Teisingumas lietuviškai

Humoreska

Antanas jau buvo pasiekęs pėsčiųjų perėjos vidurį, kai į jį dideliu greičiu rėžėsi galingas automobilis. Antanas, nuskridęs gal dvidešimt metrų, žnegtelėjo ant gatvės. Lūžo abi kojos, bet jis, kęsdamas beprotišką skausmą, dar bandė alkūnėmis kabintis už asfalto ir šliaužti link bordiūrų, kad dar kas nors jo nepervažiuotų. Tą automobilį vairavo žinomo pono sūnelis. Jam parūpo, kas gi čia sutrukdė skrieti su vėjeliu. Išsiropštė jis iš naujutėlio BMW ir pakraupo nuo pamatyto vaizdo – priekinis sparnas įlenktas, kairysis žibintas išdaužtas, grotelės sulaužytos. Išsigandęs paskambino tėvui, tas su draugais prie ežero iškylavo ir papasakojo, kas gi atsitiko.
– O kur tas prašalaitis, kurį partrenkei? – paklausė tėvas.
– Guli gal už dvidešimt metrų nuo pėsčiųjų perėjos ir bando šliaužti tolyn.
– Viskas aišku – bėga iš įvykio vietos, tai mums naudinga. Galėjai ir tu panašiai pasielgti.
– Neįmanoma, tėveli, – verkšlena sūnus, – daug žmonių aplinkui buvo, visi piktinasi, laukia policijos, kad paliudytų, kaip viskas įvyko.
– Gryni vėjai, – ramina tėvas, – kas jais gatviniais patikės, štai mes kylame nuo stalo ir atvažiuosime su trimis etatiniais liudininkais.
Atlėkė greitoji pagalba, išsivežė Antaną, atskubėję policininkai apžiūrėjo nelaimės vietą, pildė protokolus, ruošėsi išklausyti liudininkus. Kad netrukdytų eismo, apklausė tik tuos, kuriuos prirodė jaunuolio tėvas, kitų tik užsirašė duomenis, žadėdami vėliau susisiekti.
– Kur jūs stovėjote įvykio metu? – paklausė policininkas vieno iš atvežtų liudininkų.
– Aš gulėjau.
– Kur?
– Prie Žaliųjų ežerų. Ir viską mačiau.
– Aišku. Jūsų parodymai pravers.
Po to, kaip jau įprasta, įsisuko tyrimo ir teismų karuselė. Ligoninėje gulintį Antaną aplankė tyrėjas. Antanas nuoširdžiai atsakė į visus klausimus. Pasisakė, kad ėjo namo po naktinės pamainos, grįžęs žadėjo tvarkytis namų ūkyje.
– Vienu žodžiu, dirbu nuo ryto iki ryto, – užbaigė jis.
– Tai kada beišsimiegate? – nustebo tyrėjas.
Ir čia Antanas juokais leptelėjo:
– Eidamas per pėsčiųjų perėją.
Tiek ir tereikėjo. Byla pasisuko pono sūnui palankia kryptimi. Teismas, remdamasis surinkta tyrimo medžiaga, nustatė, kad Antanas padarė tris nusikalstamas veikas – miegojo pėsčiųjų perėjoje, bėgo iš įvykio vietos, apgadino svetimą automobilį. Tad atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis nė karto neteistas, papuolė po mašinos ratais pirmą kartą, atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės, priteisė tik mašinos remontą.


Algimantas VAŠKYS

1 Komentaras

  • Suspėjau perskaityti tik dvi humoreskas, bet jau nuo juoko žandikauliai skauda. Šaunuolis, Algimantai. Niekada nenustok rašęs. Su didžiausia pagarba. Zigmas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių