176 sklypų kvartalas – pažadų žemė

„Bangoje“ ne kartą rašyta apie 176 gyvenamųjų namų kvartalą, esantį netoli Gargždų pramonės rajono. Pastarajame šeimininkai sklypus gavo už iškeldinimą, paveldėjo arba įsigijo, bet iki šiol negali pradėti statybų. Plyname lauke neįrengti jokie privažiavimai, tad į savo valdas gali nebent atskristi. Klaipėdos rajono savivaldybė gerų žinių neturi – septintus metus vargstama su techninį kelių infrastruktūros projektą rengiančia bendrove ir jei per artimiausią pusmetį nepavyks gauti statybos leidimo, sklypų savininkai kelių nematys dar kelerius metus.

Pažadai nesikeičia metais

Prieš pusantrų metų rašėme, kad 176 gyvenamųjų namų kvartale privažiavimo kelių įrengimas stringa dėl užsitęsusio projektavimo. Tuomet Klaipėdos rajono savivaldybės meras pasakojo, kad dar 2009 m. konkursą techniniam projektui rengti laimėjusi įmonė delsia pateikti dokumentus. 2014 m. lapkritį meras „Bangai“ aiškino, esą įmonė – silpno pajėgumo, esama ir kitų objektyvių ir subjektyvių priežasčių, kodėl projektas stringa. Tų pačių metų gruodį meras buvo įvardijęs kaip galutinį terminą projektuotojams. „Rangovui neįvykdžius šito reikalavimo, kreipsimės į teismą dėl nuostolių atlyginimo ir į Aplinkos ministeriją dėl kvalifikacinio atestato anuliavimo įmonei“, – tada tvirtino meras.

Panašu, kad praėjus daugiau kaip metams situacija pasistūmėjo nedaug. Į „Bangos“ redakciją kreipusis kvartalo sklypų savininkų atstovė Vitalija Jonaitytė piktinosi, kad pažadai žmonėms dalijami nuo 2007 m. Ne kartą į Savivaldybę kreipęsi žmonės vis girdi tuos pačius žodžius, kad techninis projektas rengiamas ir laukti likę nedaug. Tačiau susipažinus su viešai prieinama Klaipėdos rajono 2015–2017 m. susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros plėtros programa gyventojų laukė šokas – pernai joje lėšos keliams įrengti buvo numatytos, o šiemet – nebe.

Sklypus pardavinėja

Anot V. Jonaitytės, dalis sklypų savininkų jau nuleido rankas ir nebetiki kada nors sulaukti kelių. Dėl to entuziazmo dar nepraradusius likimo draugus ji susirado „Facebook“ socialiniame tinkle ir ėmė tartis, kokius dar kryžiaus kelius galėtų nueiti vardan privažiavimų. „Sklypą mums paskyrė 2005 m. už senelių žemę, turėtą toje Gargždų vietoje, kur dabar įsikūrusi parduotuvė. Galėjome ginčytis, prašyti griauti parduotuvę, bet sutikome su siūlymu perkelti sklypą į laukus, kuriuose nieko iki šiol negalime daryti. Nebeįsivaizduoju, kaip elgtis. Gal eiti su plakatais ir piketuoti?“ – nevilties neslėpė moteris.

Pašnekovė dar džiaugėsi, kad sklypą gavo, o štai kai kurie žmonės tame kvartale sklypus pirko specialiai. „Žinau atvejį, kai 106 tūkst. litų (30,7 tūkst. Eur) mokėję žmonės 8 a žemės sklypą pardavė už 48 tūkst. Lt (13,9 tūkst. Eur) ir krito į didžiulį minusą“, – projekto vilkinimo kainą įvardijo pašnekovė.

Projektą pateikė

Savivaldybės meras V. Dačkauskas žurnalistams patvirtino, kad 2014 m. techninį projektą pateikti delsusi įmonė visgi nebuvo paduota į teismą – projektuotojams leista darbuotis iki pabaigos. „Nuspręsta, kad nutraukus sutartį ir paskelbus naują konkursą gatvėms projektuoti, dokumentų tvarkymas užtruktų keletą metų, ir procesas taptų dar ilgesnis“, – komentavo rajono vadovas.

Anot jo, projektuotojai reikiamą dokumentaciją jau parengė, tad projektas dabar pateiktas vertinti ekspertams. „Jei iš jų pusės nebus pastabų, tada kelsime projektą į „Infostatybą“, kur derinusios institucijos vėl turės pateikti savo pastebėjimus. Manau, kad iki šių metų liepos 1 d. projektą pavyks baigti ir gauti statybos leidimą“, – vylėsi meras. Visgi jis patvirtino, kad kelių ir elektros linijos įrengti šiemet jau nebesiruošiama, tad ir pinigų tam nenumatyta. Jei statybos leidimas šiemet bus gautas, užtruks surasti rangovus. Jie darbus galėtų pradėti tik kitąmet.

Juodasis scenarijus

Ar sklypų savininkai jau gali džiūgauti? Veikiausiai ne, nes meras piešia ir kitą scenarijų. Esą jei ekspertams pateiktas projektas neįtiks, Savivaldybei galiausiai trūks kantrybė, ir sutartis su projektuotojais bus nutraukta. Jų neva būtų prašoma padengti už projektavimą patirtas išlaidas. Meras atskleidė, kad dar 2009 m. sudarytoje sutartyje Savivaldybė įsipareigojo įmonei sumokėti apie 13,6 tūkst. Eur, iš kurių jau sumokėta 13 tūkst. Taip pat projektuotojams grėstų netekti veiklos atestacijos. Tokiu atveju būtų skelbiamas naujas viešųjų pirkimų konkursas projektiniams dokumentams rengti.

Visgi V. Dačkauskas „Bangai“ prasitarė, kad kelių įrengimas strigo ne vien dėl projektuotojų kaltės: „Ir iš Savivaldybės pusės buvo nesklandumų. Su UAB „Mars Lietuva“ ilgai vyko derybos dėl magistralinių vandentiekio tinklų išpirkimo. Iš įmonės turėjome gauti sąlygas įjungti kvartalo vandenį iš šių tinklų, bet buvo pareikalauta tinklus išpirkti. „Klaipėdos vanduo“ nesutiko mokėti didelės sumos, kol kainą „numušė“ iki 200 tūkst. Lt (58 tūkst. Eur). Šie ginčai užtruko apie dvejus metus.“

Preliminariai skaičiuojama, kad kvartale elektros tinklams nutiesti ir žvyruotiems keliams įrengti prireiks apie 200 tūkst. Eur. Ar jie tikrai bus panaudoti kitąmet, esą paaiškės vasarą. Jei visgi projektavimo dokumentai parengti netinkamai, sklypų savininkai kelius ir elektrą turės užmiršti dar mažiausiai trejiems metams. Tiek galėtų trukti naujų projektuotojų paieškos ir pačios projektavimo procedūros.

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininkas Algirdas Liaudanskis informavo, kad komitetas išnagrinėjo šį klausimą. „Informacija bus pateikta Savivaldybės tarybai. Koks tolimesnis sprendimo kelias, priklausys nuo Tarybos apsisprendimo. Manau, kad projektavimo, statybos darbų ir kitokių sutarčių parengimui bei tinkamam atstovavimui įvairiose institucijose Savivaldybei reikalinga stipri juridinė pagalba iš išorės, priešingu atveju Savivaldybė vėl lieka pastumdėlio vietoje ir nesugeba apginti viešojo intereso“, – įsitikinęs politikas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content