Susirgusiam priekuliškiui atkėlė vartus į gyvenimą
Priekuliškis bitininkas Arūnas Neverdauskas, kuris dėl savo pomėgio, regis, turėtų trykšti sveikata, užpernai sužinojo sunkiai išgydomos ligos diagnozę: hepatito C viruso 1b genotipas sukėlė kepenų cirozę. Jis ne tik vykdė medikų nurodymus, bet ir pats ieškojo, kaip išsivaduoti iš ligos gniaužtų. Priekuliškis net ekstrasenso patarimo klausė. Išsigydęs naujos rūšies vaistais A. Neverdauskas negaili patarimų likimo broliams ir sesėms.
Prabudo ilgai tūnojęs virusas
Užpraėjusią vasarą Priekulėje praūžus respublikinei bitininkų šventei, kurios organizatorius buvo Klaipėdos krašto bitininkų bendruomenės „Midutis“ pirmininkas A. Neverdauskas, jis pasijuto prastai. Nepaaiškinamas nuovargis, prakaitavimas nieko gero nežadėjo. Dėl negyjančių, kraujuojančių kojų žaizdų medikai apsiriko.
„Pajutęs keistus simptomus, rudenį atėjau pas šeimos gydytoją Nijolę Kirlienę, kuri pasiūlė atlikti išsamų kraujo tyrimą. Vienoje Klaipėdos ligoninėje aptiko 4 kraujo parametrų normos neatitikimus, o tai apibūdino sutrikusią kepenų veiklą. Kitoje ligoninėje atlikus kraujo tyrimą, buvo nustatyta netikėta liga: hepatitas C. Ištyrus Kauno klinikose, gruodį paaiškėjo, jog tai hepatito C viruso 1b genotipas. „Tai viena iš sunkiausiai išgydomų šio viruso atmainų“, – kalbėjo A. Neverdauskas. Kelių mėnesių prireikė, kol nustatė sunkios ir mirtinos kepenų ligos sukėlėją.
Atlikus biopsiją, paaiškėjo, jog kepenų cirozė – antros stadijos. Beje, priekuliškis džiaugėsi, kad dėl šios procedūros kreipėsi į Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytoją gastroenterologą Giedrių Šimulionį. „Nuostabus gydytojas“, – ištarė vyras.
Jis išsiaiškino, jog šio hepatito viruso paprastai, prisilietęs prie sergančiojo, nepasigausi – tik per kraują, dažniausiai operacijų metu. Priekuliškis prisiminė, kad daugiau nei prieš 20 metų jam buvo operuota kasa ir tulžis. Jis neabejojo, kad tuomet ir buvo užkrėstas. Klastinga liga ramiai tūnojo jo organizme porą dešimtmečių.
Neužsisklendė – ieškojo išeities
Diagnozė nuliūdino ne tik Arūną, bet ir jo šeimą. Priekuliškis pasakojo, jog Klaipėdos medikai pasiteiravo, ar jis turi 120 tūkst. litų – būtų išrašę naujų vaistų, nuo kurių pasveikti tikimybė – 80 proc. „Tiek pinigų neturėjau, todėl liepė laukti, kol liga progresuos ir man galės išrašyti kompensuojamųjų. Bet aš nesutikau laukti sunkesnės stadijos, – kalbėjo A. Neverdauskas. – Visiems pasakojau apie savo bėdą. Bendraudamas su žmonėmis, išgirdau naudingų patarimų. Taigi, neužsisklęskite ir jūs, jeigu sužinojote tokią diagnozę.“
Jis sėdėjo prie kompiuterio ieškodamas, kas galėtų padėti. „2014 m. gruodį internetu užsiregistravau pas Santariškių klinikų filialo Tuberkuliozės ir infekcinių ligų skyriaus vedėją Ligitą Jančorienę. Ji – viena iš kompetentingiausių šios ligos gydytojų“, – akcentavo priekuliškis.
Už poros mėnesių nuvykusiam paskyrė standartinius vaistus, kuriais reikėjo gydytis 48 savaites. Išgijimo tikimybė – 40 proc. O kokie varginantys šalutiniai poveikiai… Reikėjo kas mėnesį lankytis pas gydytoją ir tirtis. Bet po 14 gydymosi savaičių Arūnas nebeišlipo iš lovos. Pranešus apie tai gydytojai, ši liepė nebevartoti tų vaistų ir skubiai atvykti Vilnių.
Prireikė 2 mėnesių, kad išsigydytų jų vartojimo pasekmes: sutriko antinkščių veikla, prasidėjo priepuoliai, atsiliepė širdies veiklai. „Išeities ieškojau ir pas ekstrasensą. Įdomiausia, kad jis pasakė tą patį, ką ir klaipėdiškis kardiologas“, – kalbėjo A. Neverdauskas.
Prikėlė naujieji vaistai
Gydytoja L. Jančorienė, supratusi, kad nuo tradicinių vaistų priekuliškis atsidūrė sunkioje padėtyje, parašė prašymą amerikiečių farmacijos įmonei „AbbVie“, gaminančiai geriamuosius vaistus, žmogaus organizme sunaikinančius hepatito C virusą. Lietuvoje jie dar nebuvo registruoti. „Laimė man nusišypsojo: pernai rugpjūtį paskyrė bandomuosius. Mėnesiui dozė kainavo 25 tūkst. eurų, bet man nereikėjo mokėti. Po mėnesio pradėjau dirbti. Vaistai neturėjo jokio šalutinio poveikio. Spalį baigiau gydymosi kursą. Atlikus 2 tyrimus, hepatito C viruso nerasta“, – laimingas kalbėjo A. Neverdauskas.
Jis kartojo: susirgus nereikia užsisklęsti savyje, bet ieškoti išeities. „Reikia mylėti savo šeimą, savo šeimos gydytoją (man ji labai padėjo), nesibarti, nepykti, linkėti kitiems gero – tai didžiulė energija“, – teigė iš ligos gniaužtų išsivadavęs priekuliškis bitininkas.
