Tarybos tritaškis Gargždų „Gargždams“: diskusijų rungtynės dėl 250 tūkst. eurų
Gargždai daugelio vadinami futbolo miestu, nes šio sporto šaknys – gilios miesto istorijoje. Tačiau Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje – tritaškių karas, čia, kaip krepšinio varžybose, aršiai kaunasi Tarybos valdančiosios daugumos ir opozicijos atstovai. Šį kartą rugpjūčio 28 d. vykusiame Tarybos posėdyje ilgos diskusijos, abejonių ir kandžių replikų susilaukė klausimas dėl krepšinio klubo Gargždų „Gargždai“ programos patvirtinimo. Programoje numatyta 4 šių metų mėnesiams komandai skirti 250 tūkst. eurų mainais į jaunosios kartos krepšininkų ugdymą.
Pakalbėkime apie priešistorę
Krepšinio komanda Gargždų „Gargždai“, ko gero, net ir nieko apie krepšinį nenusimanančiam gyventojui yra žinoma, mat komandos pavadinimas ne kartą nušvietė įvairias žiniasklaidos ir krepšinio naujienų portalų antraštes. Vis dėlto, ne dėl pergalingų laimėjimų, o skaudžių piniginių problemų. Ir kaip skęstantį laivą, tuo metu Klaipėdos rajono savivaldybė krepšinio klubo nepasiryžo lopyti – neperėmė klubo Savivaldybės nuosavybėn su ketvirčiu milijono siekiančia skola. Tada Savivaldybės finansinės injekcijos klubo jau nebegalėjo išgelbėti dėl per didelės finansinės naštos.
Rezultate, krepšinio klubas pasitraukė iš Lietuvos krepšinio lygos (LKL) ir pradėjo bankroto procedūras. Tačiau praėjus pusantrų metų ir krepšinio klubui su naujais savininkais prisikėlus kaip feniksui iš pelenų, Savivaldybės taryba, vedama vilties, sutinka skirti 250 tūkst. eurų lėšų iš Savivaldybės biudžeto. Tad kas pasikeitė?
Kaip liepos pabaigoje jau rašėme „Bangoje“, LKL sezone, prasidėsiančiame jau rugsėjo 20 dieną, žais į krepšinio aikštelę sugrįžusi Gargždų komanda. Licencija, leidžianti dalyvauti 2025–2026 metų „Betsafe-LKL“ čempionate, Gargždų miesto komandai suteikta liepos 10-ąją. VšĮ „Gargždų krepšinio klubas“ atstovai „Gargždų“ komandos direktorius Arminas Linkauskas ir vienas klubo dalininkų Martynas Klevinis piešia optimistišką ateitį ir tikisi tvaraus klubo gyvavimo. Štai viešojoje erdvėje nuomonės įvairios: vieni palaiko, kiti mini dar prieš metus įvykusią istoriją.
Panašios nuotaikos sekė ir Savivaldybės tarybą: valdančioji dauguma skatino viltingai remti klubą, auginsiantį jaunąją krepšininkų kartą, o opozicija atsargiai žvelgė į dar vieną finansinę injekcija naujai susikūrusiam klubui su neigiama priešistore ir norėjo įdiegti daugiau atsargumo saugiklių, kad istorija nesikartotų.
Kodėl prašo lėšų?
Tarybos darbotvarkėje svarstytas sprendimo projektas dėl viešosios įstaigos krepšinio klubo „Gargždai“ 2025 metų programos „Gargždų „Gargždai“ krepšinio komandos dalyvavimas Lietuvos krepšinio lygoje“ patvirtinimo. Kaip rašoma Tarybai pateiktame aiškinamajame rašte, Gargždų „Gargždai“ krepšinio komanda atstovaus ir garsins Klaipėdos rajoną Lietuvos krepšinio lygoje, o Klaipėdos rajono gyventojai turės galimybę stebėti aukšto meistriškumo krepšinio komandų varžybas, kuriose varžysis rajono krepšinio komanda.
„Siekiant išvengti blogosios patirties su buvusia Klaipėdos rajono krepšinio komanda, dalyvavusia LKL,Klaipėdos rajono savivaldybės vadovų bei dalies Savivaldybės tarybos narių pavedimu buvo sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta parengti ketinimų protokolą, kurį Savivaldybė pasirašys su VšĮ krepšinio klubu „Gargždai“ – nurodoma dokumente.
Preliminariu susitarimu apibrėžiami pagrindiniai akcentai: įstaigai nuo 2026 m. rugsėjo 1 d., bet ne vėliau kaip iki 2029 m. rugsėjo 1 d., užbaigti visų amžiaus grupių krepšininkų ugdymo priėmimo-perdavimo iš BĮ Sporto centro procedūras ir užtikrinti, kad Savivaldybės įgalioti asmenys turės visišką prieigą prie klubo finansinių dokumentų.
Klaipėdos rajono savivaldybės strateginio planavimo darbo grupei pateiktas prašymas Klaipėdos rajono savivaldybės Strateginio veiklos plano Kūno kultūros ir sporto plėtros programoje 2025 metams numatyti 250 000 Eur krepšinio klubo „Gargždai“ dalyvavimui Lietuvos krepšinio lygoje įgyvendinimui pirmajai sezono pusei.
Pasak sprendimo projekto rengėjos Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus patarėjos Ugnės Tamošauskienės, projektas parengtas atsižvelgiant į tai, kad LKL Klaipėdos rajonui suteikia galimybę – licenciją bei finansinį prisidėjimą – dalyvauti minimoje lygoje.
Savivaldybė, kaip nurodoma aiškinamajame rašte, skiria finansavimą sportininkams vadovaudamasi Sportininkų, reprezentuojančių Klaipėdos rajono savivaldybę, ugdymo, dalyvavimo pasaulio, Europos, Lietuvos aukšto meistriškumo sporto varžybose, rėmimo tvarkos aprašu. Kadangi konkursas 2025 metams jau yra įvykęs, sprendimo projektu buvo siūloma skirti dalinį finansavimą iš Savivaldybės biudžeto lėšų. 2026 metais krepšinio komanda, paskelbus konkursą šiai programai, jame dalyvautų kaip ir kitos rajono komandos ir sportininkai.
Pusei sezono – 500 tūkst. Eur?
„Banga“ paanalizavo ir pačią Gargždų „Gargždai“ krepšinio komandos dalyvavimo Lietuvos krepšinio lygoje programą, kurios tikslas – tinkamai atstovauti Klaipėdos rajoną Lietuvos krepšinio lygoje, sudominti kuo daugiau Klaipėdos rajono žmonių domėtis krepšiniu. Programos uždaviniuose nurodoma sudaryti kuo geresnes treniruočių sąlygas jauniesiems ir aukšto meistriškumo krepšininkams, padėti jauniesiems žaidėjams tobulėti ir siekti aukštesnių pergalių ir pasiekimų, 2025/2026 m. patekti tarp 8 stipriausių LKL čempionato komandų bei reguliariai testuoti krepšininkus ir pagal testų rezultatus taikyti/keisti treniruočių metodiką. Programos rezultatų skiltyje rašoma, kad visos čempionato varžybos bus transliuojamos gyvai internetu/televizijoje, taip populiarinant Gargždų krepšinio komandą ir miestą, o Klaipėdos rajone gyvenantys ir sportuojantys krepšininkai į varžybas pritrauktų daugiau vietinių sirgalių. Prie finansavimo šaltinių nurodoma, kad pusė – 250 tūkst. eurų – būtų skiriama iš Savivaldybės biudžeto, kita pusė – iš privačių rėmėjų. Ir visą tai siekiama įvykdyti iki šių metų galo.
Programos sąmatoje išskirstomos įvairios išlaidos, kurių per 4 mėnesius prireiks krepšinio komandai. Didžiąją dalį sudaro atlyginimai pagal individualią veiklą, kurių bendra suma siekia 177 600 eurų (pusė – 88,8 tūkst. – Savivaldybės lėšos), taip pat maistpinigiai sportininkams varžybų ir stovyklų metu, jų suma siekia 122,4 tūkst. eurų. Sportinei aprangai ir inventoriui numatoma 11 tūkst. eurų, transportui – 35 tūkst. eurų, starto, teisėjavimo ir dalyvio mokesčiui – 45 tūkst. eurų, kitoms išlaidoms – 39 tūkst. eurų, apgyvendinimui – 30 tūkst. eurų, administracijos darbo užmokesčiui – 40 tūkst. eurų.
Nebus įstatų – nebus ir lėšų
Prie sprendimo projekto dokumentų Tarybai pridėtas ir ketinimų protokolas, kuriame šalys – krepšinio klubas ir Savivaldybė – išreiškia valią bendradarbiauti vystant profesionalų krepšinio klubą. Štai Klaipėdos rajono savivaldybė įsipareigoja Tarybai pritarus skirti 250 tūkst. eurų ir užtikrinti galimybę naudotis Gargždų daugiafunkcio sporto centro krepšinio arena, nuo 2026 m. skirti finansavimą pagal aukšto meistriškumo sporto programą, deleguoti savo atstovus į klubo valdybą ir tapti klubo dalininke. Klubas įsipareigoja veikti nenuostolingai ir finansiškai tvariai, kasmet skirti bent tiek pat lėšų, kiek jų prisideda Savivaldybė, diversifikuoti pajamas, siekti LKL A licencijos, iki finansavimo skyrimo dienos pasitvirtinti klubo dokumentus, jog Savivaldybė galėtų deleguoti atstovus į valdybą, suteikti prieigą prie finansinių dokumentų, organizuoti finansinius auditus, perimti vaikų ir jaunimo krepšinio ugdymą, kiekvieną sezoną įtraukti jaunus, rajone išugdytus žaidėjus į komandą, organizuoti stovyklas ir renginius bei kt.
Pagarsinus šį sprendimo projektą Tarybos posėdyje, opozicijos lyderis liberalas Justas Ruškys komentavo, kad darbo grupė buvo sudaryta, ji atliko darbą, pasirašytas ketinimo protokolas tiek tarp Savivaldybės mero, tiek tarp krepšinio klubo. „Buvo tam tikri įsipareigojimai, kurių mes klausėme dėl dviejų esminių dalykų. Pirmas – pakoreguoti įstatai ir antras – nematėme finansavimo sutarties. Šiai dienai finansavimo sutartis yra pateikta, mano klausimas – kaip yra su įstatais?“ – kalbėjo Tarybos narys.
Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius komentavo, kad pagrindinis dalykas yra pati krepšinio klubo programa, kuri sukurta keturiems mėnesiams. „Pagal programą Savivaldybė skirs finansavimą, o mes turime komandą Lietuvos krepšinio lygoje. Kadangi mes tikrai esame visi įsitikinę, kad ta komanda turi funkcionuoti ir daug metų garsinti Gargždus, prie visų teisinių dokumentų galima grįžti ir vėliau. Mano siūlymas ir prašymas pritarti parengtai programai ir kad nenuvilnytų dar kažkokios bereikalingos emocijos per visą Lietuvą, jog Gargždai pradeda abejoti, ar ta komanda yra reikalinga. Bendru sutarimu yra sutarta, kad tai reikalinga ir siūlymas yra balsuoti už pateiktą sprendimo projektą“, – akcentavo skyriaus vedėjas,
Vis dėlto, A. Petravičiaus pasisakymas opozicijos neįtikino, ji primygtinai prašė įtraukti į sprendimo projektą punktą, kad finansavimo sutartis būtų pasirašoma tik tada, kai krepšinio klubas įregistruoja įstaigos įstatus Registrų centre. Tačiau Tarybos posėdyje buvo komentuota, kad sprendimo projektas yra susijęs su programos patvirtinimu, o ne finansine sutartimi, tad opozicija siūlė priimti protokolinį pavedimą tokiai sąlygai.
Savivaldybė nori apsisaugoti
Tačiau toks opozicijos siūlymas netiko valdančiajai daugumai, kuri siūlė pritarti sprendimo projektui. Tautos ir teisingumo tarybos narių grupės atstovas Sigitas Karbauskas argumentavo, kad reikia koncentruotis į pirmuosius naujo Gargždų krepšinio klubo žingsnius ir džiaugtis, kad privatūs klubo steigėjai nebijo atsakomybės. Politikas kalbėjo, kad su įstatais nereikia skubėti, juos galima parengti ir priimti vėliau, mat dabar svarbu užtikrinti sėkmingą sezono pradžią. „Jeigu nepasirašome sutarties, neturime garantijų jokių, kaip mes pradėsime veiklą? O įstatus tikrai neskubėdami galime paruošti, su visais suderinti. Kas atsitiks, jeigu įstatus mes paruošime spalio, lapkričio mėnesį? – klausė politikas, buvęs Savivaldybės administracijos direktorius. – Vieši pinigai labai svarbūs, juos reikia pamatuoti, bet matykime nusiteikimą ir tų privačių investuotojų, ir Savivaldybės darbuotojų. Nemanau, kad čia padarom kokią nors aferą, tai pamatuoti sprendimai, mokomasi iš senųjų klaidų.“
Ir nors meras Bronius Markauskas siūlė mažiau ginčytis, diskusijų vežimo tai nesustabdė. J. Ruškys išreiškė gailestį, pyktį dėl kolegos pasisakymo. „Esmė yra tokia: Savivaldybė turėjo blogą patirtį, ji bando apsisaugoti. Darbo grupė dirbo mėnesį be sustojimo, padarė darbą, susitarė įsipareigojimus ir vienoje vietoje įsipareigojimai šlubuoja. Mes bandome apsisaugoti, kad to nebūtų. Įstatų parengimas ir patvirtinimas, įregistravimas Registrų centre yra 24 valandų klausimas, – tikino opozicijos lyderis. – Tai gerb. Sigitai, jeigu iki rugsėjo 21 d. – per ilgas laikotarpis, labai viskuo tada pradedu abejoti, kas buvo šnekėta apie gerą vadybą, naują startą, naują pradžią.“
Merą J. Ruškio pasisakymas įtikino, Savivaldybės vadovas siūlė balsuoti už protokolinį pavedimą finansinę sutartį pasirašyti tik tada, jeigu yra įtvirtinti klubo įstatai. Tam pritarė 25 Tarybos nariai, susilaikė tik pats S. Karbauskas ir jo kolega Viktorijas Kura.
Siekis – nekartoti klaidų
Po protokolinio pavedimo balsavimo opozicijos atstovas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Julius Pozingis stebėjosi, kodėl posėdyje nedalyvavo ir pačio krepšinio klubo atstovai, tad paties mero B. Markausko klausė, iš kur gi tas milijoną siekiantis klubo biudžetas bus surinktas. O jeigu bus, tai ar bereikia dar Savivaldybės finansavimo?
B. Markauskas komentavo, kad klubo atstovų nekvietė, o finansinių ataskaitų neprašė pateikti, teigė nežinąs dėl konfidencialumo šioje situacijoje. „Klubas turi įsipareigojimų pagal aukšto sportinio meistriškumo programą, tie įsipareigojimai yra labai aiškūs. Kiek pažįstu savininkus, steigėjus, jie demonstruoja pakankamai didelį optimizmą. Neturiu pagrindo galvoti, kad jie blefuoja. Manau, kad rėmėjų rėmimą jie turi užsitikrinę, bet šiandien įvardinti skaičių ir rėmėjų tikrai negalėčiau. Atstovų nekvietėme, galėjome pakviesti, bet neturiu pagrindo manyti, kad slapstosi, nenori bendrauti. Jeigu būtume pakvietę, aš tikrai įsitikinęs, kad būtų dalyvavę Tarybos posėdyje“, – argumentavo Savivaldybės vadovas.
J. Pozingio bendrapartietė, opozicijos atstovė Audronė Balnionienė kalbėjo, jog greičiausiai Tarybos posėdžių salėje nėra nei vieno žmogaus, kuris būtų prieš sportą, aukštą meistriškumą, įskaitant šachmatus ir dailųjį čiuožimą. „Mes kalbame apie tvarkas ir drausminimo priemones, nes turime karčią patirtį ir tai nėra niekieno pinigai, tai Klaipėdos rajono gyventojų mokesčių pinigai. Ir dabar mes čia susirinkę kaip ir už juos bandom kartu prisiimti atsakomybę: kur juos dėti ir kaip su jais tvarkytis“, – pažymėjo politikė.
Ji prakalbo apie Tarybos nariams siųstą finansavimo sutartį, kuri nėra pridėta prie sprendimo projekto. Sutartyje, pasak A. Balnionienės, yra aiškiai parašyta, kad šiems metams klubui Savivaldybė įsipareigotų skirti ne programinį finansavimą, o tiesiog finansavimą 250 tūkst. eurų, o klubas įsipareigotų iki 2026-2027 m. perimti vaikus, sukurti jaunimo programas ir kitus jau anksčiau aprašytus įsipareigojimus.
„Ir toje pačioje sutartyje yra parašyta, kad būtent administracijos atstovai atsiranda valdyboje ir atidžiai stebi, seka, tariasi ir dėlioja finansinius aspektus, kad nenutiktų daugiau bėdų, kaip būtų nutikę. Mes kalbame apie pagrindinį mūsų tikslą, apie kurį aš kalbu ir kalbėsiu visada – piramidės principą. Bet koks geras, atėjęs klubas turi tapti tapti superiniu pavyzdžiu vaikams, kaip reikia pamilti sportą, ateiti ir sportuoti. Ir šitie klubai turi juos auginti, o ne mes turim čia pirkti po klubelį savo malonumui“, – argumentavo A. Balnionienė.
Ne kišenpinigius skirsto
Liberalei antrino ir kolegė Loreta Urbutė, tikinusi, kad nei ji, nei kiti opozicijos atstovai nėra prieš sportą bei supranta krepšinio reikšmę rajono bendruomenei. „Retorinis klausimas: ar normalu, kad ketvirtis milijono eurų yra paskiriamas apeinant programinį finansavimą, tuo metu, kai infrastruktūros, švietimo, socialiniai ir kiti projektai laukia eilėje. Na, mere, jūs irgi turbūt suprantat, kokia yra svarba, koks didelis yra rajonas kitiems projektams. Mes turime tvarką, taisykles ir dabar išskirtinės sąlygos ateinančiam klubui. Aiškių saugiklių nėra sudėliota, mes 250 tūkst. eurų tiesiog taip pasirenkame dalinti kaip savo kišenpinigius pagal galima užkulisinius susitarimus, – pasisakė politikė ir argumentavo, kodėl balsuos prieš. Esu už programinį finansavimą. viešai išsakyta klubo dalininkų nuomonė, kad jau taip 500 tūkst. eurų jie jau patys yra susirinkę, tai tikrai buvo galima skirti ir iš viršplaninių lėšų, su bendruomene pasitarus, kaip skirti tas lėšas, kitų būdų galbūt galima buvo surasti.“
Opozicijos atstovė teigė, kad nereikėtų sukelti emocinių audrų, nes pasekmių yra, nesinori neišmoktų pamokų kartoti ir lipti ant to pačio grėblio. L. Urbutė taip pat pabrėžė, kad siūlo balsuoti atsakingai, kiekvienam pagal savo sąžinę, o mokesčių mokėtojų pinigai – ne asmeniniai kišenpinigiai.
S. Karbauskas balsuoti už Tarybos narius motyvavo privačios iniciatyvos atsakomybe ir LKL ateitimi bei rajono jaunuolių ugdymu: „Mes labai atsakingai vertinkime ir gerbkime tą privačią iniciatyvą ir jeigu turi žmonės privačios iniciatyvos, šioje Savivaldybėje ji bus palaikoma, jeigu ji bus nukreipta į visuomenės gėrį – šiuo metu į jaunimo ugdymą. Kviečiu visus atsakingai ir ramia sąžine balsuoti, tikrai tie pinigai ne į balą, duos visokeriopos, netgi finansinės naudos.“
Meras išreiškė nusivylimą dėl tokių opozicijos pasisakymų, mat darbo grupėje dalyvavo ir patys opozicijos atstovai. „Nežinau, kiek kartų rinkomės, diskutavome ir aš tikrai mačiau bendrą norą. Nebuvo kvestionuojama nei karto, kad opozicija nepritaria tam, jog turėtume komandą, kuri žaistų LKL ir matėme tame prasmę, kėlėme uždavinį, programą. Šiandien yra nuvedama į tai, abejojama dėl visko, kvestionuojama. Man šiek tiek keista ir gaila, kad lygtai mes susitarėme, tokia darbinė tvarka, visiems viskas tinka, bet Tarybos posėdžio metu prasideda, kad ir socialiniam, ir švietimo projektams reikia ir supriešinimas kyla. Šioje vietoje man tikrai liūdna ir gaila“, – liūdna nata kalbėjo B. Markauskas.
Opozicijos lyderis J. Ruškys siūlė dar vieną protokolinį pavedimą, jog būtų pavesta jau anksčiau sudaryta aukšto meistriškumo darbo grupė, kuri peržiūrėtų aukšto meistriškumo tvarką, koreguotų tvarką laikantis lygiateisiškumo proporcingumo principu ir koreguotą tvarką atneštų Savivaldybei tvirtinti spalio mėnesio posėdžiu Opozicija teigė, kad kalbėjosi su sporto šakų atstovais, kurie taip pat siekia lygiateisiškumo proporcijos, jog visiems būtų suteikta vienoda finansavimo skyrimo galimybė. Tiek meras, tiek Savivaldybės administracijos direktorius Jevgenijus Bardauskas išreiškė nuomonę, kad protokolinio pavedimo nereikia tam, kas jau sutarta, mat taip keliamas nepasitikėjimas. Galiausiai už sprendimo projektą 17 Tarybos balsavo už, 8 susilaikė, 1 prieš, tad programai pritarta.
Gabrielė ČIUNKAITĖ
Vilijos BUTKUVIENĖS nuotr.
