Išaugusios degalų kainos verčia vairuotojus persvarstyti kasdienius įpročius
Klaipėdos rajono, kaip ir visos šalies, vairuotojai pastarosiomis savaitėmis į degalinių švieslentes žvelgia su nerimu. It ant mielių kylantys skaičiai verčia ne tik koreguoti šeimos biudžetus, bet ir klausti – kas iš tiesų diktuoja kainas mūsų kuro kolonėlėse? Apie tai kalbėjomės su Gargžduose esančios UAB „Trevena“ vadovu Algirdu Liaudanskiu. Jo nuomone, didžiausią įtaką tokiam smarkiam degalų kainų šuoliui turi įtampa Artimuosiuose Rytuose ir brangstanti nafta pasaulinėje rinkoje. Dėl to esą kenčia ne tik vairuotojai, bet ir pačios degalinės.
Kiekviena diena – siurprizas
Daugeliui vartotojų atrodo, kad kainas savavališkai nustato pati degalinė, tačiau realybė gerokai sudėtingesnė. Pasak A. Liaudanskio, mažmenininkai yra tiesiogiai priklausomi nuo gamyklų ir didmenininkų diktuojamų sąlygų.
„Esame priklausomi nuo rinkos – kaip gamykla elgiasi, taip ir mes. Šiuo metu kainų kilimą stipriai veikia karas – visi nori apsisaugoti“, – sako degalinės vadovas. Remdamasis vieno universiteto mokslininko aiškinimu, jis teigė, kad, norint užsipirkti degalų ateičiai, šiandien reikalingos milžiniškos lėšos, todėl parduoti sukauptas atsargas senomis kainomis tiesiog neįmanoma – nebeliktų apyvartinių lėšų naujiems pirkimams.
„Kiekviena diena mums yra siurprizas. Išvažiuoja mašina ryte į terminalą, ir tik tada pamatome, kokią kainą gauname. Būna, kad degalų kaina, kuria perkame iš gamyklos, susilygina su ta, kuria prekiaujame. Įsivaizduojate? O kur visos sąnaudos – transportas, mokesčiai, atlyginimai? Niekas negali pasakyti, kokia kaina bus rytoj“, – verslo užkulisiais dalijosi pašnekovas.
Kainų šuolis – didžiausias per du dešimtmečius
Naujausi Lietuvos energetikos agentūros duomenys patvirtina, kad vairuotojų nuogąstavimai turi pagrindą. Dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose „Brent“ naftos kaina peržengė 90 USD/bbl ribą, o tai sukėlė istorinę grandininę reakciją visoje Europoje. Pirmąją krizės savaitę Europos Sąjungos šalyse dyzelino kaina šoktelėjo net 14,3 proc. – tai didžiausias savaitinis augimas nuo pat 2005 metų, kai Europos Komisija pradėjo skelbti šiuos duomenis. Palyginimui, net 2022 m. prasidėjus karui Ukrainoje, šuolis buvo mažesnis.
Lietuvoje situacija dar aštresnė – per tą pačią savaitę dyzelinas mūsų degalinėse vidutiniškai brango 15,9 proc., o didmeninė kaina kovo pradžioje vienu ypu pakilo net 0,30 Eur/l. Šiuo metu dyzelinas Lietuvoje yra brangesnis nei kaimyninėje Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje, o brangiau už mus moka tik penkių ES valstybių – Nyderlandų, Vokietijos, Danijos, Suomijos ir Prancūzijos – gyventojai. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainos taip pat išaugo rekordiškai ir pasiekė 0,32 Eur/l. Vairuotojų bendruomenėje neretai pasigirsta nuomonių, jog brangstant kurui degalinės lobsta. A. Liaudanskis tokias kalbas vadina visišku absurdu: „Kodėl visada kaltas lieka paskutinis pardavėjas? Mes patys degalų negaminame. Jei didmeninė kaina pakilo taip drastiškai, mes negalime prekiauti pigiau nei vakar. Mes neturime rezervų mėnesiams – atsargų užtenka kelioms dienoms, ir viskas.“ „Trevenos“ vadovas pabrėžė, kad nors lojalumo nuolaidos išlieka, papildomai piginti kuro šiuo metu neįmanoma, nes verslas tikrąją savo maržą pamato tik pasibaigus mėnesiui.
Stengiasi taupyti
Nors Klaipėdos rajono keliai tušti netapo, gyventojų elgsenoje pokyčiai juntami. Žmonės tapo racionalesni, vengia nereikalingų kilometrų. „Žinoma, žmonės taupo, skaičiuoja, bet drastiškų pokyčių nematome. Važiuoja tiek, kiek reikia. Pykčio degalinėse taip pat nedaug – dauguma supranta, kad ne operatoriai tas kainas nustato“, – kalbėjo A. Liaudanskis.
„Trevenos“ degalinėje Gargžduose sutikta Indrė tikino, jog išaugus kuro kainoms mašinos kieme nepastatė, tačiau dabar tikrai atsakingiau planuoja kiekvieną išvyką, kad nevažinėtų be reikalo. „Per mėnesį kuro išlaidos išaugs keliomis dešimtimis eurų. Tenka mažinti kitas išlaidas arba riboti keliones automobiliu“, – sakė moteris, kasdien dyzeline mašina važinėjanti į darbą Klaipėdoje.
Dyzeliną į savo automobilį pila ir tinklo „Baltic Petroleum“ degalinėje kalbintas Marius. Vyras tikino, jog į viršų drėbtelėjusios degalų kainas neprivertė vaikščioti pėsčiomis, tačiau susimąstyti apie taupymą tikrai paskatino. Dėl to vyras nusprendė dyzelinę mašiną išmainyti į ekonomiškesnę. „Kai tokios kuro kainos, kitaip neįmanoma“, – skubėdamas kalbėjo pašnekovas.
Kas laukia?
Analitikų prognozės kol kas dviprasmiškos. Nors naftos pasaulyje netrūksta, geopolitiniai trikdžiai leidžia tam tikroms rinkoms naudotis proga ir kelti kainas globaliu mastu. „Matome, jog visas pasaulis įveltas į šią situaciją. Rezervų panaudojimas yra tik trumpalaikis dalykas. Šiaip naftos yra, problemų neturėtų būti, bet geopolitika diktuoja savo. Kas bus rytoj – šiandien nežino niekas“, – pokalbį reziumavo A. Liaudanskis.
Ekspertai pažymi, kad kainų augimą lemia keli veiksniai, ne tik tai, jog pasaulinė naftos rinka pastaruoju metu patiria spaudimą dėl geopolitinių įtampų. Didelę galutinės kuro kainos dalį sudaro ir valstybės nustatyti mokesčiai bei akcizai. Ne veltui kylant kuro kainoms ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas užsiminė, jog šiuo metu reikėtų kalbėti apie galimybę laikinai sumažinti degalams taikomus akcizus.
Aišku viena – kuro kainos šiuo metu – išties didelės, todėl gyventojai ir, žinoma, verslai, turi rasti būdą prisitaikyti prie šių pokyčių. Apie tai kalba ir ekonomikos analitikai, pažymintys, kad šis kainų kilimas turi platesnį poveikį nei tik skaičiai švieslentėse. Jų teigimu, degalų kainos šuolis yra signalas, kad tiek gyventojai, tiek verslas turi planuoti savo išlaidas atsakingai ir ieškoti alternatyvų. Tai ne tik ekonominis, bet ir socialinis iššūkis.
Gintarė KARMONIENĖ
