Skaičiuoja devyniasdešimtuosius ir euro įvedimo pradžią

Asmeninė patirtis
3 vasario, 2014
0

Sausio pabaigoje 89-ojo gimtadienio sulaukusiam Vincui Štulcui iš Petraičių kaimo Veiviržėnų seniūnijos per savo gyvenimą buvo lemta prisiliesti prie įvairių pinigų – nuo amerikietiškų dolerių iki lietuviškų litų. Jam teko patirti ne vieną pinigų reformą. Tačiau ir litas, nacionalinė valiuta, atrodo, atliko savo misiją. Šis ilgaamžis prisipažino esąs senamadiškas ir norėtų, kad valstybingumo simbolis būtų išsaugotas. Ir visgi pasitiki demokratiškai išrinktos valdžios sprendimais.

Pirmiausia palietė amerikietiškus centus

V. Štulcas mintimis nusikėlė į savo vaikystę Amerikoje. Čia jo gimimo vieta, kurioje prabėgo 7 metai. Taigi savo gyvenime Vincas pirmiausia pamatė amerikietiškus dolerius ir čiupinėjo centus. „Ledų porcija kainavo 3 centus, ir į kino teatrą buvo galima nueiti už tiek. Bet kartais 14 metų vyresnis brolis mane nusivesdavo į kiną už 10 centų“, – pasakojo V. Štulcas.

Jo atmintyje išliko, jog 5 centų moneta buvusi šviesios spalvos, iš nikelio, todėl žmonės ją vadinę „nikel“. Mažesnės buvo bronzinės spalvos. Atsimena, kad 5 centų moneta buvusi stambesnė nei 10 centų.

Vincas su tėvais iš Amerikos į Žemaitiją sugrįžo 1932 metų birželį. „Nepriklausomoje Lietuvoje buvo litai ir centai. Banknotais nedisponavau, nes viskuo aprūpindavo tėvai. Už centus Švėkšnos bažnyčios šventoriuje iš žydų pirkdavau ledų porciją“, – pasakojo pašnekovas.

Jis kalbėjo, kad 1940 metais Lietuvą okupavus sovietinei kariuomenei, litus pakeitė bevertis rusiškas rublis, vokiečių okupacijos metais – ostmarkės.

„Pokariu buvo atsiskaitoma rubliais, tačiau kolūkiečiai atlyginimo negavo: už darbadienius davė grūdų. Tariamai grūdų, nes pasėjus rugių, užderėdavo dirsės. Taigi už darbadienį žmonės gaudavo po 100 gramų dirsių“, – pašnekovas prisiminė ir tokią „valiutą“.

Užrašuose – šeimos ūkio apskaita

1951 metais vedęs žmoną Stasę, Vincas pradėjo rašyti savo šeimos pajamas ir svarbesnes išlaidas. Šie užrašai – svarbi kolūkinio kaimo istorija, padedanti suvokti ano meto ekonominį ir socialinį lygį.

Antai 1956 metais šeima pardavė obuolių už 3 423 rublius, 170 kg lašinių už 2 300 Rub. Už 37 kg aviną gavo 333 Rub, už 121 kg telyčią – 1 089 Rub, už foto paslaugas – 286 Rub, o už darbadienius – tūkstantį. Kolūkiečių šeimos pajamos per tuos metus buvo 9 760 rublių 70 kapeikų.

Tais metais turėjo ir išlaidų. Žmona nusipirko paltą, už kurį sumokėjo 553 Rub, skarelę – už 29 Rub, o guminiai batai kainavę 160 Rub, moteriški bateliai odiniais padais – 204 Rub. Už „kerzinius“ batus vyras sumokėjo 113 Rub, „aksomo“ treningą – 140 Rub. Du paršeliai kainavo 400 Rub.

Antai 1956 metais šeima pardavė obuolių už 3 423 rublius, 170 kg lašinių už 2 300 Rub. Už 37 kg aviną gavo 333 Rub, už 121 kg telyčią – 1 089 Rub.

V. Štulcas prisiminė 1961 metų pinigų reformą. Anot pašnekovo, paprastiems žmonėms ji buvo nuostolinga: 10 rublių keitė į vieną rublį.

Jo užrašuose apie šeimos pajamas ir išlaidas parašyta, kad 1962 metais pardavus pusantro kilogramo vilnų gauta 7,30 Rub, už 350 kg pašarinių burokų – 14 Rub, 100 kg rugių – 37 Rub, o litrą grietinės pardavė už 2 Rub, 40 kiaušinių – už 4,20 Rub. Tuomet pirkdami 4 kg cukraus išleido 3,32 Rub, už 6 kg pirmos rūšies miltų sumokėjo 1,56 Rub. „Kaliošai“ kainavo 2,80 Rub, moksleiviška kuprinė – 2,80 Rub, kaproninė skarelė – 3,85 Rub.

„Visą gyvenimą pinigų neturėjau, todėl ir žinios apie juos menkos, – kalbėjo pašnekovas. – Pirmą rankinį laikrodį įstengiau nusipirkti būdamas vedęs, ne vienerius metus padirbėjęs kolūkyje. Vėliau radijo imtuvą, televizorių, bet iki kompiuterio nepriėjau.“

Artėja lito pabaiga

Rublis ilgai buvo stabilus. Atkūrus nepriklausomybę, jį pakeitė „vagnorkos“ („žvėreliai“). „Oi, kiek vargome – netikri pinigai buvo. Bet sulaukėme lito“, – ištarė V. Štulcas.

Tačiau litas, atrodo, jau atliko savo misiją: nacionalinę valiutą pakeis euras. Taigi neteksime valstybingumo simbolio. „Aš neturiu žinių, esu senamadiškas ir noriu, kad lietuvių tauta išlaikytų valstybingumą. Juk kuo daugiau tautų pasaulyje, tuo didesnė įvairovė, įdomiau. Tik sovietinė ideologija propagavo vieną religiją, vieną kalbą ir panašiai. Bet Europos Sąjunga irgi gyvena be sienų, cirkuliuoja tie patys pinigai. Iš nuogirdų žinau, kad bankai dabar naudojasi – ima mokestį už valiutos keitimą. Įvedus eurą, nebeliks tos galimybės. Svarbu, kad valstybės žmonės, turintys politinę galią, būtų išmintingi ir gerą tikslą turintys. Manau, kad demokratiškai išrinkta valdžia padarys, ką reikia“, – samprotavo devyniasdešimtuosius metus skaičiuojantis pašnekovas.

Kiekviena eurą įsivedusi valstybė turi teisę išleisti apyvartines eurų monetas, kurių viena pusė yra vienoda visoms šalims (bendroji pusė), kita – skirtinga (nacionalinė pusė).
Lietuvos išleistos apyvartinės eurų monetos bus su mūsų valstybės herbo Vyčio simboliu. Taip pageidavo dauguma šalies gyventojų, kurių nuomonę Lietuvos bankas išsiaiškino atlikęs visuomenės tyrimą dar 2004 m.
Lietuvos išleistos eurų monetos turės tris vaizdus su Lietuvos herbo simboliu Vyčiu, kuriuos sukūrė skulptorius Antanas Žukauskas. Monetose Vytį sups 12 žvaigždžių: 1 ir 2 eurų monetose – vertikalių linijų fone; 10, 20 ir 50 euro centų monetose – horizontalių linijų fone; 1, 2 ir 5 euro centų monetose – lygiame fone. Euro monetas planuojama kaldinti Lietuvos monetų kalykloje. Lietuva 19-ąja euro zonos nare nori tapti nuo 2015 metų.