Studijos užsienyje tėvų piniginių nevirkdo

„O kas toliau?“ – neretai po atestatų teikimo ceremonijos kirba klausimas abiturientų galvose. Vienas galimų pasirinkimų – studijos užsienyje, viliojančios esą geresne studijų kokybe ir „komforto zonos“ peržengimu. Laikraštis „Banga“ domisi, kaip sekasi svetur studijuojantiems kraštiečiams ir kiek toks sprendimas patuština tėvų pinigines.

Studijas palyginti sunku

Laikraštis „Banga“ jau šeštus metus inicijuoja „Geriausių Klaipėdos rajono abiturientų konkursą“, o jo laureatus 1000 Lt premijomis skatina UAB „Mars Lietuva“. Statistika rodo, kad kasmet bent vienas iš gabiausiųjų penketuko išvyksta studijuoti į užsienį.

Ne išimtis – praėjusių metų laureatė Eglė Karečkaitė. Mergina šiemet baigė pirmąjį kursą Anglijoje, Notingemo universitete. „Kiek pamenu, visada norėjau bent trumpai pagyventi užsienyje, o Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą galimybių studijuoti vis daugėjo“, – pasakoja mergina.

Eglė už studijas moka beveik 40 tūkst. litų per metus, tačiau džiaugiasi, jog už mokslą nereikia susimokėti iš anksto. Pasak E. Karečkaitės, sunku lyginti studijų programas Lietuvoje ir Notingemo universitete, nes mergina nėra išbandžiusi Lietuvos universitetų. Tačiau privalumas tai, jog bakalauro studijų laikas – tik 3 metai (Lietuvoje – 4).

Modesta Jonauskytė, studijuojanti viešuosius ryšius Roberto Gordono universitete, Aberdyno mieste, Škotijoje, siekė peržengti „komforto zoną“. Kaip ir daugelio kitų atvykėlių iš Europos Sąjungos bakalauro mokslus čia finansuoja valstybinė įstaiga, atsakinga už aukštojo mokslo pinigų paskirstymą. Gargždiškė šiai įstaigai atsieina beveik 9 tūkst. litų kasmet.

M. Jonauskytė Aberdyne per mėnesį išleidžia bent po 800 svarų, tačiau jos šeimai rūpintis dėl to nereikia – mergina tik atvykusi į svetimą šalį susirado darbą ir save išlaiko. Studentė nedrįsta lyginti savo studijų su lietuviškosiomis, mat čia nėra studijavusi. Tačiau ji atkreipia dėmesį, jog jos studijų programa paremta praktine veikla.

Ekonomika ir Afrikoje ekonomika

Regimantas Straukas studijavo ekonomiką Anglijoje, Esekso universitete, ir gali save laikyti sėkmės kūdikiu: „Dabar mokslai mano universitete kainuoja trigubai brangiau nei tada, kai aš įstojau.“ Pinigus už suteiktą paskolą teks grąžinti, kai R. Straukas uždirbs daugiau nei 25 tūkst. svarų per metus. Išlaidos maistui per mėnesį ir būsto nuoma vaikinui kainuoja apie 2 200 litų, o pramogos – pagal poreikį. Pavyzdžiui, Anglijoje sporto klubo abonementas metams kainuoja 750 litų. Palyginti Lietuvoje – vieno populiariausių sporto klubų abonementas – 1068 litai metams.

Studento nuomone, jo studijos nė kiek nėra geresnės už lietuviškąsias. „Ekonomikos gali mokytis ir lietuvių, ir anglų, ir kinų kalbomis – esmė vis tiek išlieka ta pati“, – pasakoja R. Straukas.

Tarpinė stotelė

Rasa Kliušenkovaitė, Danijos Lillebaelt akademijoje studijuojanti logistikos vadybą, savo studijas užsienyje laiko tik tarpine stotele: „Niekada neplanavau išvažiuoti iš Lietuvos visam laikui, todėl man čia – ilgos atostogos, per kurias neatostogauju.“

Danijoje studijuojančiai merginai pasisekė – europiečiai akademijoje už mokslą nemoka, tačiau nemažai atsieina pragyvenimo išlaidos. Mėnesio buto nuoma merginai kainuoja apie 1 250 litų, o maistas – maždaug 1 000 Lt. „Tėvų parama reikalinga tik pirmaisiais mėnesiais, o vėliau nesunku rasti darbą, suderinamą su studijomis, ir išsilaikyti.“ R. Kliušenkovaitė dirba savaitgaliais, tačiau neslepia, jog gyvena kaip ir Lietuvos studentai – nuolat ieško atpigintų prekių ir taip sutaupo pramogoms.

Didžiausiu skirtumu tarp Danijos ir Lietuvos studijų programų mergina laiko dėstytojų ir studentų santykius bei teorijos ir praktikos suderinamumą. „Čia, Danijoje, labiau mokomės atlikdami praktiką, o ne tik klausydami teorijos, ir dėstytojai labiau atsipalaidavę – kavutę gurkšnoja ir pasakoja, ką turim žinot“, – studijomis džiaugiasi R. Kliušenkovaitė.

Gimtinėje perspektyvos menkos

„Savo svajonių programos Lietuvos aukštųjų mokyklų sąrašuose paprasčiausiai neradau“, – studijų pasirinkimą motyvuoja būsimasis antrakursis Donatas Šateikis. Vaikinas Anglijoje, Hadersfildo universitete, studijuoja sportinių automobilių inžineriją.

Studentas už mokslą moka 36 tūkst. litų per metus, tačiau, pasak jo, tai sunkumų nekelia – lanksčią paskolą kaip ir kitiems tautiečiams suteikė Anglijos vyriausybė. Vidutinės mėnesio išlaidos lietuviams gali kelti siaubą, tačiau 1 600 litų (būtent tiek D. Šateikis moka už nuomą, mokesčius, maistą ir pramogas) yra savaime suprantama suma Hadesfildo gyventojui. Tiek išleidžia bent minimalų atlygį gaunantis darbuotojas. Nors kol kas studentas negali sau leisti darbo visu etatu, D. Šateikis netinginiauja: „Gyvenu daugiausia iš šeimos teikiamų lėšų, bet laisvu metu dirbu pats.“

Po studijų jis norėtų grįžti į gimtinę, tačiau puikiai supranta, jog jo studijų programos absolventui perspektyvos čia menkos. „Galbūt Anglijoje, galbūt kur kitur – laikas parodys“, – į ateitį svajingai žiūri studentas.

• Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertas: „Galimybę išvykti studijuoti į užsienį vertinu teigiamai – kuo daugiau pasirinkimo studentai turi, tuo geresnį variantą jie gali pasirinkti. Ši pasirinkimo galimybė svarbi dar ir tuo, kad Lietuvos mokslo įstaigos turi konkuruoti ne tik tarpusavyje, tačiau ir su tuo, ką gali studentams pasiūlyti užsienio universitetai. Atsiranda dar viena gera proga pagalvoti, kaip gyvenimą Lietuvoje padaryti patrauklesnį.

  Taip pat negalima sakyti, kad padėtis Lietuvoje blogėja – statistika rodo, kad emigracijos tempai lėtėja, o per pastaruosius trejus metus vis daugiau lietuvių grįžo į gimtinę. Tai rodo, kad žmonių galimybės siekti savo tikslų Lietuvoje gerėja. Žmonės grįžta ne tik dėl svetur patirtų nesėkmių – 85 proc. grįžusiųjų lietuvių teigė, kad užsienyje jie pagilino savo žinias ir pagerino įgūdžius.“