Telefonų naudojimas pamokose: lavinimosi ar dėmesio blaškymo priemonė?
Latvijoje spalį pritarta Švietimo įstatymo pataisoms, kurios nuo kitų metų draudžia 1–6 klasių moksleiviams mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais, jeigu tai nėra būtina mokomajai medžiagai nagrinėti. Tokių pavyzdžių, kai moksleiviams ugdymo įstaigoje draudžiama naudotis mobiliaisiais telefonais, yra ir Lietuvoje, ir užsienyje. „Banga“ domėjosi, kokia mokinių naudojimosi telefonais situacija yra Klaipėdos rajone ir ar reikėtų panašaus sprendimo Lietuvoje.
Mokyklos vertina palankiai
„Bangai“ komentarus pateikusiose rajono ugdymo įstaigose mobiliųjų telefonų ribojimas žemesnėse klasėse vertinamas palankiai, o šiuo metu mokyklose sprendimą naudoti telefonus pamokose priima mokytojas. Endriejavo pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Virginija Varnelienė teigė, kad mokinių mobilieji telefonai mokytojo sprendimu gali būti naudojami pamokoje. „1–4 klasių mokiniai telefonus laiko klasėse esančiose dėžutėse. Mokiniai susitarimų laikosi. Šiek tiek kitokia situacija 5–10 klasėse: pasitaiko atvejų, kai mokiniai pamokų metu ne mokymo tikslais naudojasi telefonu. Su moksleiviais ir jų tėvais yra aptartos naudojimosi telefonu taisyklės. Jie informuoti, kad pamokos metu jų telefonas turi būti kuprinėje su išjungtu garsu, tai Mokyklos tarybos sprendimas“, – paaiškino V. Varnelienė.
Endriejavo pagrindinės mokyklos pozicija yra tokia, kad mobiliųjų telefonų naudojimas mokykloje galėtų būti ribojamas pradiniame ir pagrindiniame ugdyme, tai padėtų mokiniams geriau sutelkti dėmesį pamokų metu, skatintų gyvą bendravimą ir galimai padėtų sumažinti elektroninių patyčių paplitimą.
Pritartų draudimui
Panašios nuomonės laikosi ir Gargždų „Minijos“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Zubauskienė, atliekanti direktoriaus pareigas. Progimnazijoje dėl mobiliųjų įrenginių naudojimo pamokoje sprendžia pats mokytojas, atsižvelgdamas į tai, ar yra mobiliųjų aplikacijų, programėlių ar skaitmeninio turinio jo dėstomam dalykui.
„Taip, progimnazijoje susiduriame su mobiliųjų telefonų naudojimu pamokų metu ne mokymosi tikslais. Apie mobiliųjų įrenginių naudojimą kalbama per įvairių dalykų pamokas, klasių valandėles, kadangi tai yra mokinių skaitmeninės kompetencijos ugdymo dalis. Telefonų naudojimas yra apibrėžtas mokinio elgesio taisyklėse, mokymo sutartyje, Smurto ir patyčių prevencijos ir intervencijos vykdymo tvarkos apraše“, – informavo L. Zubauskienė.
Štai pertraukų metu moksleiviams mokykloje yra draudžiama žiūrėti smurtinio ar kitokio pobūdžio netinkamą informaciją.
Paklausus, kaip vertintų sprendimą, jei ir Lietuvoje būtų pasekta Latvijos pavyzdžiu, L. Zubauskienė mobiliųjų įrenginių uždraudimą žemesnėse klasėse vertintų teigiamai, tačiau pažymi kitą problemą – kaip užtikrinti, kad tas draudimas veiktų iš tikrųjų, o ne būtų tik „popierinė“ deklaracija.
Gargždų „Kranto“ progimnazijos direktorė Vilija Lukauskienė informavo, kad telefonų naudojimas kiekvieną dieną kelia nemažai diskusijų, daugiausia 5–8 klasėse dėl mokinių dėmesio sutrikdymo mokymosi procese, kas mažina pamokos efektyvumą. „Nors telefonai skatina ryšį su bendraamžiais internetu, tačiau pastebime socialinę izoliaciją kai kurių mokinių realiame gyvenime, priklausomybę socialiniams tinklams, žaidimams, pramoginėms programėlėms. Mokiniai neslepia, kad naudojasi telefonais iki vėlaus vakaro, pripažįsta, kad tai turi neigiamos įtakos jų miego kokybei, mokymosi rezultatams“, – problemą nurodė direktorė.
Pasak V. Lukauskienės, šiuo metu ugdymo procese yra numatyta galimybė naudoti mobiliuosius įrenginius, procesui vadovauja mokytojas, pagalbos mokiniui specialistas ir numato, kokias skaitmenines priemones, įrankius naudos. Jos teigimu, mokiniai ir mokytojai turi susitarimus dėl mobiliųjų įrenginių laikymo per pamoką (spintelėse, tam skirtose dėžutėse ir pan.). Pradinėse klasėse iškyla problemų dėl išmaniųjų laikrodukų naudojimo. „Klasių vadovai, mokytojai kalba su mokiniais apie telefonų ar kitų įrenginių naudojimą. Sprendimus dėl mobiliųjų telefonų naudojimo tvarkos yra priėmusi pati progimnazija, tačiau po kiekvienų mokinių atostogų tenka priminti tvarką iš naujo. Progimnazija teigiamai vertintų, jei Lietuvoje būtų priimtas sprendimas žemesnėse klasėse uždrausti mobiliųjų įrenginių naudojimą (jeigu tai nėra būtina mokomajai medžiagai nagrinėti)“, – teigė progimnazijos vadovė.
Labiau blaško nei padeda
Telefonų naudojimo kultūra prasideda dar namuose ir dažnai priklauso ne tik nuo aplinkos įtakos, bet ir esamų taisyklių, ugdymo. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos tarybos pirmininkas, tėvų atstovas Mindaugas Šunokas „Bangai“ komentavo, kad telefonai gali pakenkti netinkamai naudojant, ypač jeigu negebama tinkamai planuotis laiko, tai ne tik vaikų, bet ir mūsų, suaugusiųjų, problema.
Ir nors jis nėra artimai susipažinęs su telefonų naudojimo pamokose situacija pradinėse klasėse, tačiau jam teko bendrauti su mokytojais, kurie teigia, kad telefonai vis dėlto kol kas ne tiek padeda, kiek trukdo, blaško dėmesį įsiklausant į dėstomą dalyką. „Aiškios taisyklės padėtų lengviau organizuoti mokytojams darbą, o mokiniai nesiblaškytų ir geriau įsisavintų pamokose dėstomus dalykus“, – situaciją apžvelgė gimnazijos tarybos pirmininkas.
Jo nuomone, draudimais nieko nepasieksime: „Turime suprasti, kad gyvename technologijų amžiuje ir reikia atrasti tinkamų būdų, kaip panaudoti mobiliuosius telefonus (mini kompiuterius) pamokose, tada ir mokiniams bus įdomu mokytis, ir būtų atitraukiamas jų dėmesys nuo pašalinių dalykų, kurie slypi telefonuose.“
Nėra vieningo sutarimo
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos tarybos sekretorė dr. Loreta Piaulokaitė-Motuzienė pristatė, kad, kol nėra vieningo sutarimo ir aiškių taisyklių mokyklos savivaldybės ar net valstybės lygiu, situacijų yra įvairių. Pasak jos, vieni mokytojai puikiai susitvarko su telefonų naudojimu pamokose, kiti – ne.
„Kartais pasitaiko piktybinių neklausymo atvejų ir naudojimasis telefonu tampa problema, vaikai įvairiai protestuoja prieš taisykles. Žinoma, yra poveikio priemonių nustatytai tvarkai palaikyti ir jau dabar matau klasių, kuriose prie durų stovi sunumeruotos lentynėlės telefonams sudėti. Bet kitas klausimas, ar mokytojas turi dirbti tvarkos prižiūrėtoju, ar mokyti vaikus. Iš kitos pusės – mokytojai turi tvarką palaikyti ir savo pavyzdžiu, stengtis pamokų metu patys padėti išmaniuosius telefonus į šalį“, – teigė L. Piaulokaitė-Motuzienė.
Kitokia situacija, pasak L. Piaulokaitės-Motuzienės, gimnazistams, kuriems pamokose kartais atsiskaitymai organizuojami internete ar pritrūkus vadovėlių ieškoma informacijos.
„Naudojimąsi telefonu mokymosi tikslams sunku sukontroliuoti, juk mokytoja nestovi prie kiekvieno vaiko ir negali matyti, ką jis ten įsijungęs. 1–8 klasėms telefonai pamokų metu visiškai nereikalingi o ir pertraukų metu galėtų būti ribojami. Pradinėse klasėse išvis neturėtų būti užduočių kompiuteriu ar telefonu, vėlesnėse klasėse galėtų būti retais atvejais, tarkim, kokių nors išskirtinių šventinių pamokų metu pasinaudoti „Kahoot“ ar kita panašia programėle dėl smagumo ar ugdymo proceso paįvairinimo“, – akcentavo Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė ir teigė, kad telefonų naudojimo ribojimai ugdymo proceso metu galėtų būti reglamentuoti valstybiniu lygiu. Tačiau telefonas vaikui turėtų būti pasiekiamas, jei reikėtų susisiekti su tėvais.
L. Piaulokaitė-Motuzienė pažymėjo, kad po mokymosi nuotoliniu būdu turime „karantino kartą“, tad jaučiamas mokinių gyvo bendravimo stygius, sunku sukaupti dėmesį ilgesniam laikui, patiriami atminties sutrikimai, abejingumas aplinkai, atsakomybės trūkumas. „Tos kartos vaikai net nemoka pralaimėti, nes dažnu atveju mokiniai ugdymo proceso metu įsijungdavo žaidimus, trunkančius valandų valandas, su galimybe nepavykusį epizodą paleisti iš naujo. Nemalonu pripažinti, bet iš virtualaus gyvenimo būsenos išėjo ne visi. Tai buvo puikus įrodymas, kokį poveikį žmogaus psichikai daro ilgas žiūrėjimas į ekraną. Kalbėkimės su savo vaikais, skatinkime skaityti knygas, džiaugtis supančia aplinka ir mylėti juos supančius, o ne iš ekrano besišypsančius žmones“, – dėmesį į situacijos rimtumą atkreipė Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė.
