Kas viršiau: bendrasis planas ar miškų tvarkymo schema

Daupariškiai susirūpino, kad šalia gyvenvietės esantys miškai dienomis ir vėlai vakarais, net įsijungus apšvietimą, kertami plynai. Dauparų gyventojai nerimauja dėl ateities: nebus žaliosios zonos, nebus ir sveikos aplinkos.

 

Kilus skandalui dėl plynai kertamo Dauparų miško, neseniai buvo sušauktas neeilinis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto posėdis. Jo metu buvo ieškomi problemos sprendimo būdai, tarp kurių – Savivaldybės svarstymas išpirkti galimus Dauparų miško plotus ir ten įrengti parką.

Bendrasis planas – neveiksnus?

Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto neeiliniame posėdyje buvo bandoma išsiaiškinti, ar Dauparų miško grupė nebuvo pakeista neteisėtai. Pagal miškų tvarkymo schemą jis priskiriamas 4 grupei (ūkiniai miškai), tačiau Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos priimtuose bendrojo plano sprendiniuose numatyta, kad šis miškas priklauso 3 grupei (apsauginiai miškai).

Valstybinės miškų tarnybos Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas Algirdas Rimgaila teigė, kad išduodamas leidimą kirsti mišką vadovaujasi miškų tvarkymo schema, o ne planu. Pagal šį dokumentą Dauparų miškas dar 2002 metais buvo priskirtas 4 grupei, o bendrasis planas patvirtintas tik 2011 metais.

Posėdžio dalyviams kilo klausimas, ar bendrasis planas, kaip dokumentas, turi kokią juridinę galią, o gal jis yra neveiksnus? Savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vaidotas Jasas paaiškino, jeigu miškų tvarkymo schemą tvirtina aukštesnė institucija, šiuo atveju tai daro LR aplinkos ministras, tada juo turėtų būti ir vadovaujamasi. „Bendrąjį planą vertinčiau kaip siekiamybę ateityje, kad ten būtų kitos grupės miškas, nes jis nefiksuoja esamos situacijos“, – kalbėjo jis.

Miškų tvarkymo schemos Savivaldybei yra siunčiamos derinti, o ne taisyti. „Greičiausiai yra galimybė kreiptis į šio plano organizatorių ir prašyti, kad jis koreguotų savo schemas atsižvelgdamas į Savivaldybės bendrąjį planą“, – informavo Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius. Ir pridūrė, kad Savivaldybė gali tik inicijuoti grupių keitimus.

Tarybos narė, Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto pirmininkė Regina Kernagienė piktinosi, kad Tarybos priimtas dokumentas neturi reikšmės: „Aš taip suprantu, kad Tarybos patvirtintas bendrasis planas yra niekinis dokumentas, kurį nagrinėjome daug posėdžių?“

Patvirtinus bendrąjį planą Savivaldybė turėjo kreiptis į aplinkos ministrą, kad miškų tvarkymo schema būtų pakoreguota. „Tai turėjo būti atlikta, bet iki šios dienos nesikreipėme, tačiau, kai buvo viešas svarstymas, niekas nepateikė pretenzijų. Manau, kad dabar turime kreiptis į ministrą ir prašyti, jog miškų tvarkymo schemos mūsų rajone būtų pakoreguotos pagal Tarybos patvirtintą bendrąjį planą“, – savo siūlymą pateikė Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas.

Miško grupės yra tvirtinamos, koreguojamos pagal aplinkos ministro nustatytą grafiką.

Išeitis – įkurti parką

Keičiant miško grupę būtų susiduriama su teisiniais sunkumais. „Jeigu pakeisime grupę, tai turės tiesioginės reikšmės to miško savininkui. Savivaldybė privalės kompensuoti miškų savininkų patirtus nuostolius“, – sakė G. Kasperavičius. Jam antrino ir A. Rimgaila: „Taip paprastai grupės nepakeisi, nes yra normatyvai, pagal kuriuos yra keičiamos grupės. Savininkas praranda pajamas ir jis reikalaus kompensacijos.“

Specialistai taip pat pažymėjo, kad grupės pakeitimas gali paskatinti teisminį procesą, kurį galimai ir laimėtų miško savininkai. Dėl to Savivaldybė turėtų numatyti atitinkamas kompensacijų galimybes miško savininkams, kad juos tenkintų siūlomos sąlygos.

Dauparų bendruomenė išreiškė norą toje vietoje įkurti parką ir mišką priskirti 2B grupei (rekreaciniams miškams). Tačiau, A. Rimgailos teigimu, to padaryti neįmanoma, nes po miško dalimi eina dujų trasa. Posėdžio dalyviai su tuo nesutiko, o meras pasiūlė išpirkti dalį miško.

„Reikia išpirkti miškus ir įrengti parką. Mes turime mėginti siūlyti pakeisti miško paskirtį, bet daug greičiau ir pigiau būtų išpirkti iš tų žmonių, jeigu jie sutiktų, apsauginio miško juostą, kuri apsaugo gyvenvietę nuo vėjo ar taršos. Hektaras kainuoja 7 tūkst. eurų, o bylinėjimasis mums kainuos gal ir 100 tūkst. eurų“, – svarstė V. Dačkauskas.

Netinkama sklaida

Nemažai aistrų posėdyje sukėlė ir informacijos apie parduodamus Dauparų miško plotus paslaptingumas. „Pirmą kartą apie viešinimą išgirdome dabar. Kada tai turėjo būti daroma?“ – klausė Dauparų–Kvietinių seniūnijos Dauparų ir Jonušų seniūnaitė Ilona Kančiugienė. Meras pakomentavo, kad viešas svarstymas numatytas pagal reglamentą.

„Praėjusiais metais neatlikti namų darbai, nes Savivaldybėje vykusiame svarstyme iš Klaipėdos rajono dalyvavo tik Endriejavo seniūnijos seniūnė ir keli pašaliniai asmenys. Informacija buvo pateikta ir viskas yra viešinama pagal taisykles“, – akcentavo A. Rimgaila.

Gyventojai taip pat piktinosi dėl to, kad nežinodami apie parduodamą mišką negalėjo jo išpirkti patys. „Šalia gyvenantys žmonės tikrai būtų norėję įsigyti mišką, todėl turi informuoti, jeigu jis yra parduodamas. O šiuo atveju informacijos trūkumas neleido jo įsigyti“, – sakė R. Kernagienė.

Pagal Miško įstatymą turi būti informuojamas tik šalia miško sklypą turintis savininkas. Informacija vis dėlto buvo pateikta tiek Savivaldybėje, tiek seniūnijoje, tačiau kilo klausimas, ar jos pateikimo forma yra tinkama.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių