Giminystės paieškos atskleidė protėvių šalies grožį

Iš kartos į kartą
18 rugsėjo, 2017
0

Autorės nuotr.: atsisveikindami su ką tik pažintais giminaičiais Mary (antra iš kairės) ir Steve’as (dešinėje) bei kartu su jais keliavusi Pranaičių šeima nusifotografavo su gargždiškiais, saugančiais savo giminės atminimą, puoselėjančiais krašto istoriją.

Lietuva moderni ir labai graži šalis, kurios gamtos grožis stulbina. Taip apie senelių gimtinę sakė prieš savaitę Gargžduose apsilankę amerikiečiai Mary Ossenkop ir Steve’as Pitkinas. Galima nugyventi gyvenimą neužduodant sau klausimų apie tėvų, senelių, prosenelių kilmę, nepuoselėjant giminystės net su artimiausiais giminaičiais. Tačiau yra žmonių, kuriems mintys apie giminės šaknis neduoda ramybės ir jų paieškos atveda į Lietuvą net iš anapus Atlanto.

Po skelbimo – skambučiai

Netruko praeiti nė diena, kai „Bangoje“ išspausdinus Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktoriaus Juozo Gutausko kvietimą atsiliepti Marijos Žemgulytės, gimusios 1886 m. balandžio 10 d. Gargžduose arba netoli jų, gimines, paskambino net keli gargždiškiai. Skelbime buvo parašyta, kad 1902 m. gegužės 10 d. Marija ištekėjo už Petro Kvekšo. 1923 m. emigravo į Ameriką. Su jais susirašinėjo Vaclovas Valteris, Juozas Piaulokas iš Vaitelių, Domicelė Valterienė, Marijona Venskus, Janina Valterytė iš Gargždų. Laiškuose minimi Petras Blagnys, turėjęs 7 vaikus, Juozas ir Petras Stalmokai. Į Lietuvą atsivežę močiutės Marijos išsaugotus laiškus Mary ir Steve’as nesuprato, kas juose rašoma. Tačiau praėjusį ketvirtadienį Gargžduose apsilankę brolis ir sesuo sužinojo kur kas daugiau – kokia didelė jų šeima ir kokie šilti žmonės – jų giminės – gyvena mūsų mieste. J. Lankučio viešojoje bibliotekoje, kurios direktorius pats ieškojo spėjamų Mary ir Steve’o giminaičių telefonų numerių, įvyko jaudinantis iš Amerikos pirmą kartą į Lietuvą atvykusių Marijos Žemgulytės anūkų susitikimas su keliais giminaičiais.

„Esame iš gausios aštuonių vaikų šeimos. Ne kartą susirinkę kalbėjomės, jog reikia vykti į Lietuvą. Šiemet abu nusprendėme, kad nebegalima atidėlioti“, – sakė Kalifornijoje gyvenantis Steve’as. Brolis su seseria Mary iš Aidaho valstijos įsitikinę, kad likusieji namie jiems pavydės Lietuvoje patirtų įspūdžių ir išgyventų jausmų.

Giminystės gijas svečiams iš Amerikos padėjo narplioti juos kelionėje po Lietuvą lydėjusi gidė iš Kauno Vilmantė Bogdienė. „Nustebau, kad skelbimą „Bangoje“ perskaitė tiek šviesių žmonių, kurie į susitikimą atėjo nešini knygomis apie savo giminę, nuotraukomis, nuoširdžiai dalijosi atsiminimais. Nors ne kartą yra tekę padėti užsieniečiams Lietuvoje ieškoti giminės šaknų, ši istorija – viena iš jautriausių ir sėkmingiausių. Graži yra žmonių draugystė ir meilė vienų kitiems“, – sakė V. Bogdienė, išvertusi amerikiečiams senus laiškus, iš kurių supranti, kokia šviesi, dosni, gera ir rūpestinga moteris buvo jų močiutė. Kokie ryšiai siejo Amerikoje įsikūrusius Mariją ir Petrą Kvekšus su giminėmis, likusiais gimtinėje, tarsi dėlionę dėliojo Ona Šimulionienė (Toliušytė), seserys Aldona ir Aniceta Žemgulytės, Edvardas ir Alfonsas Cirtautai.

Močiutę primena ir rūtos

„Aš mažas vaikelis kaip pupų pėdelis, / Ten šoku, ten šoku ir nieko nemoku“, – aiškiai lietuviškai vaikišką eilėraštį, kuris atsiminimuose siejasi su močiute ir šv. Velykomis, padeklamavo 65-erių metų Steve’as, trečiasis Marijos Žemgulytės anūkas. „Ant malkomis kūrenamos krosnies ji mums, vaikams, kepdavo storus lietinius blynus, virė spurgas su cinamonu ir cukrumi“, – prisiminimais dalijosi Mary ir Steve’as. Jis išsaugojo ne tik močiutės darželyje augusių rūtų vaizdinį, bet ir pačių rūtų, kurios tarp kitų gėlių puikuojasi jo darželyje.

