Žurnalisto pastabos
Spindesys ir skurdas
Prieš septynetą metų lietuviams pasiūlyta privačių pensijų fondų kaupimo sistema šiandien ir vėl „trumpinama“. Ministrui Pirmininkui A. Kubiliui prasitarus, o Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui pritarus, valstybės pervedimus į šiuos fondus siūlyta sumažinti iki nulio procentų. Neva metams. Liberalių pažiūrų partijoms tokiems sprendimams aršiai pasipriešinus, būsimi pensininkai dalinai apginti – paskutiniosios naujienos skelbė, kad pervedimai bus sumažinti iki 1,5 procento.
To paties A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė pervedimus į privačius pensijų fondus nuo 5,5 proc. iki 3 proc. sumažino nuo 2009 m. sausio, o nuo tų pačių metų liepos – iki 2 proc. Kitąmet į šiuos fondus nepervedus nė lito, „Sodros“ biudžetą planuota papildyti 400 mln. litų. Jais neva būtų skubama vykdyti įsipareigojimus ir prisidėti atkuriant pensijų dydžius į 2009 metų lygį. Skubama, juk rinkimai jau kitąmet.
Internete jau sklando humoristiškai „pafotošopinti“ plakatai su TS-LKD simbolika ir šūkiu – „Pensininkai – valstybės ateitis“. Tačiau patiems konservatoriams tai veikiau rimtas darbas nei juokas. Juk ne kas kitas, o senoliai yra jų ateitis. Šią užsigarantuoti Seime galima logiškai – pensininkų širdis „patepus“ pinigais iš turtingesnių kišenės. Darbingo amžiaus liaudžiai tektų pasispausti. Jiems pažadus įvykdyti dar bus laiko.
Ar nebuvo galima įtarti, kad atsiradusi galimybė kaupti pensiją yra rizikinga? Ypač kai bent iš penkių bankininkų tokius siūlymus išgirsti dar neturėdamas 20 metų. Neva, vaike, pasirūpink senatve dabar, o pinigėliai sėkmingai ir saugiai kapsės… gal kokius 45 metus. Tikrai naivu. Ypač kai dar nesi uždirbęs pirmosios algos ir tau rimtu veidu aiškinama, jog jau pats laikas pasididinti pensiją.
Vis dėlto pasvajoti apie laimingą senatvę leidžia užsienietiška patirtis. Žinoma, lyginti Lietuvą su Švedija, žinant jų ekonominius skirtumus, būtų tolygu lyginti sagą su lėktuvu. Tačiau galimybė savo akimis pasigrožėti švedais senoliais uždeda rožinius akinius. Štai į kruizą po Pabaltijį išvykę Švedijos pensininkai nebijo lepintis. Lazdele pasiramsčiuodama močiutė ir ją lydintis kiek guvesnis gyvenimo vyras klibinkščiuoja į liukso klasės kajutę. Nepasukdami akių į greta esantį kainoraštį jie suka į restoraną ar barą. O žiūrint, kaip oriai vieni po kitų jie sukasi šokių aikštelėje, akys iššoka: „Kaip ir aš norėčiau šitaip senatvėje!“ Bet gal nepamirškime, kad vidutinė senatvės pensija Švedijoje siekia berods 1060 eurų, t. y. 3710 litų. Pamiršote, kiek Lietuvoje? Šių metų spalį vidutinė senatvės pensija siekė 748,42 litų, tai yra viso labo 213,83 eurų. Taigi nenuostabu, kad pensininkai Lietuvoje atostogauja žiūrėdami pro langą.
Apskritai kompanijoje, kuri keliauja į skandinaviškus kraštus, ir pats nejučiomis imi riesti nosį. Didžioji dauguma kompanionų mėgaujasi atostogų malonumais, kultūringai, paslaugiai nusiteikę retas kuris išspaus niūrią miną. Žinoma, giliai įaugęs nacionalinis taupumo bruožas mums, lietuviams, neleidžia kartu su skandinavais atverti piniginių. Tačiau būnant tarp jų kažkur dingsta lietuviškas pavydas ir tampa malonu stebėti, jog kažkur pasaulyje yra šioks toks rojus.
Galbūt todėl negaliu nepapasakoti namo lydėjusio švediškai pabaltijiško vaizdo. Savotišku žurnalistiniu tyrimu (ne Pabaltijo naudai) tapę įspūdžiai verčia iš anksto atsiprašyti už būsimą kritiką.
Menka paslaptis, jog į kaimynines šalis ir pačią Lietuvą iš Skandinavijos grįžta ne kas kitas, o emigrantai. Prieš pat Kalėdas jų antplūdis ypač jaučiamas – aplink vien namo skubantys juodadarbiai. Restorane ant švediško pusryčių stalo maisto – perpus mažiau, mat jau žinoma, kad grįžtantieji užkandį ras savo rankinėje. Vakare barmenas snūduriuoja, užtat kajutėse netyla lėbavimas. Matyt, irgi tos pačios rankinės dėka. Šokių aikštelėje publika svirduliuoja toli gražu ne nuo bangavimo, o ilgiausiai veikiančia naktine pramoga tampa lošimo automatai. Tad nereikėtų aklai tikėti, kad grįžusiam iš užjūrių vyrui darbdavys ir vėl ne viską sumokėjo. Veikiau jau dalį jūsų duonos atriekė nesėkmingai išriedėję kamuoliukai ar daili mergina, prie baro pavaišinta kokteiliu.
Be kita ko, Statistikos departamentui vertėtų susidomėti neoficialius duomenis turinčiais maršrutinių taksi vairuotojais. Anot jų, iš užsienio grįžtančių lietuvių šiemet sumažėjo gal 30 procentų. Kodėl? „Dalis pasakoja mažiau uždirbantys, todėl negali sau leisti dažnai grįžti. Kiti išvykę su šeimomis, todėl irgi nebereikia keliskart skubėti namo“, – konstatuoja vairuotojai. Tikiu, kad kitąmet jie ir vėl galės papasakoti naujausių tendencijų. Juk Lietuvoje darbingo amžiaus žmonės laikomi pakankamai perspektyviais juodai dirbti.
Jolanta VENSKUTĖ
