Filosofo Imanuelio Kanto kilmės legendą puoselės Agluonėnai
Praėjusią savaitę Agluonėnai įamžino istorinę akimirką – Lietuvininkų ąžuolyne atidengtas naujas krikštas, skirtas vieno žymiausio visų laikų filosofo Imanuelio Kanto proseneliui Richardui Kantui (Kandt) atminti. Šaltiniai byloja, kad gretimas Kantvainų kaimas sietinas su filosofo ištakomis, todėl agluonėniškiai garsios giminės įamžinimą priėmė kaip pareigą. Šventinis minėjimas tapo kultūros ir mokslo šviesos renginiu – surengtoje konferencijoje kalbėjo gargždiškis mokslininkas Alvydas Jokubaitis, agluonėniškė istorikė Silva Pocytė bei apie Klaipėdos rajoną I. Kanto biografijoje priminusi Vilniaus universiteto docentė Nerija Putinaitė.
Prosenelį įamžino krikštas
Žinią apie tai, kad žymaus vokiečių kilmės filosofo I. Kanto protėvių žemė yra Agluonėnų seniūnijoje, pernai paskelbė humanitarinių mokslų daktarė docentė N. Putinaitė. Specialiai „Bangai“ parengtame straipsnyje mokslininkė priminė vokiečių tyrinėtojų įžvalgas. Esą 1724–1804 m. gyvenęs I. Kantas sietinas su nedideliu ir jau beveik su Agluonėnais susiliejusiu Kantvainų kaimu. Jame dar XVII a. gyveno ir užeigą „Verdenė“ („Werdene“) turėjo jo prosenelis Richardas Kantas. Kolegės, tyrinėjusios I. Kanto asmenybę, pastebėjimus laikraščio redakcijai pirmiausia pasufleravo iš Gargždų kilęs VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto prof. dr. Alvydas Jokubaitis. Abu mokslininkai praėjusį penktadienį, gegužės 16 d., svečiavosi R. Kanto įamžinimo renginyje.
Agluonėnų seniūnijos seniūnė Laima Tučienė akcentavo, kad įamžinti istorinę sensaciją buvo būtina. To seniūnija ir bendruomenė ėmėsi savo jėgomis. Nuspręsta R. Kantui pastatyti krikštą Lietuvininkų ąžuolyne. Čia jis garbingoje vietoje stovės šalia kitų Mažosios Lietuvos istoriją saugančių asmenybių – Vydūno, Liudviko Rėzos, Martyno Mažvydo, Kristijono Donelaičio, Ievos Simonaitytės ir kt. krikštų. Krikšto R. Kantui autorius – Jonas Čepas.
Prigis ir ąžuoliukai
Sveikindamas agluonėniškių iniciatyvą profesorius A. Jokubaitis ironizavo, esą jei apie tokias ištakas sužinotų I. Kanto kilmę norėję prisiimti škotai, Kantvainuose jau būtų pastatę paminklą ir pasodinę parką.
Tačiau parko idėją agluonėniškiai puoselėja nuo 1989-ųjų, kada pradėtas sodinti Lietuvininkų ąžuolynas. I. Kanto ištakoms skirtame renginyje čia buvo pasodinti keturi nauji ąžuoliukai: I. Kantui, kurio 290-ąsias gimimo metines šiemet minime, K. Donelaičiui – jo 300-osioms gimimo metinėms, Spaudos atgavimo 110-osioms metinėms ir visiems, susirinkusiems į šventę. Medelius sodinti padėjo ir šventėje dalyvavusi Savivaldybės mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė, Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis. Pasodinta gyvybe rūpintis pakviesti Agluonėnų pagrindinės mokyklos moksleiviai, kultūros darbuotojai.
Sieja su K. Donelaičiu
J. Čepo kaimo turizmo sodyboje svečiai turėjo progą išgirsti mokslininkų nuomonę apie I. Kanto ir K. Donelaičio asmenybių sąsajas. Konferencijoje „XVIII a. šviesuoliai: Imanuelis Kantas ir Kristijonas Donelaitis“ docentė N. Putinaitė pabrėžė, kad ne tiek svarbi dabar yra Kanto tautybė, – jis vis tiek tapo vokiečių kultūros žmogumi. Tačiau jo šaknys neabejotinai Kantvainuose – lietuvininkų krašte.
A. Jokubaitis akcentavo, kad Kantą ir Donelaitį sieja Karaliaučiaus universitetas. Tačiau Kantas buvo žymiausias šio universiteto profesorius, o Donelaitis – tik studentas ir, ko gero, „Metų“ autorius neskaitė Kanto veikalų. Pastarieji žinomi tapo jau tik po Donelaičio mirties, tačiau atsitiktinai ar ne Donelaičio poemos eilutėse galima rasti sąšaukų su Kantu. „Lietuvoje kiekvienas kaimas kažkuo didžiuojasi, bet tik Kantvainų kaimas siekia didžiojo pasaulio filosofo vardo atminimo“, – sakė profesorius.
Istorikė S. Pocytė savo pranešime pratęsė mintis apie nuostabią Apšvietos epochą, kurioje gimė didžios asmenybės ir jų kūriniai, pažadinę tautų protus, galias kurti, keistis ir tobulėti.
Po konferencijos Agluonėnų klojimo teatras suvaidino spektaklį pagal K. Donelaičio poemą „Metai. Rudens gėrybės“ (rež. D. Malajavas).
- Imanuelis Kantas laikomas vienas iš didžiojo filosofijos kanono žvaigždžių. Antikos pasaulyje tai buvo Aristotelis ir Platonas, viduramžiais – Šventasis Augustinas ir Tomas Akvinietis, naujaisiais laikais – Dekartas ir Kantas. Vienintelis I. Kantas buvo iš šiaurės krašto, vokiečių kultūros atstovas. Po jo Vokietijoje įvyko filosofijos proveržis ir vokiečiai tapo filosofų tauta – čia išaugo ir didelę įtaką ne tik filosofijai, bet visai pasaulio kultūrai ir pasaulio raidai padarė Fichtė, Šelingas, Hėgelis, Šopenhaueris, Engelsas ir Marksas.
- 1924 m. buvo paskelbtas konkursas tyrinėjant I. Kanto lietuvišką kilmę, bet tuo metu niekas nesiėmė to rimtai aiškintis. Filosofo biografijose buvo remiamasi paties Kanto vyskupui Lindblomui laiške išsakyta mintimi, kad jis esąs škotų kilmės. Tačiau vėliau ši versija paneigta tyrinėjant dokumentus, iš kurių svarbiausias yra Richardo Kanto dukrai Sofijai turto perdavimo dokumentas, kuriame minimi Kantvainai.