„Močiutė Amerikoje turėjo lietuviškų laikraščių, o iš jos pasakojimų supratome, kad Lietuva tradiciška, kaimiška šalis. Įsivaizdavome ją kaip skarotų močiučių kraštą. Nesitikėjome, kad Lietuva tokia šiuolaikiška, moderni ir be galo žalia. Jūsų stiprybė iš gamtos“, – šypsodamiesi pro ašaras sakė Mary ir Steve’as. Pervažiavę beveik visą Lietuvą – pabuvoję Vilniuje, Kaune, Rumšiškėse, Kernavėje, Trakuose, Druskininkuose, Palangoje, Nidoje, aplankę Kryžių kalną – patyrė tiek įspūdžių ir emocijų, kad prisipažino, jog sunku tai aprėpti. O giminių paieškos pranokusios jų lūkesčius. Tiesa, jie norėtų čia sugrįžti ir atrasti mamos sesers Anos Kvekšaitės, mirusios apie 1922 m., kapą, o noras pamatyti Gargžduose Senąją gatvę ir stabtelėti ties 29 namu jau išsipildė. Iš čia močiutė siuntė laišką anksčiau už ją į Ameriką išvykusiam savo vyrui Petrui.

Saugojo ryšius

Emigravusi į Ameriką Marija Kvekšienė neužmiršo savo giminių, likusių tėvynėje, laukė jų laiškų, o šie ilgėdamiesi rašė mylimai dėdienei ir kūmutei.

„Daug labų dienų siunčia tau, kūmute, mūsų visa šeimyna ir visa tavo giminė, gyvenanti Gargžduose. Dabar į šitą laišką įdėsiu dvi fotografijas, pamatysi, kūmute, kaip mes atrodom. Bet labai prašom, atsiųsk savo paveikslėlį, kad galėtume pamatyti savo brangią kūmą ir dėdienę. <…> Kaip manai, kūmute, ar žadi kada parvažiuoti į Lietuvą, ar ne. <…> Laukiame nuo tavęs laiško, brangioji kūmute, o dar daugiau parvažiuojant tavęs. Gal nenorėsi važiuoti šiais neramiais laikais, tenai pas jus ramiau ir geriau. Sakai, kūmute, kad sapnuoji vis mus, tie sapnai tai pasiilgimas visų giminių ir Lietuvos, savo tėviškės“, – 1939 IV 21 rašė į Ameriką Valteriai, laiško pradžioje atsiprašę, kad taip ilgai neatsiunčia Marijos prašytų saldainių, kurių Gargžduose nėra, o į Klaipėdą jau nebebuvę galima nei įeiti, nei įvažiuoti. Kitame laiške podė Janina Valterytė dėkoja kūmutei už atsiųstą dolerėlį, „tardama tūkstantį ačiū. Nesupyk, brangi kūmute, kad drįstu prašyti, kartais vietoje dolerio atsiųsk kokį metrą kaspino. Mano kasos ilgos, tai noriu surišt su kaspinais, nes pas mus jau tokia mada, visos su kasomis ir kaspinais.“ Argi geroji kūmutė gailėjo ko savo mylimoms podėms?

Paskatino domėtis

Kartu su Mary ir Steve’u iš Amerikos į Lietuvą atkeliavo ir Josefas Pranaitis su žmona Debora ir sūnumi Adamu. Jie susidomėję stebėjo savo tautiečių bendravimą su gargždiškiais, fotografavo J. Lankučio bibliotekoje Gargždų garbės piliečių galeriją, kol įsidrąsino paklausti, gal kas nors pažįsta ir jų giminių Kvietkauskų. Tačiau Josefas nežinojo, kuriame Lietuvos regione jie gyvenę, tik iš pasakojimų buvo girdėjęs minimą gojų, kuris reiškia ir nedidelį gražų miškelį, giraitę, ir gali būti vietovardis. „Josefas pasidalijo tik keliomis detalėmis, kurios galbūt padės rasti giminės šaknis pateikus prašymą Lietuvos valstybės istorijos archyvui, į kurį dėl genealoginių paieškų gali kreiptis visi norintieji“, – sakė gidė V. Bogdienė, per daug metų pastebėjusi, kad giminės šaknys Europoje amerikiečiams suteikia stiprybės, nes jie vertina Europos kultūrą.

Lietuvoje apie savaitę praleidę amerikiečiai domėjosi ir mūsų buitimi. „Jie stebėjo, kaip lietuviai rengiasi, sakė, kad modernūs mūsų prekybos centrai su gražių drabužių parduotuvėmis, gyrė gardų ir pigų bei meniškai papuoštą lietuvišką maistą, žavėjosi lietuvių draugiškumu, vaišingumu, kūrybingumu. Turistų žvilgsnius traukė ir originalios skulptūros, ir gražiai sutvarkytos sodybos. Pavyzdžiui, Josefas šiuo metu užsiima sodininkyste, ypač domisi chrizantemomis, todėl dairėsi jų ir Lietuvoje“, – daug laiko su keliautojais praleidusi pasakojo gidė.

Sužinojusios apie vykusį giminių susitikimą elektroniniu paštu laišką J. Lankučio bibliotekos direktoriui J. Gutauskui atsiuntė a. a. Janinos Valterytės dukra Viktorija Jaškevičienė ir anūkė Raminta Jaškevičiūtė, gyvenančios Vilniuje. Prie nuoširdžios padėkos Raminta pridėjo savo prieš kelerius metus, dar močiutei gyvai esant, parašytą „eiliuką“, tarsi jos, J. Valterytės, siunčiamus linkėjimus Gargždams.

Aš myliu Gargždus, ten gimiau.

Seniai tai buvo, kai atsiradau.

Vaikystė saulėta prabėgo ten,

Žalia jaunystė sparnus kėlė,

Gargžduose mokiausi gyvent.

Kiekvienas namas, gatvė, Minijos krantai –

Man brangūs ir širdin įkritę taip giliai.

Deja, istorija audringa

Sulaužė daugel

Arba pakeitė likimo vingį…

Nors savo laimę suradau,

Tik jau Gargždų aš netekau.