Teisė gilintis į savo teises, kad nereikėtų bylinėtis

Nuo liepos mėnesio administracinių bylų nagrinėjimą perdavus institucijų pareigūnams, teismų nagrinėjamų šių sumažėjo, tačiau plaukia skundai dėl asmens teisių pažeidimų, per griežtų nuobaudų, netinkamai pritaikytų teisės aktų. Dabar jų nagrinėjimas sudėtingesnis ir neretai ilgiau trunkantis. „Žmonės turi domėtis teisės aktais, gilintis į savo teises, kad neatsidurtų painiose situacijose, netektų įrodinėti teisme, kad jų teisės pažeistos“, – kalbėjo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė.

Sumažėjus bylų, padaugėjo skundų
Nuo vidurvasario, kai buvo pakeista administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo tvarka, prie Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų salių rečiau besibūriuoja žmonės. Anksčiau administracinių nusižengimų protokolus surašydavo institucijų pareigūnai ir juos nagrinėti siųsdavo teismui, tad kasdien tekdavo išnagrinėti nemažai bylų. Nuo liepos 1 d. teismas nagrinėja bylas tik pagal penkis Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) straipsnius, o dėl kitų 550 galimų nusižengimų nutarimus priima policija, aplinkosauga ir kitos institucijos. Todėl nuo liepos mėnesio bylų sumažėjo, tačiau beveik kasdien sulaukiama nubaustųjų skundų ir, bendrai skaičiuojant, dabar per metus Klaipėdos rajono teismo rūmuose išnagrinėjama apie 200 skundų administracinių nusižengimų bylų.

Dažniausiai skundžiasi administracinėn atsakomybėn patraukti Kelių eismo taisyklių pažeidėjai. „Skundus nagrinėti sunkiau nei administracines bylas – daug laiku nesurinktų įrodymų, kuriuos atkurti praėjus keliems mėnesiams sudėtinga. Pareigūnai, sustabdę pažeidėją, turi galimybę savo įrenginiais iš karto fiksuoti situaciją – tai objektyvūs įrodymai. Tačiau ne vienoje byloje policija nesugebėjo 2–3 mėnesius jų išsaugoti, kol ši pasiekė teismą“, – atskleidė Klaipėdos rajono teismo rūmų teisėja J. Grigonienė.

Netobulas kodeksas klaidina
Pasak teisėjos, AN kodeksas yra netobulas, painus, net teisininkui iš karto nėra aišku, kokios ir kokių asmenų teisės turi būti užtikrintos. Kai kurie straipsniai kontraversiški – reikia itin atidžiai skaityti, gilintis, nes priešingu atveju iškyla nemalonių situacijų. „Pavyzdžiui, pažeidus Kelių eismo taisykles (KET), numatytas galimas arba privalomas transporto priemonės, su kuria padarytas pažeidimas, konfiskavimas. Asmens, kuriam ji priklauso, teisės aptartos straipsnio, pavadinto „administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos“ pabaigoje. Turėjome bylą, kai pareigūnai, pasikliaudami straipsnio pavadinimu, nebuvo iki galo jo perskaitę ir neužtikrino asmens, kuriam priklausė automobilis, su kuriuo buvo padarytas šiurkštus nusižengimas, teisių dalyvauti bylos procese, pasitelkti gynėją bei kita. Šis 21 metų vaikinas atsidūrė painioje situacijoje: dėl bendraamžio padarytų nusižengimų iškeltoje administracinėje byloje jam nebuvo sudarytos sąlygos tinkamai dalyvauti, neišaiškinta teisė turėti gynėją, teikti įrodymus ir kita. Pasekmės – konfiskuotas automobilis, o kol jis įrodė turintis procesines teises paduoti skundą ir kol išnagrinėta byla, mašina perduota Valstybinei mokesčių inspekcijai realizuoti – faktiškai ją prarado. Taigi jam teko kreiptis į teismą ir įrodinėti savo teises, kurios buvo pažeistos, – kalbėjo teisėja. – Tokiu atveju asmuo gali prašyti priteisti jam iš valstybės advokato pagalbos išlaidas. Be to, jis turi teisę regreso tvarka kreiptis, kad valstybė atlygintų jam žalą už nepagrįstai konfiskuotą transporto priemonę. Betgi sudėtinga žmogui net kelis kartus kreiptis į teismą, įrodinėti savo pažeistas teises – to nebūtų atsitikę, jeigu tiriant bylą būtų į tai atkreiptas dėmesys.“

Nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia
Šiemet teismas, išnagrinėjęs dvi bylas, kuriose administracinėn atsakomybėn patraukti du vairuotojai, padarę šiurkščius pažeidimus, jas nutraukė, nes abu dėl psichikos sutrikimų buvo nepakaltinami. „Policija to neišsiaiškino, neskyrė psichiatrinių ekspertizių, nors būta duomenų, kad asmenys prieš ar iškart po pažeidimų padarymo gydėsi psichiatrinėse ligoninėse, – kalbėjo J. Grigonienė. – Žinoma, pareigūnai turi daug darbo nagrinėdami įvairių kategorijų bylas – reikia ir laiko, ir profesinių žinių, o dažnai stengiamasi padaryti kuo greičiau. Reikia tikėtis, kad dirbdami tokį atsakingą darbą pareigūnai taps profesionalesni ir skundų dėl jų darbo sumažės. Šiuo metu tam, kad šiurkštūs administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo pažeidimai nesikartotų, apie juos pranešame policijos ir kitų institucijų, kurių pareigūnai juos padarė, vadovams. Be to, pastebėta, kad pareigūnai ir patys analizuoja teismų praktiką, stengiasi mokytis.“
J. Grigonienės teigimu, valstybė, priėmusi sprendimą administracinių bylų nagrinėjimą perduoti kitoms institucijoms, bandė palengvinti teismų krūvį, bet perkėlė pareigą žmonėms gilintis į teisės aktus arba naudotis teisine pagalba, nes nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.

„Būtinybė užtikrinti žmogaus teises prasideda nuo to momento, kai pradedamas rašyti administracinio nusižengimo protokolas. Beje, turi būti ginamos ir tuo metu neblaivaus ar nesugebančio aiškiai pasisakyti, pareikalauti to, kas jam priklauso, asmens teisės. Žmogus turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, daryti jų kopijas, kviesti advokatą. Blogai, kad neretai pareigūnai į daugelį tokių prašymų atsako: eik į teismą ir ten aiškinkis, – kalbėjo teisėja. – Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę gauti visą informaciją apie savo bylą, tinkamai pasirengti jos nagrinėjimui, pateikti papildomus įrodymus ir/ar pareikalauti juos surinkti, pasitelkti pagalbon advokatą nuo pat šio proceso pradžios, o ne tik tada, kai tenka skųsti jau priimtą nutarimą ir bylinėtis teisme. Visa tai yra nurodyta administracinių nusižengimų kodekse ir netgi – administracinių nusižengimų protokole, todėl valstybės pareigūnų turi būti ir užtikrinama.“

Bėda neperskaičius pranešimų el. pašte
Rajono teismo rūmuose išnagrinėta apie 30 skundų, kuriuose išryškėjo viena šių laikų problema: apie patraukimą administracinėn atsakomybėn žmonės buvo informuoti tik elektroniniu būdu, nusiunčiant pranešimą į faktiškai asmens nenaudojamą pašto dėžutę ir traktuojant, kad taip asmuo yra tinkamai informuotas apie bylą.
Dėl kuriozinio atvejo į teismą kreipėsi moteris. Nuotoliniu įrenginiu buvo užfiksuota, kad jai priklausantis automobilis važiavo per geležinkelio pervažą, prieš tai nesustojęs. Už tai numatytas teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių. Automobilio savininkė buvo nubausta, jai paskirtas ir teisės vairuoti atėmimas, bet apie tai nežinojo, nes pareigūnų nutarimo, atsiųsto į sutuoktinio elektroninio pašto dėžutę, kuria ir jis seniai nesinaudojo, neperskaitė ir nieko neįtardama toliau važinėjo savo mašina. Tik sustabdę policininkai pasakė, kad ji vairuoja neturėdama teisės – tai jau šiurkštus KET pažeidimas, už kurį gresia didesnė bauda, netgi automobilio konfiskavimas. „Pradėjus aiškintis nustatyta, kad ne ji vairavo automobilį, kai šis buvo užfiksuotas prie pervažos nesustojęs, toje šeimoje yra ir daugiau vairuojančiųjų šį automobilį – vyras, sūnus, marti, – kalbėjo J. Grigonienė. – Jeigu pareigūnai būtų tinkamai informavę moterį, kvietę į posėdį, ji jau tada būtų išsiaiškinusi, kas padarė pažeidimą, nebūtų buvusi nubausta už kito asmens veiksmus ir tai nebūtų sukėlę tokios grandininės reakcijos.“

