Kinijoje karantiną įveikusi jakiškė: „Linkiu stiprybės ir optimizmo“
Kinijoje gyvenanti Edita Kavaliauskienė iš Jakų vasario viduryje „Bangai“ pasakojo, kad koronavirusas – pamoka visiems. Vos po mėnesio tuo įsitikino ir Lietuva. Moteris drąsina kraštiečius ir dalijasi patarimais, praversiančiais šiuo sudėtingu laikotarpiu.
– Gyvenate Kinijoje, kurioje prasidėjo koronaviruso protrūkis. Kaip prisimenate pirmąsias pandemijos savaites?
– Iš pradžių nežinojome, kaip elgtis, ko tikėtis. Vieni siūlė kuo greičiau vykti į Lietuvą, dar labiau gąsdino įvairios kitų šalių „prognozės“, kad išmirs vos ne pusė Kinijos.
Tačiau Kinija ėmėsi visų apsaugos priemonių. Izoliavimas buvo ne toks, kad kas nori ar nenori, o visiems iki vieno. Atrodė tikrai kaip kokiame siaubo filme. Transliacija iš Uhano, kur kasdien vis skelbė infekuotųjų skaičių padidėjimą tūkstančiais, o mirtis – šimtais, tikrai kėlė baimę. Bet vietiniai ramino, kad spėjome izoliuotis, kad pasitikėtume jų šalimi, kad padaryta viskas, kad tas virusas neišplistų – kai aplink nėra žmonių, tai ir viruso plitimo tikimybė sumažėja. Patarė, kad išėjus nusipirkti maisto su niekuo nekalbėti, laikytis atstumo (bet to nereikėjo, nes parduotuvėse beveik nebuvo žmonių), išėjus iš parduotuvės dezinfekuotis rankas.
– Kokių apsaugos priemonių nuo viruso ėmėtės?
– Grįžę namo batus palikdavome prie durų, viršutinius drabužius – balkone, kad, jei būtume kur prisilietę, viruso neparneštume į namus, rankas dažnai plaudavome muilu. Maisto produktus dėl visa ko taip pat palikdavome balkone.
Liftų valdymo mygtukai, padengti apsaugine plėvele, buvo keičiami kas 4 val.
– Kaip šalyje buvo valdomas viruso plitimas?
– Uždaryti visi aplinkkeliai, miesto keliai, gatvelės, palikti tik pagrindiniai keliai su visa patikra (temperatūros matavimas, surašymas, kas iš kur atvyko). Vaistinėse vaistai paduodami tik prie durų. Parduotuvėje įėjus pamatuojama temperatūra. Pirmą savaitę duodavo vienkartines pirštines. Dauguma gyvenamųjų teritorijų buvo užtvertos (kaip atskiri miesteliai) ir įeinančiajam pamatuojama temperatūra, išeidamas gaudavai lapelį, kurį grįžęs turi atiduoti (taip kontroliuojama, jei naujai atvyksta). Kitas gyvenamąsias teritorijas laikinai aptvėrė ir įvažiavimus kontroliavo policija su tarnybiniais šunimis. Visi parkai, sporto aikštynai užtverti. 4 kartus sulaukėme į namus atvykstančių inspektorių patikrai.
– Šiandien karantino laikotarpį prisimenate kaip siaubo filmą. Kaip gyvenate dabar?
– Nerealus jausmas, kai po beveik 2 mėnesių gali nebijodamas išvykti ir nueiti kažkur pavalgyti. Aišku, patikros išlieka tos pačios, mokyklos dar neveikia. Daugumoje kavinių gali užsisakyti tik išsinešti arba turi užtikrinti 1 metro atstumą tarp sėdinčiųjų. Kai kurie restoranai jau veikia, bet įeinant dezinfekuoja rankas ir pamatuoja temperatūrą. Visi turi būti su kaukėmis.
Bet tai jau nesvarbu, nes nebereikia bijoti nežinomybės. Tikėkimės, kad Lietuvoje laiku įvedė karantiną, ir virusas nebeplis taip, kad jau nebebus galimybių jo sustabdyti.
Panikuoti tikrai nereikia, tik suprasti, kad virusą perduoda žmogus žmogui. Tad likdami namuose galite apsaugoti tiek save, tiek kitus. Linkiu visiems kantrybės, optimizmo. Nes vis vien viskas kada nors baigiasi! Laikykitės, kraštiečiai!
Kalbėjosi Aistė NOREIKAITĖ
