Ne duonos šaukia žmonės, bet žmogiškumo

Pandeminis laikotarpis išsekino ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį. Tačiau nesižvalgysime šiandieną per kaimynų tvorą. Užtenka rūpesčių ir savam „darže“.

Štai, žiūri į valdžios priimamus sprendimus karantino metu ir peršasi mintis, kad va, vienintelė vieta, kur neplinta koronavirusas – tai maisto prekių parduotuvės. Kodėl? Ogi todėl, jog ten nėra jokių ribojimų. Ten bendrai galioja kitokie įstatymai! Ten gali susirinkti būriai miestiečių vienu metu, kai tuo tarpu gatvėje leidžiama vaikščioti žmonėms tik iš dviejų skirtingų namų ūkių. Pirkėjai, stovintys eilėje, nevaržomai lipa vienas kitam ant kupros, o tuo tarpu baudžiami tie žmonės, kurie keliese žiemą lipa ant kalniuko ir nori bent kažkokią pramogą suteikti savo mažiesiems. Baudos gali nusipelnyti net tie, kurie laukais neša močiutei vaistus ir maistą ir neva kerta savivaldybių ribas.

Valdžia neseniai visgi leido atsidaryti ne maisto prekių parduotuvėms, tačiau reikalavimai ir ribojimai, švelniai tariant, prasilenkia su logika. Štai prieš porą dienų teko matyti, kaip prie dėvėtų prekių parduotuvės stovėjo nusidriekusi žmonių eilė. Ten, pasirodo, pirkėjų skaičius pagal parduotuvės kvadratūrą paskaičiuotas. Vienam žmogui – 15 kvadratinių metrų! Tikra erdvinio judėjimo laisvė!

Na, o koks dabar kultūrinis gyvenimas? Žinoma, nekalbame gi apie pilnas koncertų ir teatrų sales. Tačiau kodėl negalime lankyti muziejų? Ten gi žmonės renkasi kultūringai praleisti laiką ir nesistumdo prie eksponatų būriais kaip prie akcinių prekių. Muziejuose dar ir liesti nieko negalime, nelyginant kiek pirštų atspaudų palieka kiekvienas, pačiupinėjęs tą patį apelsiną maisto prekių parduotuvėje. Ir masinių žmonių srautų muziejuje nerasi. Pamirškime tuos laikus, kai galėjome visi visur laisvai judėti ir turistus priiminėti. O argi neprasilenkia sporto ir fizinės veiklos ribojimai sporto salėse su sveiku protu? Cituoju: „Leidžiami ir individualūs vienam paslaugos gavėjui skirti fizinio aktyvumo užsiėmimai lauke. Juos galės teikti tiek treneris, tiek instruktorius.“ Iš čia kyla klausimas – o kodėl sporto klube ar salėje to negalima daryti? Jei sporto salė yra, pavyzdžiui, kokių 200 kvadratinių metrų, argi negalėtų ten sportuoti iki 10 žmonių? Paklausit, o kaip sportuoti su kaukėmis? Galbūt užtektų ateinantiems sportuoti pamatuoti temperatūrą? Pavyzdžiui, stomatologai gi daro tą patį. Jei neturi temperatūros, gali nusiimti kaukę ir sėstis į stomatologo kėdę. Taip galėtų būti įleidžiami ir sportininkai į sporto sales.

Žinoma, teisingas ir geras visiems nebūsi, tačiau logikos dažnai pasigendama skaitant mūsų valdžios priimtus sprendimus ar įstatymus. Kreipdamasi į mūsų valdžios atstovus noriu užbaigti perfrazuodama Vydūno mintį, jog žmonės pirmiausia pasigenda ir reikalauja žmogiškumo bei supratimo, o ne duonos kepalo…

Jolanta KUKULSKIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių