Socialiniai darbuotojai patiria grasinimų
Senyvi ir neįgalūs žmonės gali sulaukti paslaugų į namus. Klaipėdos rajone šios teikiamos 130 žmonių. Tačiau santykiai tarp paslaugų teikėjų ir gavėjų neretai būna sudėtingi, nes pastarieji reikalauja daugiau nei numatyta darbuotojų pareigybėse. „Mūsų įstaigos žmonės patiria psichologinį smurtą. Socialinis darbas įtrauktas į pavojingų darbų sąrašą“, – teigė Paramos šeimai centro direktorė Jurinda Jasevičienė.
Atsisakė teikti paslaugas
Vienoje seniūnijoje vieniša pensininkė Danutė (vardas pakeistas), slauganti sunkiai sergančią 96-erių metų mamą, „Bangos“ redakcijai skundėsi, kad jauna socialinės darbuotojos padėjėja atsisakė joms teikti paslaugas namuose. Danutė sakė esanti viena ir neturinti net su kuo pasitarti šioje sunkioje situacijoje.
Pasak skundo autorės, socialinė darbuotoja ir anksčiau nepadėjusi namuose, tik kartą nuvežė į turgų, per karščius palaistė kapus. „Ji atrieda dviračiu, ilgais nagais, tai ką ji gali padėti? Paprašius atšauna, argi kaminą valys“, – vaizdžiai pasakojo Danutė. Ji prisipažino, kad supykus išsprūdo žodžiai „jeigu aš tave užmušiu, tai kas tavo vaikus prižiūrės“. Ji skundėsi, kad po to socialinė darbuotoja parašė skundą Klaipėdos rajono paramos šeimai centrui ir atsisakė teikti paslaugas, grasino teismu. „Mano garbaus amžiaus mamai – piktybinis auglys, bet ji atsisakė eiti pas medikus, teigdama, jog žinanti, kur jai reikia išeiti. Ji labai kenčia, naktimis nemiega. Nekokia ir mano sveikata – esu iškentusi 4 operacijas, mano nervai pakrikę. Esame labai nesveikos, ir tai turėtų suprasti socialinė darbuotoja, kad tokiems žmonėms kaip mes, reikia pagalbos namuose. Žodis bet kada gali išsprūsti, bet aš nesu agresyvi“, – kalbėjo skundo autorė.
Danutė tvirtino, jog su anksčiau dirbusiomis darbuotojomis ji gerai sutardavusi, tačiau kažkodėl šias pakeitė. Ji pridūrė, kad socialinei darbuotojai atostogaujant ar susirgus, tuo metu niekas nepadeda.
Grasino dalgiu
Paramos šeimai centro direktorė J. Jasevičienė „Bangai“ patvirtino gerai žinanti apie konfliktą tarp paslaugų gavėjos Danutės ir socialinės darbuotojos padėjėjos. Pasak jos, tai kartojasi, nes Danutė nevengia konfliktų. „Darbuotoja mūsų įstaigai parašė pareiškimą, kad liepos 16 d. Danutė ją išvadino necenzūriniais žodžiais. Savo pareiškime taip pat nurodė, kad moteris, kuriai teikia paslaugas, su dalgiu puolė šaukdama, jog papjaus. Darbuotoja teigė, kad jai gyvybė brangesnė ir atsisakė teikti paslaugas“, – kalbėjo J. Jasevičienė, pridurdama, kad socialiniams darbuotojams reikia ypatingos stiprybės, nes jie patiria psichologinį smurtą.
Kai direktorė paskambino Danutei, ši prisipažino, kad su dalgiu stovėjusi ir ištarusi: „Ką darysi, jeigu tavo vaikai liks našlaičiai.“ „Gal tai humoras, bet iš įpykusio žmogaus galima visko tikėtis, juolab kad Danutė – konfliktiška asmenybė. Paslaugas teikiančios darbuotojos jos namuose dažnai keičiasi. Pastaroji – jau šešta“, – papasakojo J. Jasevičienė. Pasak įstaigos vadovės, Danutė paprašė ir šeštąją pakeisti, bet raštu atsisakė tai daryti.
Paslaugas į namus Danutė gauna 7 metus, o jos mama – 8 metus.
J. Jasevičienė apgailestavo, kad Danutės mama nesikreipia į gydytojus, o kenčia. „Senyva mama pagal esamus sveikatos dokumentus neturi specialiųjų poreikių. Apsilankius pas medikus būtų galima teikti ilgesnės trukmės paslaugas“, – akcentavo direktorė.
Nuoskaudas tenka nuryti
Klaipėdos rajone yra apie 130 šių paslaugų gavėjų – senyvų ir neįgalių. „Jie turi sudaryti sąlygas socialiniams darbuotojams šias teikti saugiai, – kalbėjo J. Jasevičienė. – Darbuotojai stengiasi suprasti emocinių, psichinių sutrikimų turinčius paslaugų gavėjus ir nuryja nuoskaudas. Bet daugumai šie nediagnozuoti, nors agresija dažnai prasiveržia.“
Pasak jos, darbuotojai stengiasi būti geros nuotaikos, bet sunku ištverti, kai esi vaginamas, kaltinamas. „Kartais paslaugų gavėjai net veja iš namų. Psichologiškai labai sunku eiti ten, kur esi priešiškai sutinkamas. Kartais vienas šeimos narys sutinka priešiškai, o kitas laukia“, – teigė J. Jasevičienė.
Kai kurie paslaugų gavėjai nori, kad socialiniai darbuotojai padėtų dirbti lauko darbus, vežtų į turgų, laistytų kapus, nors šių darbų nėra pareigybėse. „Socialinio darbuotojo padėjėjai padeda buityje – šluoja, plauna kambario grindis, valo langus pirmame aukšte. Jie neaprūpinami automobiliais, o tik dviračiais, priimant į darbą nereikalaujama vairuotojo pažymėjimo. Taupydami darbo laiką, jie atvyksta savo automobiliais, nes paslaugų gavėjai gyvena atokiai. Danutė irgi ne miestelyje įsikūrusi, – dėstė J. Jasevičienė. – Beje, socialinei darbuotojai rekomenduojama susitaikyti su Danute ir teikti paslaugas.“
Ji akcentavo, jog darbuotojo atostogų metu ar jam susirgus nėra galimybės teikti paslaugas, nes reikėtų papildomo darbuotojo. J. Jasevičienės teigimu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rekomenduoja darbuotojų, teikiančių paslaugas į namus, kaitą, kad nebūtų prisirišimo, neiškiltų situacijų dėl turto paveldėjimo.
Ji akcentavo, kad socialinis darbas yra pavojingų darbų sąraše. „Mūsų įstaigos darbuotojai dirba iš pašaukimo“, – tvirtino J. Jasevičienė.
Vakar patenkinta Danutė pranešė, kad jai paskyrė naują darbuotoją.
