Grįžusi iš Londono kurs verslą Priekulėje

Nuo vaikystės svajojusi dirbti grožio srityje priekuliškė Julija Bliūdžiūtė, įgijusi kosmetologės diplomą, iškeliavo į Londoną. Ji planavo užsidirbti pinigų ir grįžusi į gimtinę kurti savo verslą. Mergina džiaugiasi, kad per 5 metus Jungtinėje Karalystėje praplėtė savo akiratį nuo mados iki kultūros, atsikratė baimių – įgijo naudingos patirties. Ji linkėtų visiems jauniems žmonėms pagyventi užsienyje.

Nuo pardavėjos – iki vadovės

J. Bliūdžiūtė neišdūmė į užsienį gavusi brandos atestatą, kaip darė jos bendraamžiai. „Tuomet jaunimas veržėsi padirbėti Vakarų šalyse, – kalbėjo Daiva Bliūdžiuvienė, Julijos mama. – Mes nevaržėme dukros, bet šeimos posėdyje nusprendėme, kad pirmiausia reikia baigti mokslą, gauti diplomą. O tuomet tegul tobulinasi, kur patinka.“

Taigi baigusi vidurinę mokyklą Julija įstojo į Klaipėdos kolegijos Sveikatos mokslų fakultetą, kuriame studijavo kosmetologiją. Įgijusi žinių apie svajonių darbą, susikrovė lagaminą ir išvyko į Londoną. „Ten žengiau be niekieno pagalbos – tik su gyvenimo aprašymu ir drąsa. Esu vienturtė, bet neišlepinta, savarankiška, – šypsojosi mergina. – Norėjau užsidirbti ir grįžusi į gimtinę įkurti savo verslą grožio srityje. Planavau padirbėti porą metų, bet užtrukau ilgiau.“

Išvykdama į Londoną J. Bliūdžiūtė buvo pasiruošusi visažistės darbui, bet įsidarbino „Gesso“ kompanijos drabužių parduotuvėje. „Kuo tik neprekiavo didžiausioje Europoje šios kompanijos parduotuvėje. Man viskas patiko – labai domėjausi. Netrukus tapau džinsų specialiste. Dalyvaudama kursuose, sužinojau jų istoriją. Liečiau prieš 200 metų pasiūtus suplyšusius džinsus“, – pasakojo Julija.

Savo pastangomis teikti savitus, racionalius pasiūlymus ji atkreipė darbdavių dėmesį ir įgijo pasitikėjimą. Netrukus mergina tapo 4 parduotuvių vadove. Jai tekdavo vykti į Italiją, Milaną – į mados pristatymus.

Atsikratė baimių

„Aš norėjau daug ką išbandyti ir sužinoti. Įsidarbinau parduotuvėje, kurioje prekiavo amerikietiškų kompanijų ekskliuzyviniais rūbais. Čia reikėjo psichologijos žinių – padėti klientams kurti įvaizdį. Joje lankėsi rusai, arabai bei kiti turtuoliai. Viena klientė per metus drabužiams išleisdavo per 50 tūkst. svarų, – pasakojo Julija. – Darbas nebuvo įprastas: reikėjo analizuoti, ką šie žmonės pirko anksčiau. Paaiškėjo, kad jie kiekvieną sezoną lankėsi tą patį mėnesį ir beveik tą pačią savaitę, pirko analogiškus rūbus ir avalynę apie tai nesusimąstydami.“

„Nesigailiu, praleidusi tiek metų Londone. Man lengva bendrauti su įvairių kultūrų, tradicijų žmonėmis. Atsikračiau baimių – nebijau, „ką žmonės pagalvos“. Aš praplėčiau akiratį nuo mados iki kultūros. Daug keliavau – aplankiau Ameriką, Italiją, Prancūziją, Kiprą… Ne viename pasaulio žemyne turiu draugų ir pažįstamų“, – kalbėjo priekuliškė Julija Bliūdžiūtė.

Laisvalaikiu Julija dirbo savo mėgstamą visažistės darbą. „Makiažą dariau turtuolėms rusėms ir arabėms nuvykusi į jų namus, – pasakojo mergina. – Jos puošėsi fotosesijoms, pobūviams. Kartais tekdavo gražinti ir vyrus.“

Pasak J. Bliūdžiūtės, sėkmę lemia gebėjimas bendrauti su žmonėmis. „Užsienyje reikia daug pozityvios energijos. Didelių kompanijų vadovai mažesnėse ieško gabių, charizmatiškų žmonių, – akcentavo pašnekovė. – Nesigailiu, praleidusi tiek metų Londone. Man lengva bendrauti su įvairių kultūrų, tradicijų žmonėmis. Atsikračiau baimių – nebijau, „ką žmonės pagalvos“. Aš praplėčiau akiratį nuo mados iki kultūros. Daug keliavau – aplankiau Ameriką, Italiją, Prancūziją, Kiprą… Ne viename pasaulio žemyne turiu draugų ir pažįstamų.“

Pomėgį pavers darbu

Per 5 metus, praleistus Londone, priekuliškei labiausiai trūko namų šilumos. „Šeima man ypač svarbi. Ilgesys labiausiai kamuodavo per šventes. Kalėdoms paruošdavau lietuviškų patiekalų, per skaipą dažnai kalbėdavausi su tėvais, dažnai juos aplankydavau, bet jų vis tiek trūko“, – prisipažino Julija.

Nuo vaikystės puošdama lėles, ji žinojo, ką veiks užaugusi. Dabar ji norėtų įkurti grožio saloną, sukurti darbo vietų – juk turi patirties, finansų. „Kai darbas patinka, juo mėgaujiesi – šis tampa pomėgiu, – įsitikinusi mergina. – Savo klientės neišleisiu nepatenkintos. Esu laiminga, galėdama kam nors suteikti malonumą.“