Tarp Lietuvos šviesulių – ir mūsų „Cyrulelis“

Sugrįžę iš Dainų šventės „Cyrulelio“ nariai dalijosi įspūdžiais, dėkojo už buvimą kartu, o vadovui V. Radavičiui – už kantrybę, 25-us metus vadovaujant šiam folkloro ansambliui.

 

Ore tvyrantis duonos kvapas, lauko žolynų spalvos, tautiniai raštai ir visa apimantis bendrumo jausmas, spaudžiantis ašarą ir verčiantis širdį plakti dar smarkiau – tuo tebegyvena Gargždų kultūros centro folkloro ansamblis „Cyrulelis“, sugrįžęs iš jubiliejinės Dainų šventės „Čia – mano namai“. Repeticijų valandos, virtusios 18 minučių pasirodymu „To – mona, vo aš – tava“ Folkloro dieną, tiek keturiasdešimtmečiams, tiek aštuoniasdešimtmečiams kolektyvo nariams – atgaiva po visų dienos darbų ir rūpesčių.

Įspūdingiausia iš visų

Rudenį 25 metų veiklos sukaktį minėsiantis „Cyrulelis“, kuriam nuo pat pradžios vadovauja Vidmantas Radavičius, tapo vienu iš laimingųjų rajonų kolektyvų, kurie po atrankos sausį ėmė ruoštis jubiliejinei Dainų šventei. „Per savaitę repetavome po du kartus. Savo programą tobulinome tol, kol likome patenkinti“, – džiaugdamasis rezultatu, kuris buvo įvertintas Vilniuje, šypsojosi vadovas V. Radavičius. Nors „Cyrulelis“ visų savo dainų neišdainuotų net per keletą valandų, programa „To – mona, vo aš – tava“ truko vos 18 minučių. „Į mus žiūrėjo, mūsų klausėsi visa širdimi, su mumis fotografavosi ne tik lietuviai. Jautėme grįžtamąjį ryšį“, – dalijosi jaudinančio dėmesio akimirkomis folkloro atlikėjai. Vieniems tai buvo pirmoji, kitiems antroji, ketvirtoji, o kai kam net 8-oji Dainų šventė. „Pati įspūdingiausia“, – kaip susitarę tvirtino visi. „Sveikas etnokultūros koncentratas, didelis tautinis šurmulys, malonumas ir akims, ir ausims, nebuvo kada nuobodžiauti“, – apibendrino pirmą kartą Dainų šventėje dalyvavusi Margarita Kiudytė.

Jautėsi pakylėtai

Jubiliejinė Dainų šventė sutapo su tarptautiniu folkloro festivaliu „Baltica“, tad jo dalyviai – 10 užsienio lietuvių kolektyvų iš Lenkijos, Latvijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos bei Rusijos Karaliaučiaus ir Karelijos regionų įsiliejo ir į Folkloro dienos programą „Laimužės lemta“. Joje dalyvavo 320 folkloro kolektyvų ir daugiau kaip 200 amatininkų iš visos Lietuvos. Visus Folkloro dienos renginius sujungė deivės Laimos globojama likimo ir laimės tema. „Mūsų buvo paprašyta,

„Mums pavyzdys – kolektyvo aštuoniasdešimtmečiai, kurie kupini energijos traukia dainas kartu su visais. Mes labai juos gerbiame ir patys norime sulaukti tokio amžiaus“, – sakė Lilija Pikčienė.

kad atsivežtume žolynų ir visą dieną su jais vaikščiotume“, – prisiminė Irena Barbšienė. Nors iš pradžių moterys sunkiai įsivaizdavo save visą dieną su žolynais, bet kai pamatė kolektyvo nario Stasio Griauslio suskintas rugiagėles ir daugybę kitų pievų gėlių, pačios nebenorėjo puokščių iš rankų paleisti. „Iš pat ryto einančius per miestą mus lydėjo šilti žvilgsniai, mums mojavo, todėl ėjome išdidžios“, – pasakojo „Cyrulelio“ narės. Jūratė Radzevičienė, kuri, beje, dalyvavo šventėje po kojos operacijos, prisipažino puokštę susidžiovinusi ir garbingiausioje namų vietoje padėjusi.

Keli „Cyrulelio“ folkloristai yra ir šokių kolektyvų nariai, todėl reikėjo įdėti ir dvigubai daugiau darbo. „Širdies skausmas, kad negalėjau būti su „Cyruleliu“, nes turėjau repetuoti šokius su kitu kolektyvu, – sakė Valerija Bagdanskienė. – Tik trumpam atbėgau pas savo dainos ir šokių draugus, kad pajusčiau tą virpančią dvasią, pakvėpuočiau tuo oru ir patirčiau dvasios ramybę.“

Jaudinosi ne tik dalyviai, bet ir namuose dėl įvairių priežasčių likę kolektyvo nariai. „Vis žiūrėjau į laikrodį ir skaičiavau minutes. Žinojau, kad mūsų „Cyrulelis“ pasirodys 11.40 val., – graudindamasi pasakojo Danutė Mulskienė. – Širdimi buvau su kolektyvu.“

Kvepėjo duona

Endriejaviškio M. Virbausko kepta duonelė kvepėjo Katedros aikštėje šalia kepalėlių iš kitų Lietuvos regionų.„Visa Katedros aikštė tą dieną kvepėjo duona. Visų Lietuvos regionų. Ir mūsų, endriejaviškio Manto Virbausko kepta duonele. Duonos stalo dengimo ritualas, po to duonos raikymas, jos dalijimas – nenusakomas jausmas. O kai matai mažus vaikučius, aprengtus tautiniais drabužiais, apautus naginaitėm ir nešančius mažyčius duonos kepaliukus, apima toks gerumas. Netiesa, kad Lietuva išsibarsčiusi. Jos šviesulėliai susirinko čia“, – tramdydamos jaudulį pasakojo kolektyvo moterys.

Dėl tokių akimirkų, dėl giedančios ašaros, dėl vienybės su savo tauta jausmo verta, o gal būtina bent kartą gyvenime pabūti Dainų šventėje bent žiūrovu, dar geriau – šios tautiškos pasakos kūrėju – jos dalyviu.


  • 25-erių metų veiklos sukaktį rudenį minėsiantis „Cyrulelis“ Dainų šventėje ir džiaugėsi kitais Lietuvos folkloro kolektyvais, ir pavydėjo jiems. 6000 tautiniais kostiumais apsirengusių žmonių traukė akį. Nauji tautiniai drabužiai, kurių visos detalės suderintos ir apgalvotos iki smulkmenų, – didžiausias „Cyrulelio“ troškimas, nes visa kita jie turi: puikų vadovą, daugybę dar neišdainuotų dainų ir nuoširdžią bendrystę.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių