„Vaivorykštės“ gimnazistėms siekti tikslų padeda užsispyrimas
Beatričė Gadeikytė ir Deimilė Jokšaitė, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos 3a klasės gimnazistės, šį pavasarį dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės skelbtame reklamos projekto konkurse, kuris buvo skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai.
Renginyje „Atgautai spaudai šiemet – jau 120 metų!“ paskelbta, kad gimnazistės tapo šio konkurso laureatėmis. Tačiau su gimnazistėmis kalbėjomės ne tik apie konkursą, bet ir apie svajones bei kasdienybės išbandymus.
Parke – ledainė „Varvas“?
Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje renginyje „Atgautai spaudai šiemet – jau 120 metų!“ klausydamosi Klaipėdos universiteto ir Klaipėdos valstybinės kolegijos docentės dr. Daivos Pagojienės paskaitos apie reklamos kalbą gimnazistės Beatričė ir Deimilė sau buvo negailestingos. Joms atrodė, kad rengdamos reklamos projektą padarė nedovanotinų klaidų, todėl išgirdusios, kad tapo konkurso laureatėmis, vienu metu ir nustebo, ir nudžiugo. „Laureačių vardas reklamos projekto konkurse mums reiškia labai daug“, – prisipažino kuklios gimnazistės, kurias dalyvauti paskatino jų lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Rasa Rusteikienė. Pasitarusios su mokytoja, gimnazistės nusprendė, kad jų projektas turi atspindėti dabarties problemas ir skyrė dėmesį Baltijos jūrai. „Mes norėjome rasti seną lietuvišką nebevartojamą žodį, o radusios „varvą“, kuris reiškia lašą, pabandėme pritaikyti jam idėją“, – pasakojo Beatričė ir Deimilė. „Varvu“ kūrybiškos draugės pavadino ledainę, kuri galėtų būti Gargždų parke, šalia vaikų žaidimų aikštelės, juk vaikai yra ypatingi smaližiai. Reklamos projekto kreipinys „Pirk „Varvo“ ledų dėl švaresnių Baltijos bangų!“ skirtas tėveliams, kuriems turėtų būti patrauklus ir ledainės tikslas – 30 proc. pajamų skirti Baltijos jūros ekosistemos išsaugojimui. Meniniais gabumais ir fantazija apdovanotos gimnazistės leidosi į naujų ledų skonių paieškas: „Rengdamos reklamos projektą kūrėme įvairiausias skonių kombinacijas. Labai daug laiko praleidome ieškodamos, kokie skoniai derėtų ir kokių ledų nebūtų parduotuvėje.“ Ar esate ragavę ledų su gintariniais karamelės gabalėliais ir lazdyno riešutais, svarainių ir vanilės, raudonųjų ir žaliųjų agrastų, ramunėlių ir medaus, svarainių ir kriaušių skonio, kiaulpienių sirupo ir apelsinų, šermukšnio uogų ir graikinių riešutų, o su pušų sirupu? Jei gimnazisčių reklamos projektas virstų realybe, ledainėje „Varvas“ būtų galima rinktis iš 11 skonių ledų, bet gimnazistės suabejojo, ar vaikams patiktų pušų pumpurų skonio ledai, nes jie mėgsta įprastesnius. „Varvo“ logotipą sukūrė Deimilė, o projekto vizualizaciją – kartu su Beatriče, nes abi mėgsta piešti. Paklaustos, kaip galėtų atrodyti realybėje jų ledainė, gimnazistės tik susižvalgė: „Tik natūralios medžiagos. Mūsų ledainė būtų nedidelė, jauki, o vietą parinktume, kad nedarkytų kraštovaizdžio.“
Pildo svajones
Idėjų, fantazijos Beatričei ir Deimilei nestinga, tačiau verslo planų artimiausiu metu jos nekuria, nes turi kitų tikslų. „Kai buvau maža, norėjau būti veterinarijos gydytoja, bet persigalvojau. Žinau, kad baigusi gimnaziją rinksiuosi mediciną. Mano gyvenimo tikslas ir svajonė – tapti chirurge“, – nedrąsiai šypsojosi Beatričė, nuo mažens domėjusis, kaip gydomos ligos, nes mama dirba slaugytoja Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centre, sesuo – kineziterapeute, o draugiški santykiai šeimą sieja su šeimos gydytoja. Deimilė sakė, kad nuo mažens pamėgo muzikos garsų pasaulį: „Muzikantų mūsų šeimoje nėra, bet ne vienas yra norėjęs muzikuoti, tad ją, tą kelių kartų svajonę, pildau aš.“ Gargždų muzikos mokykloje fortepijono klasę baigusi Deimilė ne tik groja, bet ir kuria dainas – ir tekstus, ir muziką, lanko dainavimo pamokas Gargždų kultūros centro dainos studijoje „River voice“, gimnazijos chorą, dalyvauja konkursuose, tačiau nėra tikra, ar ateitį sies su muzika. Apdovanota meniniais gabumais Deimilė mėgsta piešti, tapyti, rašyti – kurdama lengviau išlieja jausmus.
Jaudulys ir dėkingumas
Jautrios, mylinčios gamtą ir bendrų pomėgių turinčios draugės laisvo laiko po pamokų beveik neleidžia kartu, nes jo lieka mažai. „Labai daug mokomės. Per šiuos metus, kadangi gimnazijoje vyko tarpiniai patikrinimai, patyrėme daug įtampos. Girdėjau, kaip bendraamžiai sakė, jog daugiau nepakelia. Aš moku valdyti stresą, bet ir man buvo lūžis. Kovą ir balandį buvau nesava ir vieną dieną palūžau – verkiau ištisai kelias dienas“, – jaudindamasi kalbėjo Beatričė, po pamokų dar savanoriaujanti Gargždų atvirame jaunimo centre. Mintys apie tai, kad nuo mokslo rezultatų priklauso ateitis, o neišlaikius matematikos egzamino visi keliai į universitetą užsidaro, ją nuolat vertė nerimauti ir graužtis. Abi gimnazistės pripažino, kad iki 10 klasės streso buvo kur kas mažiau, todėl apsispręsti savanoriauti Beatričė pataria kuo anksčiau, kai mažesnis mokslo krūvis. Dėl tarpinių patikrinimų, pasak gimnazisčių, jaudinosi ir streso patyrė ir mokytojai. Tai vienus moksleivius veikė raminamai, nes pasijuto ne vieni tokie sutrikę, o kitiems pasitikėjimo įkvėpė ramūs, savimi pasitikintys mokytojai. „Mačiau, kaip mokytojai stengiasi, ypač mano chemijos mokytoja Jurgita Gerulskienė, ruošdama mums užduotis ir medžiagą. Labai džiaugiuosi, kad turiu tokią mokytoją. Ir mokytojai Rasai Rusteikienei, ir kitiems mokytojams – milžiniška mano pagarba. Tai žmonės, kurie myli savo darbą ir stengiasi dėl mūsų“, – dėkingumo žodžių pedagogams negailėjo Beatričė. Supratimo, padrąsinimo iš mokytojų, artimų, sugebančių išklausyti žmonių, – štai ko reikia, pasak Deimilės ir Beatričės, moksleiviams, kurie įdeda daug pastangų siekdami mokslo rezultatų, nuolat jausdami konkurenciją ir dėl to patirdami daug streso. „Kalbėtis su artimais žmonėmis būtina, galima kreiptis ir į psichologus. Juos vertinu kaip gydytojus. Eiti pas šeimos gydytoją ar pas psichologą turi būti taip pat priimtina. Negalima emocijų laikyti savyje. Nori verkti – verk, nori išsirėkti – rėk, tik nenukreipk pykčio į žmones“, – įsitikinusi Beatričė.
Laima ŠVEISTRYTĖ
