• 29 gegužės, 2022
|

Vietoj pavasario džiaugsmo – nerimas dėl pavojingo viruso

Pavasario džiaugsmą drumsčia nelabasis koronavirusas. Saulėtą praėjusį šeštadienį stebėtinai tuščia buvo ir Pėžaičiuose, ir Endriejave, ir Lapiuose. Daugiau gyventojų tvarkytis savo sodybose išdrįso Veiviržėnuose. Vėžaičiuose net savo kieme vyriškis vaikščiojo su veido kauke. Įbauginti žmonės laikosi karantino taisyklių, nors pasitaiko gąsdinančių „drąsuolių“, kuriems koronavirusas asocijuojasi su gripu.

Stengiasi neprarasti optimizmo

„Prasidėjus karantinui sugrįžau iš uostamiesčio namo – parvežę vaikai net į kambarį neužėjo – taip saugo mane nuo viruso. Kaime ramiau nei daugiabutyje mieste, – dalijosi mintimis Marytė Eidėnienė iš Mikužių kaimo Veiviržėnų seniūnijos. – Savame kieme nebaisu: padirbėji, grįžti į trobą.“ Ji pridūrė, kad apsivertė gyvenimas.

Kaimo žmonės supranta, kad baisu iš namų koją iškelti. Su kaimynais nebesusitinka – tik telefonu bendrauja. Ir pas gydytoją nebenuvažiuoja. Kaimyno į paskutinę kelionę negali palydėti. „Kaip per karą, – išsprūdo senjorai. – Atsimenu, vaikystėje tėveliai kalbėdavo, jog „užsitrauksim Dievo koronę“. Ir sulaukėm.“

Pakalniškių kaime, Veiviržėnų seniūnijoje, gyvenanti Birutė Žąsytienė prisipažino, jog į darbą Švėkšnos ligoninėje važiuoja nerimaudama. „Juk nežinai, kokį ligonį atveš, ar jis nekontaktavęs su apsikrėtusiaisias, – sakė ji. – Dirbame su kaukėmis, vienkartinėmis pirštinėmis, bet…“

Pasak Birutės, ir kiti kaimo žmonės suvokia padėties rimtumą. Jie nebesisvečiuoja vieni pas kitus, negurkšnoja arbatos ir nebesišnekučiuoja artimoje aplinkoje. Birutė irgi vengia susibūrimų – į parduotuvę nuėjusi nusiperka tiek maisto produktų, kad užtektų ilgam. Pašnekovė labiausiai išgyvena dėl savo garbaus amžiaus mamos, kuri serga lėtinėmis ligomis. Visgi skaudžių praradimų patyrusi moteris stengiasi neprarasti optimizmo.

Žlugę planai nebesvarbu

Girkalių bendruomenės atstovė Gražina Bakevičienė teigė su kaimynais bendraujanti per feisbuką, į kiemą išeinanti tik pakvėpuoti. „Mūsų kaimo žmonėms netrūksta supratingumo – elgiasi kaip šiuo metu reikalaujama. Jeigu visi taip gyventų, koronavirusas neplistų“, – įsitikinusi girkališkė. Ji pasakojo, jog grupė entuziastų buvo nusipirkę bilietus kelionei į Taliną, Helsinkį ir būtų išvykę gegužės pradžioje. Tačiau dabar, anot G. Bakevičienės, svarbiausia išgyventi – visiems labai saugotis koronos.

Pėžaičių seniūnaitijos seniūnaitė Danutė Uselienė tvirtino, jog kaimo žmonės laikosi karantino taisyklių: į parduotuvę įleidžiami keli pirkėjai, jie laikosi saugaus atstumo. „Visi įsitempę, bijo koronaviruso“, – sakė seniūnaitė. Ji pastebėjo, kad ryšiai tarp kaimynų nutrūkę, nei vaikų, nei suaugusiųjų gatvėje ar kitoje viešojoje erdvėje nematyti. „Stengiamės per daug žinių neklausyti, nesidalinti blogomis naujienomis“, – patikino D. Uselienė.

Veiviržėnų seniūnijos vyr. specialistė Aldona Dėringienė kalbėjo, jog ir Veiviržėnuose, ir Daukšaičiuose žmonės į parduotuvę eina su veido kaukėmis, vienkartinėmis pirštinėmis. Ten yra dezinfekcinio skysčio, žmonės stovi prie kasos saugiu atstumu. Bet jai apmaudu, kad pasitaiko žmonių, kuriems koronavirusas asocijuojasi su įprastu gripu. Žmonės kalba, jog grįžusieji iš užsienio, kurie turėtų izoliuotis, vaikštinėja, kur jiems šauna į galvą.

„Nejauku net į kiemą išeiti, nes abu su vyru esame rizikos grupėje, – neslėpė nerimo agluonėniškė Zena Šurkuvienė. – Gal per dažnai žinių klausomės, televizijos laidas žiūrime. Planai nuplauks, bet kad sveiki išliktume. Visa kita – antraeiliai dalykai.“ Ji prisipažino, kad iš namų stengiasi niekur neišvykti – tik dėl būtiniausių reikalų. Anot pašnekovės, ne visi kaimo žmonės suvokia mirtino pavojaus grėsmę. Kai kurie parduotuvėje grūdasi nesilaikydami saugaus atstumo – virusas jiems neatrodo pavojingas.

Bėdoje nepalieka

Vėžaičių seniūnijoje socialinį darbą dirbanti vyriausioji specialistė Stasė Grykšienė patikino, jog vėžaitiškiai rimtai žvelgia į pasaulį užgriuvusią bėdą. Miestelis ištuštėjęs, besišlaistančių nepastebėti.

Karantino metu problemų kyla vyresniems, vienišiems gyventojams: tai, ką anksčiau susitvarkydavo patys, dabar reikia padėti. „Ne visi supranta, kas šiuo metu nutikę – atėję į seniūniją, nori patekti į mano kabinetą, vaikšto aplink langus, – kalbėjo specialistė. – Tenka išaiškinti situaciją, nes ne visi klausosi žinių apie pandemiją ir domisi, kas dabar vyksta.“

Jos manymu, šiuo metu žmonės neturėtų badauti, nes ne taip seniai išdalinta parama – maisto paketai. „Blogiausiu atveju pristatytume maisto, – patikino S. Grykšienė. – Tačiau yra rūpestingų giminaičių, ir kaimynai geranoriški.“ Visgi nutinka visko – teko per langą paimti dokumentus ir sutvarkyti, kad gautų pašalpą.

Karantino metu specialistei reikia ilgai telefonu konsultuoti žmones dėl įvairiausių dalykų. Jie teiraujasi dėl pavėžėjimo – norėtų nuvykti pas gydytoją. Tenka aiškinti, jog šiuo metu kuo mažiau judėtų iš namų. Užsienyje likę emigrantai teiraujasi, kas būtų, jeigu sugrįžtų – iš ko gyventų? Dalis sugrįžo iš Anglijos, Airijos vieni ir su šeimomis. Jau kitą dieną klausinėjo apie paramą. Jiems keista išgirdus, jog socialinė pašalpa – 125 eurai.

S. Grykšienės manymu, balandžiui įsibėgėjus gali kilti didesnių problemų, nes baigsis pašalpos, bėdų kils buvusiems nelegaliems darbuotojams. „Tačiau sutikome priimti ir išdalinti paramą – naują maisto produktų siuntą, kurią „Maisto bankas“ pristatys po Velykų“, – sakė specialistė. Ji akcentavo, jog šiuo sunkiu išbandymo laikotarpiu visiems labai reikia gerumo, pakantumo ir pagarbos.

Smurtas nedingo

Endriejavo seniūnijos seniūnės Laimutės Šunokienės teigimu, gyventojai suvokia, kaip svarbu šiuo metu saugoti save ir kitus nuo koronaviruso, ir paklūsta reikalavimams. „Miestelis ištuštėjęs – neveikia mokykla, nuotoliniu būdu paslaugas teikia medikai. Dirba tik parduotuvės, vienoje iš jų mačiau porą žmonių – nebesilanko kasdien kaip anksčiau“, – dėstė seniūnė.

Seniūnijos gyventojams ne mažiau baisi už koronaviruso plitimą buvo žinia apie šeimos tragediją viename kaime. Neblaivi moteris nužudė savo vyrą. Praėjusią savaitę mirusysis buvo porai valandų pašarvotas bažnyčioje ir po Mišių palaidotas.

Virginija LAPIENĖ

A. VALAIČIO asociatyvi nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių