Tvora: išgąstis ar išeitis?

Redaktorė Vilija Butkuvienė
Pagaliau ir Lietuvos Seime pasibaigė morganų laikai.

Šiandien Gargždų „Kranto“ progimnazijoje pirmąkart rajono istorijoje vyks neįprastos įkurtuvės: bus simboliškai atrakinami naujos tvoros, juosiančios mokyklą, varteliai. Ašt­riadančiai netruko pavadinti mokyklą kalėjimu: esą vaikams apribotas laisvas judėjimas.
Galbūt šią mintį pirmiausia paleido tie, kuriems labiausiai „skauda“. Juk psichotropinių medžiagų perpardavinėtojams, įvairiausio plauko užklydėliams dabar sunkiau pasiekti potencialius pirkėjus – lengvai pažeidžiamus paauglius, o ir mokiniams sudėtingiau palikti mokyklos teritoriją. Už jos ribų kartais vyksta visai nejuokingi dalykai, apie kuriuos galbūt nesusimąsto ir tėvai. Jiems, suprantama, vaikučiai nepasipasakoja.
„Kranto“ progimnazijos vadovai labai skrupulingai mokyklos bendruomenei pristatė tvoros reikalingumą, aptarė, kaip ji bus naudojama, kaip keisis vidaus tvarkos taisyklės, kantriai įtikinėjo, jog tai daroma vardan vaikų saugumo ir sveikatos. Keista, kad tai reikia daryti šiais laikais, kai televizijos ekranuose nuolat mirga žinios apie psichotropinėmis medžiagomis apsinuodijusius paauglius, apie įvairias smurtines situacijas prie mokyklų. Žinoma, primityvu būtų galvoti, kad tvora išsprendžia visas problemas. Tai – tik prevencinė priemonė, užbėganti už akių negatyviems įvykiams. O ką daryti? Galbūt pasiduoti tam nuolatiniam murmėjimui: vis tiek nieko nepadės, nieko čia nepadarysi, yra internetinė prekyba, ten visko gali nusipirkti, o jau narkotikų kokių tik nori… Žinoma, geriausia nieko nedaryti, plaukti pasroviui. Bet Klaipėdos rajono savivaldybė pernai nutarė prisijungti prie VRM nepilnamečių narkotikų vartojimo ir platinimo prevencijos mokyklose iniciatyvos ir daryti, kas tik įmanoma. Pagarba Gargždų „Kranto“ progimnazijai, sutikusiai būti bandomojo projekto dalimi. Ar tai lengva, ar paprasta laužyti visuomenės stereotipus, patraukti į savo pusę dalį abejojančių tėvų ir jų vaikų? Tai yra sunku, tai reikalauja bendrų pastangų, tai alina ir, ko gero, ne viena laisvalaikio valanda buvo skirta, kad projektas pajudėtų į priekį. Projekto užmojų buvo didesnių iš VRM, bet tie užmojai vėlavo, tad ir Savivaldybei, ir mokyklai teko pirmiausia tvarkytis patiems.
Gali būti, kad prevencinės priemonės (elektroniniai dūmų detektoriai, vaizdo kameros, paskaitos ir kt.), kurios taikomos šiame projekte, bus nepakankamos. Bet kaupiasi patirtis, atsiras naujų idėjų. Pagaliau, jei nors vienas vaikas bus išgelbėtas nuo pražūtingo narkotikų liūno, tai bus geriausia, kas galėjo atsitikti.
Daugiau nei prieš dešimtmetį lankiausi mūsų nuostabiosios kraštietės, buvusios gargždiškės a. a. Aldonos Gedvilaitės-Treijos įkurtoje ir vadovaujamoje lietuvių vidurinėje mokykloje Rygoje. Pirmiausia, kas krito į akis ir kas mums dar buvo neįprasta, kad mokyklą juosia tvora. Vartai atsidaro tik prieš pamokas. Jų metu iš mokyklos moksleiviams buvo galima išeiti tik su direktorės leidimu. Ir žinote ką? Mokykla buvo tokia paklausi, kad į ją buvo galima patekti tik su rekomendacijomis. Tad prestižinės mokyklos tvora nesugadino gyvenimo vaikams, kaip kartais dūsauja neribotų laisvių šalininkai, priešingai – ši mūsų kraštietės, talentingos pedagogės mokykla išugdė itin atsakingus ir sveikus piliečius.
Pagaliau ir Lietuvos Seime pasibaigė morganų laikai. Tai štai naujieji parlamentarai dėl psichotropinių medžiagų vartojimo irgi suskubo susiimti už galvų. Praėjusių metų gruodžio mėnesį Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas paskelbė kas ketverius metus Europos mokyklose vykdomo moksleivių alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimo tyrimo (ESPAD) rezultatus. Šiame tyrime dalyvauja daugiau kaip 40 Europos šalių, jose apklausiami 15–16 metų jaunuoliai, siekiant išsiaiškinti priklausomybes sukeliančių medžiagų vartojimo paplitimą. Apklausoje dalyvavo daugiau kaip 200 Lietuvos mokyklų, buvo apklausti 4 792 moksleiviai.
Tyrimas atskleidė, jog tabako gaminius bent kartą gyvenime vartojo 33,6 proc. apklaustųjų, tačiau net 51,2 proc. moksleivių bent kartą yra bandę elektronines cigaretes, daugiau kaip 19 proc. jas rūko nuolat. Tyrimas taip pat atskleidė, kad pirmą kartą gyvenime priklausomybes sukeliančių medžiagų vaikai dažniausiai pabando dar nesulaukę 13 metų. Vadinasi, tuo metu, kai mokosi progimnazijose.
Seimo bei jame veikiančios Priklausomybių prevencijos komisijos narys Tomas Tomilinas sako, kad apie situacijos prastėjimą mokyklos bendruomenės kalba jau kelerius metus.
Prieš pat naujuosius metus įsigaliojo Prezidento siūlytos Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, kurios didina baudas už elektroninių cigarečių ar jų pildyklių pirkimą, pardavimą ar perdavimą nepilnamečiams – maksimali bauda siekia iki 820 eurų.
Štai parlamentaras S. Čaplinskas ragina stiprinti naujai rinkoje atsirandančių narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolę ir stebėseną bei šviesti visuomenę, ypač jaunimą, apie naujas grėsmes.
Žinoma, nei baudos, nei tvoros nepadės, jei mes, suaugusieji, pirmiausia patys „nepersišviesime“ savo galvų, jei vis dar manysime, kad narkotinių medžiagų pavojus kyla kažkam kitam, o ne mūsų vaikų ateičiai.

Vilija BUTKUVIENĖ
„Bangos“ redaktorė,
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininko pavaduotoja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content