Toks gyvenimas Dauparuose vėl atsikratyta žuvų gaišenomis

Dauparų–Kvietinių seniūnijos darbuotojai per patikrinimą Baukštkaralės miške rado 200 kg žuvų atliekų. Apie šį „lobį“ pranešta reikiamoms institucijoms, tačiau kol kas pažeidėjai nesurasti. Toks gaišenų išpylimas – ne pirmas seniūnijoje.

Bus vietoj trąšų

Seniūnė Judita Čekuolienė „Bangai“ teigė, jog apylinkėse turi keletą „karštų“ taškų, todėl kartais juose vyksta patikrinimai. „Dažnai ten randame ir padangų, ir statybinių atliekų ar buitinės technikos, tad vis juos stebime. Šįkart aptikome žuvų gaišenas. Kadangi miškas priklauso Klaipėdos girininkijai, tai jau yra numatomas veiksmų planas, todėl imsimės rimtų priemonių“, – kalbėjo vadovė. Anot J. Čekuolienės, iš karto tvarkymo darbuotojai nepradėjo: „Vėliau gavome atsakymą, kad „savininko“ nepavyko nustatyti, todėl ėmėmės išvežimo darbų. Antradienį buvo likęs tik kosmetinis padailinimas, kad nekiltų blogų kvapų.“

Seniūnė pabrėžė, jog utilizuoti žuvų gaišenas neturėjo galimybės. „Valėme savomis jėgomis: atidavėme ūkininkams ir kitiems fiziniams asmenims, kadangi tai yra trąša. Stengėmės gaišenų nepalikti vandenyje. Nors tai yra tik vandens kanalas, tačiau vėliau kenksmingos medžiagos gali pasiekti ir upelį“, – sakė moteris pridurdama, kad konsultavosi su specialistais. Jie atkreipė dėmesį, jog netoli yra žuvų rūšių, netoleruojančių padidėjusio užterštumo.

Kiekis kasmet didėja

J. Čekuolienė minėjo, kad rado įvairių žuvų likučius – ir galvas, ir griaučius, ir vidurius, net smulkių žuvų. „Deja, atliekų kiekiai didėja. Pernai radome tik 20-30 kg, kurie buvo kitoje miško pusėje, o šiemet jau 200 kg. Apmaudu, bet abu kartus nebuvo identifikuoti pažeidėjai“, – kalbėjo seniūnė minėdama, kad tai gali būti įmonė ar asmenys, pavyzdžiui, žvejai, užsiimantys pramonine prekyba.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjos pavaduotojas Feliksas Žemgulys akcentavo, jog nevalant šių atliekų bėda būtų ta, kad puvimo metu susidariusių cheminių medžiagų junginiais (azoto, fosforo) būtų užterštas upelio vanduo. „Kadangi problema pašalinta ganėtinai operatyviai, tai ir žalą gamtai vertintume kaip minimalią. Jei kaltininkas bus nustatytas, tai jo lauktų nuobauda nuo įspėjimo iki 4000 Eur baudos priklausomai nuo aplinkybių“, – „Bangai“ kalbėjo specialistas.

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas-valstybinis veterinarijos inspektorius Antanas Bauža teigė, kad nustačius faktą, jog tai būtų padariusi įmonė ir pažeidusi ŠGP (šalutinių gyvūninių produktų) surinkimo ir išvežimo reikalavimus, jai būtų taikomos atitinkamo poveikio priemonės. Tarnyba taikytų rinkos ribojimo (produkto ar veiklos sustabdymo) arba administracinio poveikio priemones kaip numatyta administracinių nusižengimų kodekse.

Robertas MACIUS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių