Viršesnių nebus
Noriu kreiptis į vydūniečius, bendraminčius, kolegas, nes baigiantis metams ir pasitikdami naujuosius prisimename ir apmąstome savo gyvenimo metraštyje nuveiktus darbus, įvykius. Šiemet išskirtiniai įvykiai sukrėtė ne tik šeimas, bet ir visą pasaulį. Klastingas virusas skverbiasi vis aktyviau ir plinta tarp žmonių, pavirsdamas ir prisitaikydamas naujais mokslui nežinomais pavidalais.
Mes sukurdami vis tobulesnius mokslo ir meno atradimus bei kūrinius šiuo sunkiu metu gilinkimės į Vilhelmo Storosto Vydūno, Vytauto Mačernio, Justino Marcinkevičiaus, Tumo Vaižganto, Vytauto Kernagio mums paliktus savo kūrinius, turinčius didelę dvasinę vertę. Iki šiol ypač gyvas išliko Vydūno veiklos pavyzdys. Jis visą savo gyvenimą, nuo gimimo iki 85 metų amžiaus kovojo vienas prieš vieną su mirtina, daugybę aukų nešančia liga. Kiekviena diena jam buvo lemiama išlikimui. Tuo metu nebuvo išrasti skiepai, nebuvo vaistų. Vydūnas tyliai, santūriai priėmė šį iššūkį ir stebėjo save kaip žmogų, nagrinėjo dvasinius resursus, nes kito pasirinkimo paprasčiausiai nebuvo. Tokių informacinių ryšių, komunikacijos priemonių kaip dabar gi dar nebuvo išrasta. Jis meditavo, meldėsi, rašė straipsnius, brošiūras, knygas, kurias versdavo į užsienio kalbas arba kitų pasaulio autorių darbus į lietuvių kalbą. Vėliau savo kūrinius keisdavo į maisto produktus. Tausodamas savo dvasinę energiją ir kūno gyvybingumą, niekur neskubėjo. Jam teko pergyventi pasaulinių karų pažeminimus ir baisumus, badą, tačiau niekada savo Lietuvos tautiečių nevadino banda, populiacija arba šeimas namų ūkiais ar kitaip.
Dabartinė globalinė pandemija pateikė pasauliui ir mūsų mažai tautai milžinišką iššūkį: ,,Būti ar nebūti“? Tikiu, kad chaosas ir panika ateityje baigsis, žmonių atranka ir selekcija uždaruose infekcijos gydymo centruose taip pat. Tikimybę ir teisę išlikti turi visi vienodai, nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo ar intelekto. Viršesnių nebus, virusas nepaperkamas.
Gyvenimas mus privers pereiti į kitą naujos kartos mąstymo, realybės, nesavanaudiškumo, aukštesnės sąmonės intelekto būseną. Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas prieš porą dienų suprantamai ir tiesiogiai kreipėsi į Žemės gyventojus: ,,Pernelyg ilgai pasaulis veikė panikos ir aplaidumo ciklu. Planeta visiškai nepasirengusi potencialiai katastrofiškoms pandemijoms. Per pastaruosius 12 mėnesių mūsų pasaulis apvirto aukštyn kojomis. Dabar metas iš tiesų rimtai nusiteikti.“ Taip pat apie pandemijos mastą spaudos konferencijoje griežtai pasisakė ir PSO ekstremalių situacijų vadovas: „Tai žadintuvo skambutis. Ši pandemija labai sunki. Ji labai greitai išplito visame pasaulyje, tačiau ji nebūtinai yra ta didžioji. Turime pasirengti, nes ateityje galime susidurti su kažkuo dar blogesniu.“
Mielieji, šventės baigiasi, nurimkime. Tapkime protingesniais žmonėmis šeimose, visuomenėje, įvairiose tarnybose, būkime atidesni labiau pažeidžiamiems asmenims. Padėkime, bet netrukdykime medicinos darbuotojams, savanoriams, organizatoriams dirbti ekstremaliomis sąlygomis. Tikiu, kad ateis laikas, kai bus įveiktos pandemijos, tuomet ir atšvęsime. Tai bus Žemės planetos pergalė, kurios dar niekada iki šiol nebuvo… Mes visi buvome, esame, išlikime!
Vilimantas ZABLOCKIS
Metafizikos daktaras, rašytojas, lektorius