Įstatymas numato, kad apie procesą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galima pranešti šaukimu jį įteikiant namuose, darbovietėje, perduodant artimiesiems, darbovietės administracijai. Betgi dabar gyventojai mobilūs – vienur deklaruoja gyvenamąją vietą, kitur gyvena, dirba, važinėja į užsienį, dažnai ir ilgiau ten pagyvendami, todėl technologinė naujovė – elektroninis paštas – geras ir greitas informavimo būdas. Visgi, teisėjos teigimu, lazda turi ir antrą galą: pastaruoju metu teisės aktuose įtvirtinama asmens pareiga tikrinti elektroniniu paštu jam siunčiamą informaciją. Siekiant išvengti bylų vilkinimo ir piktnaudžiavimų, ANK preziumuojama, kad jei žmogus valstybiniuose informacinės sistemos registruose kada nors, nesvarbu kokiais tikslais, nurodė savo elektroninio pašto adresą ar netgi konkrečiam veiksmui (pvz., pajamų deklaravimui) susikūrė šį adresą, pats ir atsakingas už nuolatinį jo tikrinimą. Taigi prisiima pareigą visada žinoti, kas juo atsiųsta, o valstybės institucijos neprivalo laukti jo patvirtinimo, kad susipažino su tokiu būdu atsiųsta informacija. „Deja, dažnai toks formalus naudojimasis įstatymo suteikta galimybe neužtikrina, kad asmenis pasiektų svarbi informacija, – sakė J. Grigonienė. – Žmonės būna susikūrę elektroninio pašto dėžutę konkrečiam reikalui, naudojęsi darbovietės el. paštu, o paskui pakeitę darbovietę ir dėl kitokių priežasčių tomis viešuose registruose užfiksuotomis elektroninio pašto dėžutėmis nebesinaudoja, o bylas nagrinėjančios institucijos siunčia, siekdamos operatyvumo. Nagrinėdami skundus įsitikiname, kad už nusižengimų padarymą nubausti ne tie asmenys (pvz., perleidę savo automobilius kitiems žmonėms, kai pažeidimus padaro naujieji jų savininkai, asmenys, kurių tuo metu net nebuvo Lietuvoje ir pan.) ir tenka tokias bylas nutraukti ar grąžinti institucijoms tirti iš naujo.“

Pareiga susipažinti su laiškais
Siekiant išvengti tokių situacijų, J. Grigonienė patarė peržiūrėti savo el. pašto adresus, pateiktus valstybiniams informacinių sistemų registrams, reguliariai peržiūrėti jais gaunamą informaciją arba užblokuoti šių pašto dėžučių naudojimą. Priešingu atveju, tokiu būdu formaliai gavęs procesinius dokumentus, žmogus gali atsidurti keblioje padėtyje.

Taip nutiko kitam vairuotojui. Policininkas už pažeidimo padarymą jį sustabdė kelyje, surašė administracinio nusižengimo protokolą, paskyrė baudą ir įteikė dokumentus. Tai būtų nesukėlę jokių problemų, bet grįžęs į policijos komisariatą pareigūnas išsiaiškino, kad tuo atveju reikėjo atimti ir vairavimo teisę, todėl surašė naują protokolą bei nutarimą, kad atimta teisė vairuoti ir paskirta didesnė bauda, o šiuos dokumentus vairuotojui išsiuntė elektroniniu paštu į seniai jo nenaudojamą pašto dėžutę.

Žmogus jų neperskaitė – į rankas gavęs dokumentus, susimokėjo baudą ir toliau vairavo. Praėjus nustatytam 20 dienų terminui, per kurį nutarimas gali būti apskųstas teismui, ir vairuotojui dėl nežinojimo jo neapskundus, šis sprendimas įsiteisėjo – asmuo neteko teisės vairuoti. Nežinodamas to, šis vairuotojas ir toliau vairavo savo ir darbovietės transporto priemones net neįtardamas, kad daro tai jau neturėdamas teisės vairuoti. Tik vėliau sužinojęs, kad jam buvo atimta teisė vairuoti ir paskirta didesnė bauda, žmogus kreipėsi į teismą ir turėjo vargo įrodinėdamas, kad negavo elektroniniu paštu jam siųstų dokumentų ir apie juos nežinojo.

Ne visada sušvelnina bausmę
Teismas gauna daug skundų dėl to, kad pareigūnai netaiko asmenims švelnesnių baudų. „Europos Sąjungos teismų praktikoje numatyta ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patvirtino, kad ANK numatytas baudas reikia taikyti atsargiai, jos turi būti pasvertos, teisingumas negali būti formalus, – kalbėjo J. Grigonienė. – Ne tik teismas, bet ir bet kuris administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantis pareigūnas turi teisę taikyti administracinių nusižengimų kodekse numatytą galimybę skirti asmeniui švelnesnę negu sankcijoje numatytą nuobaudą ar net jos neskirti, apsiribojus žodiniu įspėjimu. Pažeidimų būna įvairaus sunkumo, o juos padariusių asmenų šeimyninė, turtinė, sveikatos ir kita situacija dažnai labai sudėtinga (neįgalūs, po kelis nepilnamečius vaikus auginantys ar neįgaliais bei senais artimaisiais besirūpinantys asmenys, gyvenantys sunkiai viešuoju transportu pasiekiamose kaimo vietovėse, dirbantys kitose taip pat sunkiai pasiekiamose vietovėse ir kita). Todėl ir nuobaudos turėtų būti drąsiau individualizuojamos jau pirminėje bylos nagrinėjimo stadijoje, neperkeliant šios teisės ir pareigos būti humaniškam ir teisingam tik teismui. Linkėtume savo kolegoms drąsos ir tobulėjimo ir šiuo aspektu.“

Virginija LAPIENĖ
Nuotr. iš „Bangos“ archyvo