Mokiniams reikia brandos
Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos abiturientė Kotryna Žabinskytė „Bangai“ komentavo, kad klasėje visi sąmoningai pasirenka nepiktnaudžiauti telefonais ir įdėmiai klausytis pamokos turinio, nes vis dėlto ruošiamasi egzaminams, o gerbiant mokytoją telefonu nesinaudojama.
„Kad žemesnėse gimnazijos klasėse kyla problemų dėl telefonų naudojimo pamokos metu, net neabejotina, nes ne visi ateina į mokyklą su noru išmokti. Mokytojai turi teisę pamokos metu surinkti telefonus ir atiduoti juos tik pačios pamokos pabaigoje“, – teigė moksleivių interesams atstovaujančios organizacijos pirmininkė.
Pasak jos, telefonai nėra tik blogis, nes jie integruojami ir į ugdymo procesą mokymosi tikslais, o telefonai per daug susipynę su kasdienybe ir sunku būtų jų atsisakyti.
K. Žabinskytė kalbėjo, jog jei Lietuvoje būtų priimtas panašus sprendimas drausti telefonus mokyklose, Lietuvos moksleivių sąjungoje vyktų svarstymai, diskusijos. Jos asmenine nuomone, telefonai gali būti pritaikyti kaip mokymosi priemonė, bet tik sulaukus tam tikrų metų ar brandos. „Pradinukai ir žemesnių klasių mokiniai turėtų būti pratinami dirbti be telefonų, kad nekiltų tendencija piktnaudžiauti ir pasitelkti dirbtinį intelektą, kuris gali pakenkti proto lavinimui, savimonei. Tai padėtų ir skatintų bendrauti tarpusavyje – ugdyti savo socialinius sugebėjimus, ko dabar mes tikrai pasigendame“, – atkreipė dėmesį abiturientė. Jos nuomone, gimnazistai yra labiau subrendę priimti sprendimus, tad jei jie pasirenka švaistyti savo laiką spaudinėdami telefono ekraną pamokos metu, tai yra jų, kaip jau brandžių žmonių, asmeninė problema.
Paveikus ilgas naudojimas
Nors telefonų naudojimas mokyklose vertinamas dvejopai, Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologė Goda Rudienė teigia, kad nereikėtų jų demonizuoti tiesiog dėl būties, nes tai kasdienės komunikacijos ir susisiekimo įrankis. Pasak G. Rudienės, sąmoningas išmaniųjų mobiliųjų įrenginių mokykloje naudojimas būtent pamokų metu gali padėti ir būti įtraukus tuo atveju, jeigu yra aiškios naudojimo taisyklės, laikas bei aiškus naudojimo tikslas visai klasei ir netampa kasdiene mokymosi priemone.
Dažnai socialinėje erdvėje girdime, jog moksleiviams vis sunkiau susikaupti, išlaikyti dėmesį pamokose, dažnai vaikai, paaugliai yra irzlūs ir pavargę. „Banga“ psichologės teiravosi, ar tam daro įtaką telefonų naudojimas ir didelis informacijos srautas jame. G. Rudienė pritarė, kad ir atlikti tyrimai rodo, jog žalingas mobiliųjų telefonų naudojimas gali sukelti tiek nemalonius fizinius pojūčius ar fizinius sutrikimus, tiek dėmesio, koncentracijos sunkumus, nuovargį, atminties sutrikimus, nemigą ir kt.
„Ilgas ir nesaugus mobiliųjų telefonų naudojimas gali paveikti tiek suaugusįjį, tiek vaiką ar paauglį. Moksleiviai gali susidurti su įvairiais nemaloniais fiziniais pojūčiais ar sutrikimais bei dėmesio, koncentracijos sunkumais, nuovargiu, atminties, miego sutrikimais, polinkiu atidėlioti, padidėjusiu stresu, dirglumu, nuotaikų kaita, motyvacijos stoka, prastėjančiais mokymosi rezultatais ir kt. Kai kuriais atvejais galime pastebėti, jog mobilusis telefonas asmeniui yra bene vienintelis taikomas nusiraminimo būdas kasdienybėje – deja, šis nusiraminimo būdas yra apgaulingas ir ilgalaikėje perspektyvoje palieka dar daugiau žalos“, – teigė psichologė.
G. Rudienė „Bangai“ komentavo, kad mobiliųjų telefonų naudojimas yra kontroliuojamas ne tik užsienio valstybių mokyklose, bet ir Lietuvoje.
Gabrielė ČIUNKAITĖ
Asociatyvi nuotr.
