Šiupinio virimo varžytuvėse – svečiai iš mažųjų kultūros sostinių
Seniūnė D. Bliūdžiuvienė šiupinio virimo varžytuvių dalyvius apdovanojo padėkos raštais, Morėmis ir simboliniais žibintais.
Priekulėje, mažojoje kultūros sostinėje, nušvito dar viena keliaujančios šviesos stotis. Savaitgalį Turgaus aikštėje susirinkusioje minioje ne tik šurmuliavo Užgavėnių persirengėliai – spalvingi personažai, skambėjo muzika, liejosi dainos, trepsėjo šokėjai, bet ir ant keliolikos ugniakurų kunkuliavo šiupinys. Į „Šiupinio virimo čėsnį“ priekuliškiai pasikvietė svečių – kitų Lietuvos mažųjų kultūros sostinių atstovų su savo unikaliais receptais. Ištuštinę 15 katilų, žiūrovai sužinojo, kad tikrų tikriausią šiupinį išvirė Labanoro komanda.
Sutraukė minią žmonių
„Šiupinio virimo čėsnis“ su Užgavėnių elementais šeštadienį į Priekulę sutraukė minią žmonių. Turgaus aikštėje pro susirinkusiuosius buvo sunku prasibrauti. Renginys buvo įspūdingas, gerokai pranokęs vietinio susibūrimo standartą. Ne tik vaizdai ir garsai kaustė dėmesį – gomurį kuteno 15 komandų verdamas šiupinys.
Aikštėje šurmuliavo persirengėliai – spalvingi personažai. Įspūdingas kaukes sukūrė Priekulės lopšelio-darželio kolektyvas, Priekulės kultūros centro E. Vicherto mėgėjų teatro aktoriai, folkloro „Vėlingis“ dainininkės. Į šį būrį įsiliejo ir persirengę svečiai.
Aplinkui šėlo vaikai: atsisėdusius į „bričką“, vonelę ant ratukų, tampė tėvai ir draugai, suposi Turgaus aikštėje sūpynėse. O pačiame centre nuo ankstyvo ryto didžiuliame kubile kaito vanduo. Renginio dalyviai žvelgė į jį negalėdami patikėti, jog atsiras ekstremalų pasikaitinti jame. Veiviržėniškiui verslininkui Alfredui Stankui iš tiesų sunkiai sekėsi sugundyti nusirengus įšokti į vandenį. Nuošaliau veikė mugė.
Šventėje dalyvavęs rajono Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas pasidžiaugė, jog pasitvirtino naujam gyvenimui prikeltos Turgaus aikštės funkcija – nebe pirmas gražus miestelėnų renginys čia vyksta. „O šis ypač puikus, – akcentavo direktorius. – Ir patys priekuliškiai sako, kad tokio dar nebuvo.“
Su Užgavėnių elementais
„Šiame krašte nebuvo Užgavėnių tradicijų kaip Lietuvoje. Čia buvo uždraustos persirengėlių šėlionės, bet čia vyko šiupinio vakarai, į kuriuos rinkdavosi gyventojai ir aptardavo reikalus, netgi politiką. Mes surengėme šiupinio virimo varžytuves su Užgavėnių elementais“, – kalbėjo Priekulės kultūros centro direktorė Alanta Zapalskienė.
Pagal šio krašto tradicijas nemažai dėmesio skirta vaikams – sūpynės aikštėje, „bričkos“. Šiltoje salėje veikė žaidimų kambarys. Pasistengta išsaugoti ir laistymosi vandeniu tradiciją – nusiplauti visas blogybes. Štai kodėl Turgaus aikštėje visų nuostabai stūksojo tas kubilas.
Renginio vedėjos, žemaitiškai besirokuojanti Rūta Vildžiūnienė, „Vėlingio“ vadovė, ir šišioniškai „fabeliuojanti“ dreverniškė Virgina Asnauskienė patvirtino, jog čia susikerta du regionai – Žemaitija ir istorinė Mažoji Lietuva.
Kad nebūtų ilgu laukti šiupinio virimo pabaigos, atstovai iš kitų mažųjų kultūros sostinių, pristatydami savo kraštą, dainavo, grojo, šoko, pasakojo. Turgaus aikštėje neraginami šoko renginio dalyviai. Visiems buvo gera, linksma, nors čia nebuvo blynų – tik dainų apie juos. Ir Morės nedegino. Priekulės socialinių paslaugų centro darbuotojų ir lankytojų pasiūtas stilingas Mores išsivežė svečiai.
Kulinarinio paveldo pamoka
Į šiupinio virimo varžytuves atriedėjo 7 Lietuvos mažųjų kultūros sostinių komandos net iš Aukštaitijos, Dzūkijos, na, ir Žemaitijos. Dalyvavo kelios Priekulės, Agluonėnų, Drevernos, Derceklių, Brožių, Šilutės komandos.
„Šio nuotaikingo, spalvingo renginio dalyviai turėjo unikalią galimybę prisiliesti prie skirtingų Lietuvos regionų etnokultūros tradicijų ir kulinarinio paveldo – paskanauti įvairaus skonio šiupinio“, – kalbėjo Priekulės seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė.
Tačiau svečiai nenorėjo atskleisti savo receptų. Antai Paežerių „Aukso rago“ bendruomenė iš Vilkaviškio rajono virė sūduvių šiupinį iš rūkyto skilandžio, pupų, žirnių, pupelių ir kitų sudėtinių dalių. Vilkyškių komandos atstovė Rasa Stonienė pasakojo, jog kliukina mažlietuvių šiupinį, kuris esąs prabangesnis už kitų, nes šis kraštas buvęs turtingesnis. Net 300 kilometrų į Priekulę riedėjusi Punios komanda iš Alytaus rajono atsivežė savitą receptą. Punios seniūnijos seniūnas Gintautas Laukaitis atskleidė, kad verdantys Panemunės dzūkų šiupinį iš marinuotos stirnienos, šernienos, bulvių, morkų, svogūnų, prieskonių – dešimties ingredientų.
Priekulės II kaimo komandos šiupinio virimui vadovavo Romas Matusevičius. Derceklių komandos atstovas Egidijus Lukošiūnas pasakojo, jog patys panoro dalyvauti šiupinio virimo varžytuvėse, nes Priekulėje prasidėję mažosios kultūros sostinės renginiai labai patinka. Į varžytuves atvyko ir Brožių bendruomenės komanda. „Visą naktį neužmigau“, – prisipažino jos vadovė Vida Riaukienė. Patirties turinti Drevernos komanda, kuriai vadovavo patyrusi virėja Aldona Stasiukėnienė, neabejojo, kad pasiseks.
Iš viso buvo išvirta daugiau nei 200 litrų šiupinio, bet visiems norintiems paragauti neužteko.
Komisijos nariai – Raimonda Damulienė, Priekulės bendruomenės užimtumo centro atstovė, verslininkas Alfredas Šiaulys, vadovaujami nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento Sako, nusprendė, jog tikrų tikriausią šiupinį išvirė Labanoro komanda. Ji išsivežė didįjį prizą, kurį įsteigė A. Šiaulys.
D. Bliūdžiuvienė visiems varžytuvių dalyviams įteikė padėkos raštus, Mores ir simbolinius žibintus, kuriuos pagamino Priekulės socialinių paslaugų centras.
Sėkmė – suvienijus jėgas
Renginyje dalyvavusi dituviškė poetė Gerda Jankevičienė prisipažino nustebinta tokios gausybės žmonių. „Jaučiuosi puikiai, kaip jaunystėje“, – sakė ji. Endriejaviškis Stanislovas Virbauskas stebėjosi, kad į šventę Priekulėje susirinko žmonių iš visos Lietuvos. „Malonu buvo sutikti pažįstamų iš kitų rajonų“, – kalbėjo jis.
Priekuliškis Vilius Stančius džiaugėsi įspūdingomis persirengėlių kaukėmis, gražia muzika, dainomis ir besišypsančiais renginio dalyviais.
„Puiku, – žavėjosi gargždiškė Irena Barbšienė. – Seniūnė D. Bliūdžiuvienė, grojanti ir dainuojanti Kultūros centre, suvienijo seniūnijos bendruomenes. Yra ką pamatyti: Priekulė – tikra kultūros sostinė.“
„Organizuojant šį renginį, susitelkė Priekulės seniūnijos bendruomenės, seniūnaičiai, įstaigų kolektyvai, puikiai dirbo organizaciniai komitetai, savanoriai, todėl ir turime kuo džiaugtis“, – sakė A. Zapalskienė.
- Šiupinio virimo varžytuvėse dalyvavo mažosios kultūros sostinės: Punia (Alytaus r.), Raudondvaris (Kauno r.), Paežeriai (Vilkaviškio r.), Labanoras (Švenčionių r.), Vilkyškiai (Šilutės r.), Žemaičių Kalvarija (Plungės r.), Ukrinai (Mažeikių r.), taip pat trys Priekulės komandos, Derceklių, Drevernos, Brožių, Agluonėnų ir Šilutės.
