikėtumų neišvengiama ir šventėsŠventės personažas Onytė – šviesios atminties Vėžaičių pedagogės D. Sadauskienės proanūkė Eglė, – gyvenanti Kaune, sakė, kad ją jaudina šio miestelio žmonių bendruomeniškumas švenčiant Onines. procese – tada sau sakau, kad darau paskutinį kartą. Betgi ateis ir kiti metai“, – pirmadienį kalbėdama su „Banga“ šypsojosi A. Slušnytė.

Ši šventė buvo ir puiki proga nuoširdžiai pagerbti respublikinėje Dainų šventėje Vėžaičių kultūros centrui atstovavusius kolektyvus: girininkiškių ir vėžaitiškių kanklininkes (vadovė R. Pozingienė) bei Lapių dramos studijos aktorius (vadovė S. Daukantienė).

Pagrindinis šventės rėmėjas – Klaipėdos rajono savivaldybė, iš projektinių lėšų skyrusi 7000 litų. „Atkelkime plačiai vartus“ remia vietos verslininkai. Šiemet vienas stambiausių rėmėjų „Litgrid“ vėžaitiškiams ir jų svečiams padovanojo „Rondo“ koncertą už 5000 litų.

Kaip ir kiekvienoje šventėje netrūko ir itin „įsismaginusių“ žiūrovų. Seimo narys P. Gražulis apgailestavo, kad žmonės dažnai net nesupranta katalikiškų švenčių esmės: „Paklauskit, kas iš čia Skinijos slėnyje susirinkusių šventės dalyvių žino, kad Ona buvo šv. Mergelės Marijos motina?“ Parlamentaras sakėsi turįs seserį Oną, kurios nepamirštąs pasveikinti su vardinėmis.Keletas net pirmadienio apypietę dar tebeslankiojo po Skinijos slėnį.

Vilija BUTKUVIENĖ

Vytauto BUTKAUS nuotr.Parlamentaro P. Gražulio skeptiškas požiūris į eurą sukėlė šventės dalyvių ažiotažą. Jo dalijamų valgomų eurų lipdami vienas kitam per galvas gviešėsi ir senas, ir jaunas, ir mažas. Keisčiausia, kad tokiu „gardėsiu“ gundėsi net kai kurie vietiniai valdininkai.

Gerduvėniškių Stončių šeimą šventėje seniūnas Liudas Laukaitis apdovanojo gražiausios sodybos Vėžaičių seniūnijoje titulu.

Šventės „Plačiai atkelkime vartus“ vedėjai Simona Daukantienė ir Algirdas Skuodas pynė Vėžaičių kultūros centro meno kolektyvų programos pynę, kuri spindėjo saviveiklininkų entuziazmu ir geru pasiruošimu.

Vėžaičių parapijos klebonas kun. V. Daujotis Onutės kraičio skrynioje rado dvasinius turtus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių