Pavasarį sveikatai padės net šakaliukai
„Pasivaišinkite arbata iš šakaliukų. Tai skanu ir sveika. Nežinote, kad arbatą galima virti iš šakaliukų, vaikystėje ne taip vadinote?“ – nusišypsojo doviliškė žolininkė Kristina Zakarevičienė, pamačiusi nustebusias akis. Tai kas tie šakaliukai?
Arbata iš sodo
Doviliškiai Kristina ir Viktoras Zakarevičiai, atstovaujantys „Žolinčių akademijai“, neseniai Vėžaičių kultūros centre renginyje „Pavasario šauktuvės“ nuolat buvo apsupti smalsuolių, kurie norėjo išbandyti ir atpalaiduojantį masažą, suteikiantį ramybės, ir sužinoti, kaip pavasarį atgauti jėgas, kokių žolelių arbata galėtų padėti nuo peršalimo, kepenų, inkstų bėdų, širdies ir kitokių maudulių.
Žolininkė Kristina, prekiavusi įvairiausių vaistinių augalų arbatomis ir jų mišiniais, pirmiausia siūlė paragauti šakaliukų arbatos. Jos pasidaryti (net virti nereikia) gali kiekvienas. Tereikia išeiti į sodą, nusikirpti sekatoriumi bet kurio vaismedžio per metus paaugusį ūglį, jį susmulkinti ir užpilti termose karštu vandeniu. „Metrui šakaliukų – vienas litras vandens. Palikti per naktį ir kitą dieną gerti“, – pamokė Kristina ir paaiškino apie organizmui teikiamą naudą. Pasirodo, tokia „šakaliukų“ arbata, kurią galima pasaldinti trupučiu medaus, valo per žiemą toksinų prikaupusį organizmą ir dovanoja dozę vitaminų. Tad jei išsiruošėte genėti sodo, smulkios vaismedžių (vyšnių, slyvų, obelų, kriaušių) ir vaiskrūmių šakelės neprapuls be naudos, jei nepatingėsite susmulkinti ir užsipilti karštu vandeniu. „Skirtingų obelų veislių šakaliukų arbatos skirtingas skonis. Labai gražiai arbatą dažo vyšnios ir gervuogės. Didžiausią aromatą suteikia juodieji serbentai. Galima maišyti skirtingų vaismedžių per metus paaugusias šakeles“, – patarė Kristina.
Pavasarį mūsų inkstams, pasak žolininkės, padės kiekvienas pumpurėlis, jei į juos ne tik žiūrėsime, bet ir nusiskynę suvalgysime. Pušies, juodųjų serbentų, liepų pumpurai palankiai veikia organizmą, tik svarbu nepadauginti – per dieną užtenka suvalgyti kelis. Jų galima dėti ir į salotas.
Rūpinasi skubančiais
Žolininkė Kristina pastebi, kad yra žmonių, kurie neturi kantrybės laukti, kol bus galima gerti užplikytą arbatą, todėl tokiems nekantruoliams ruošia valgomos arbatos mišinius. Sumaltos ir išsijotos arbatžolės nepraranda vaistinių savybių, o kuo smulkesnis augalas, tuo organizmas geriau pasisavina veikliąsias medžiagas. „Galima šaukštelį tokio mišinio užsigerti vandeniu arba išmaišyti šiltame vandenyje ir gerti. Yra karčių augalų, kuriuos patogiau užsigerti vandeniu“, – apie organizmo skatinimą atsinaujinti, pasitelkus augalus, dėstė Kristina, ruošianti mišinukus ir su medumi. Taigi liepų žiedai su imbieru tiks nuo peršalimo, gerklės skausmo, slogos, temperatūros. „Jei geriate antibiotikus, tai liepų žiedai yra apsauga kepenims. Raudonieji dobilai – išsekusiems po ligų, kartu ir lengvas diuretikas. Citrinvytis – energijai sužadinti. Gudobelės vaisiai, lapai ir žiedai su medumi ir pipirais tiks virškinimui „užvesti“, kad nešaltų rankos ir kojos, o kartu ir širdžiai pamaitinti“, – iš ko galima rinktis, vardijo Kristina. Ji ruošia dviejų rūšių fermentuotas arbatžoles – gauromečio ir gluosnio lapų. Kadangi gluosnis auga vandenyje, anot Kristinos, vien iš to galima suprasti, kad augalas sugeba suvaldyti vandenį, o žmogaus organizme – visus skysčius: ir kraują skystina, ir tulžies kokybę bei kiekybę reguliuoja.
Doviliškė žolininkė Kristina gamina ir įvairius sirupus – čiobrelių, melisų, šalavijų, šeivamedžio uogų, kurių poreikis auga kartu su greitu gyvenimo tempu. Ne vienas turintis karpų jau yra išbandęs karpažolės kremą, o pirties mėgėjai po pirties pamaitina savo kūną serenčių ir alyvų žiedų fitoliu. „Alyvų žiedai netgi slopina skausmą, įtampą, serenčių poveikis priešuždegiminis“, – apie augalų galią dėstė Kristina, prekiavusi net rojaus obuoliukų sūriais.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.
