50 000 „Žilvičio“ stovyklautojų: „Šita žemė priklauso vaikams“

Buvę „Žilvičio“ stovyklautojai jaučiasi esantys žilvitiečių šeimos nariai. Sostinės krepšinio mokyklos direktorius Andrius Jančiauskas legendiniam stovyklos vadovui B. Kalvaičiui padovanojo jubiliejinius krepšininko marškinėlius.

50 000 vaikų ant Baltijos jūros kranto jau 50 metų gyvuojančioje moksleivių stovykloje „Žilvitis“ patyrė nepamirštamų vaikystės vasaros įspūdžių. Kažkas galbūt nepritapo prie kolektyvinio poilsio taisyklių, tačiau dauguma jų būtent čia pirmąkart išvydo vasaros saulėtekių ir saulėlydžių grožį, būtent čia patyrė pirmąsias savarankiško gyvenimo pamokas, būtent čia taip susidraugavo, kad iki dabar jaučiasi esantys žilvitiečių šeimos nariai. Kažkas jubiliejinėje šventėje išsitarė: „Žilvitis“ – tai atskira respublika. Panašiai kaip Užupis Vilniuje.“

Vienintelė tokia populiari

Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Regina Dapšytė šeštadienį vykusioje „Žilvičio“ stovyklos jaukioje 50-mečio šventėje atkreipė dėmesį, jog nors profsąjunga turi dar dvi stovyklas, tačiau ši – vienintelė ant jūros kranto ir vienintelė tokia populiari.

Čia niekada netrūksta norinčiųjų poilsiauti vaikų. Pastaraisiais metais stovyklautojai suvažiuoja ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio: gimtinės išsiilgę emigrantai savosios Baltijos oro įkvėpti, lavinti lietuvių kalbos įgūdžių, mokytis lietuviškų tradicijų noriai siunčia savo atžalas. Stovykloje jėgas naujiems mokslo metams kaupia ir pramogauja vaikai iš Anglijos, Airijos, Rusijos, Baltarusijos, Norvegijos, Latvijos, JAV.

„Nėra lengva išlaikyti šią vasaros stovyklą vaikams. Gaila, kad kiekviena nauja Lietuvos politikų kadencija tik paguodžia, kad suprantantys, kaip sudėtinga mūsų profsąjungai atlaikyti konkurenciją su komercinėmis stovyklomis, taip pat nepamirškime, kad žymiai prasiplėtė galimybės poilsiauti užsienyje. Taigi „Žilvičio“ stovyklavietė konkurenciją laimi savo patikimumu, ypatingu darbuotojų atsidavimu vaikų poreikiams ir ilgamete stovyklos vadovo Broniaus Kalvaičio patirtimi. Čia vyrauja ypatinga aura“, – „Bangai“ kalbėjo LŽŪDPS federacijos pirmininkė R. Dapšytė apgailestaudama, kad stovyklos infrastruktūros, buities sąlygų nepavyko pagerinti naudojantis ES fondų finansavimu. Tiesiog tam nebuvo sudarytos sąlygos, nebuvo atverti keliai dalyvauti ir teikti paraiškas.

Už stovyklą – mūru

Jau 39-erius metus stovyklai vadovaujantis B. Kalvaitis neslepia, kad po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo prasidėjus „prichvatizacijos“ procesui, daug teko patirti, nes bandančių tiesti godžius nagus į vaikų poilsiavietę atsirado ne viena grupuotė. Jau buvo rengiami svajonių planai apie kotedžų miestelį turtuolių vasaros poilsio įgeidžiams tenkinti. „Daug pastangų įdėjo profsąjunga, visada palaikė ir Klaipėdos rajono valdžia, ypač buvęs rajono meras V. Dačkauskas, kad poilsiavietė išliktų, kad Lietuvos vaikai turėtų galimybę ilsėtis būtent prie jūros“, – prisimindamas rūsčias kovas dėl išlikimo „Bangai“ sakė ilgametis „Žilvičio“ direktorius.

Ir visgi kartais joks užsispyrimas, jokios pastangos, jokios priemonės nepadeda išsaugoti vertybių, kuriomis galėtų dalintis kuo didesnė visuomenės dalis. O čia gi ne juokas koks turtas – keliuose hektaruose plytinti stovykla tiesiog ant Baltijos kranto nuostabioje gamtos erdvėje – tai svajonių kąsnelis „vystytojams investitoriams“! Kur yra ta išlikimo iki šiol paslaptis? „Manau, kad daug padėjo ir žiniasklaida, ir ankstesni ryšiai valdžioje, tačiau, svarbiausia, kad tai yra didelis pačių žilvitiečių nuopelnas. Nemažai jų, čia poilsiavusiųjų, tebepuoselėja geriausius jausmus „Žilvičiui“. Jie, tapę žinomais žmonėmis Lietuvoje, niekada neatsisako padėti. Kartu su mumis stoja mūru už savo poilsinę-sportinę stovyklą pajūryje“, – stiprybės šaltinį atskleidžia B. Kalvaitis.

„Šita žemė priklauso vaikams“, – praėjusį šeštadienį griežtai ir be jokių išlygų garsiai ištarė į 50-mečio šventę iš visos Lietuvos ir užsienio sugužėję buvę stovyklautojai.

Šventės proga sveikinusi Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Audronė Balnionienė pažadėjo, kad ir Klaipėdos rajono savivaldybės vadovai, ir Taryba visokeriopai padės „Žilvičiui“, puoselėjančiam puikias vaikų poilsio tradicijas. Dvasinės stiprybės, poilsiautojų antplūdžio ir gero oro linkėjo ir šventės svečias, Gargždų parapijos klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas.

Žinomi žmonės nepamiršo

„Žilvityje“ augo ir formavosi a. a. filosofo Leonido Donskio asmenybė. Vėliau jis pats tapo būrio vadovu, o ir žmoną Jolantą užkrėtė beatodairiška meile šiam ypatingam gamtos kampeliui. Ne tik nostalgiją savo pirmiesiems koncertams prie laužo jaučia populiarus dainininkas Mantas Jankavičius, bet jis atvažiuoja padainuoti dabartinei stovyklautojų kartai. Būsimieji aktoriai Dainius Kazlauskas ir Giedrius Savickas taip pat susipažino būtent šioje stovykloje, ir būtent joje įvyko pirmieji aktoriniai bandymai. Stovykla tarsi antri namai yra populiariai aktorei Astai Baukutei. Ir dabar stovyklai mielai talkininkauja sporto komentatorius, protų mūšių vedėjas, rašytojas Robertas Petrauskas.

Prieš 23 metus į „Žilvitį“ užsukęs vokietis, gimnazijos mokytojas Igoris Sigovas, iki dabar čia atvyksta kasmet. Ir visada ne tuščiomis rankomis. Igoris „Žilvičio“ 50-mečio proga dovanojo šventinį fejerverką, kuriuo ant jūros kranto žavėjosi visi renginio svečiai, stovyklos darbuotojai ir veteranai.

Dar vienas žinomas „Žilvičio“ auklėtinis – Sostinės krepšinio mokyklos direktorius Andrius Jančiauskas kartu su stovyklos ilgamečiu darbuotoju Kazimieru Diržilausku bei Milda Kleiziene vedė jubiliejinį stovyklos vakarą ir taikliu humoru džiugino susirinkusiuosius. Be abejonės, jubiliejiniai krepšininko marškinėliai atiteko visų stovyklautojų mylimam ir gerbiamam B. Kalvaičiui.

Jubiliejinėje šventėje dalyvavo „Žilvityje“ susipažinę ir vienas kitą pamilę Ligita ir Vaidas Liutikai. Jau trisdešimt metų laimingoje santuokoje gyvenantys ir dvi atžalas užauginę gargždiškiai – rajono Tarybos narė ir Gargždų sporto centro direktorius – sako, jog jųjų meilės piršlys – legendinis stovyklos direktorius B. Kalvaitis.

Projektas padeda tobulėti

Šią vasarą būtent dėl jubiliejinės sukakties ir užsitęsusių mokslo metų stovyklavietės pirmoji pamaina prasidės kiek vėliau – liepos 8 d. Trečioji pamaina baigsis rugpjūčio 10 d. kaip tik prieš įžymųjį Karklės festivalį. „Natūralu, kad siekiame papildomai užsidirbti festivaliui nuomodami dalį teritorijos. Tai mums padeda sukaupti lėšų stovyklavietės poreikiams. Be to, kol neprasideda mūsų pamaina, čia stovyklauja ir kitos stovyklos“, – paaiškina direktorius.

Jau aštuntus metus „Žilvičio“ stovykloje vykdomas Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos lėšomis finansuojamas projektas TAPK, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Stovyklaujantiems moksleiviams akcentuojamas fizinis aktyvumas, sveikas gyvenimo būdas, diegiami sveikos mitybos pagrindai. „Šio projekto dėka Klaipėdos rajono vaikai turi galimybę gauti pigiausius kelialapius. Mažas pajamas turinčių šeimų vaikams yra skiriami 48 kelialapiai, o 30 iš jų atiduodame būtent mūsų rajono vaikams. Jiems 10 dienų kelialapis kainuoja tik 9,50 Eur“, – pasakoja B. Kalvaitis.

Šiemet vasaros atostogomis Karklėje ant jūros kranto džiaugsis 1 300 vaikų. 10 d. kelialapis kainuoja 200 eurų, o su finansuojama nuolaida – 133 eurai. Tačiau tokiam kelialapiui yra išlyga: galima pretenduoti tik kartą per penkerius metus.

Darbuotojai – aukso fondas

Visi „Žilvičio“ kelialapiai trims poilsiautojų pamainoms šiai vasarai jau parduoti. „Su vaikais dirbs 60 darbuotojų. Jų atlyginimai – simboliniai, čia dirbančius žmones veikia ne atlygio motyvacija, jie tiesiog yra suaugę su stovykla, jie veikia skatinami savojo entuziazmo ir meilės vaikams“, – įsitikinęs stovyklos vadovas B. Kalvaitis. Jo žodžius patvirtino audringos ovacijos bei komentarai: „Tai mūsų legendos“, kai jis pats ir LŽŪDPS federacijos pirmininkė R. Dapšytė apdovanojo ilgamečius ir aktyviausius darbuotojus. Po audringų ir gražių jubiliejinės šventės emocijų graudulio ašara nuriedėjo, kai „Atminties valandą“ buvo paminėti jau amžinybėn išėję stovyklautojai, darbuotojai.

„Žilvičio“ šventėje be dėmesio neliko nė vienas: kam jubiliejinis medinis medalis atiteko, kam gėlės žiedas ar geras žodis, o visiems puikią nuotaiką sukėlė pamėgta gargždiškių grupė „Klasiokai“.

Visiems reikia meilės

„Kuo skiriasi dabartinių stovyklautojų dienotvarkė nuo ankstesnių, juk stovykla savo istoriją pradėjo dar sovietmečiu?“ – pasiteiravome ilgametės stovyklos darbuotojos Janinos Skulskienės. Pasak jos, žinoma, trimitų garsai ryte jau neberagina stovyklautojus kilti rikiuotei. Juos pažadina muzika ir mankšta, po to – įvairios sporto žaidynės, edukacijos, diskusijos, maudynės jūroje, muzikos užsiėmimai, teminiai vakarai. Aišku, bent kartą per pamainą užkuriamas ir laužas. Kaipgi be jo!

Stovyklos muzikos vadovas Artūras Petruoka samprotauja, kad nesvarbu, koks esąs laikotarpis: vaikai visada yra smalsūs, energingi, imlūs. Aišku, jiems nebereikia skusti bulvių, – tokia būdavo bausmė, jei stovyklautojai sovietmečiu peržengdavo sovietinių pasieniečių saugomą pasienio zoną prie jūros.

„Ko nori dabartiniai vaikai? Nepaisant šiuolaikinės visuomenės poreikių ir kokiai moderniai kartai stovyklautojai bepriklausytų, jie siekia dėmesio, išklausymo ir meilės“, – įsitikinęs A. Petruoka.

„Mūsų stovykla nėra išvaizdi, gal kam pritrūksta buities patogumų, bet jos aura yra brangiausia, ką turime ir kuo dalijamės su visais“, – įsitikinęs stovyklos direktorius B. Kalvaitis.

Vilija BUTKUVIENĖ

Andriaus JOKUBAIČIO nuotr.