Vingių Jono sindromas

Ar jau spėjote nutverti Lietuvos pašto mobilųjį paštininką (skambinkite jiems 1842 arba 8 700 55 400)? Ypač tie, kurie gyvenate kaimiškose teritorijose, o Gargžduose ir Priekulėje (tikras stebuklas) dar tebeveikia ir stacionarūs paštai. Tad skambinkite ar ateikite į tuos paštus iki gruodžio 23 d., kol vyksta „Bangos“ laikraščio 2025 m. prenumerata.
Geriausia naujiena šiame brangiame pasaulyje yra ta, kad laikraščio kainos nedidinome, nors patys matote, kad visos kitos kainos lyg ant mielių kyla tiesiog akyse. Nedidinome rizikuodami, bet tikėdamiesi Jūsų, prenumeratorių, sąmoningo palaikymo. Esate mūsų tikroji komanda, mūsų paspirtis vykdant užsibrėžtą misiją vis dar išlaikyti spaudos, knygų skaitymo tradiciją.
Sulįsti į socialinius tinklus suspėsime visada, laikraštis yra lėtojo gyvenimo, skaitymo ne šuoliais, o iš esmės, atributas. Nykstantis, bet tuo ir unikalus. Beje, gargždiškiai „Bangą“ gali prenumeruoti redakcijoje iki pat gruodžio 31-osios. O jei Lietuvos paštas Jūsų prenumeratą pamiršo pratęsti, irgi ateikite pas mus.
O dabar apie šių dienų aktualijas. Štai mokyklose uoliai darbuojasi karjeros specialistai, šviesdami moksleiviją, kokias profesijas jie galėtų pasirinkti ateityje. Viešojoje erdvėje nuolat aiškinama, kad perspektyvios yra naujųjų technologijų, biochemikų, medikų ir kitos specialybės. Tačiau pastaruoju metu Lietuvoje išryškėjo, kad labiausiai stokojame… ministrų.
Jau nuo Seimo rinkimų nakties, kai pasirodė, kurios politinės jėgos ima viršų, o vėliau, kai galutinai paaiškėjo, kokia bus valdančioji koalicija, prasidėjo ministrų paieška ir tuo pačiu jų pjūtis. Nors 12 ministrų šiaip ne taip jau praėjusią savaitę tapo Vyriausybės kabineto nariais, du postai – teisingumo ir aplinkos buvo tarsi užkerėti. Užkerėjimas galimai susietas ir su politinėmis ambicijomis, ir su politiniu nepraustaburniškumu. Be abejonės, politinės jėgos tarpusavyje konkuruoja, dažnai ant savęs vežimo nemato, o jei kalba eina apie priešininkus, tai tada ir šapelis – krislas akyse. Tačiau „aušrininkai“ nusipelnė švelniai tariant nuostabos: kai kuriuos kandidatus į minėtus postus tokius siūlė, kad nei verkt, nei juoktis. Jau taip pažeme nuleidžiama reikalavimų ministro postui kartelė, kad bet koks smurtininkas ją gali peršokti. Tik viešumas pretendentų šuolį į Vyriausybės nario kėdę tesustabdo. Taip atsitiko ir su kontraversiška T. Kovėros kandidatūra į aplinkos ministro postą, kuris prieš porą dešimtmečių turėjo problemų su teisėsauga. Gamtininko kambaryje netinkamai laikomu ginklu esą pati nusišovė jo gyvenimo draugė. Moteris prieš mirtį buvo žiauriai sumušta – suduota 16 smūgių, išmušti dantys. Neįrodyta, kas tai padarė. Tačiau juk praėjusio amžiaus Žemaitės apysakoje „Marti“ aprašytas Vingių Jono sindromas dar gajus ir modernumu, lygių teisių galimybėmis besigiriančioje šiuolaikinėje visuomenėje. Tad siūlytasis kandidatas, matyt, buvo išbandęs Vingių metodą, kaip elgtis su moterimis. „Mauči, tuoj gauni į dantis! Kaip aš liepsiu, taip turi būti.“
Štai politikos apžvalgininkai atvirai sako, kad tokia žema vertybinė skalė, kuri dabar pritaikoma kandidatams į ministrus, atitinka dalies visuomenės lūkesčius. Mat kai kuriems rinkėjams tinka politikai, kurie atrodo „savi“. Toks pagal sąrašą netikėtai Seime atsiradęs parlamentaras P. Dargis pribloškė net „aušrininkų“ pirmininką R. Žemaitaitį. Mat seimūnas savo FB paskyroje mielai dalijasi nešvankiais anekdotais ir nuotraukomis.
Išeidama iš premjerės posto I. Šimonytė paskutiniame interviu trečiadienį irgi skaudžiai tarsteli: „Galiu pasakyti, kad per šią kadenciją supratau, nors man tai buvo aišku ir anksčiau, – tada, kai koaliciją formuoja ir už valdžią daugiau atsakomybės turi moterys, joms reikalavimai yra gerokai didesni…“ Taigi, Vingių Jono sindromas neaplenkia net valdžios aukštumų.