Amatų gildija aklavietėje: kas išplaus priskretusią įrangą?
Nors lauko prekybos sezonas jau ne už kalnų, rajono Vietos gamintojų gildijos įranga – priekabos, suolai, stalai rūdija kažkur sandėlyje Priekulėje. Nelikus vadovo, regis, niekam neberūpi išplauti, sutvarkyti nuo maisto produktų gamybos priskretusių priekabų. Gildijai 70 tūkst. eurų vertės įrangą prieš pusantrų metų išnuomojusi Vietos veiklos grupė (VVG) „Pajūrio kraštas“ nutraukė sutartis su gamintojais ir nežada jų atnaujinti, kol tik metus naudota, bet gerokai nustekenta įranga nebus sutvarkyta.
Pasinaudojo ir pametė
VVG „Pajūrio kraštas“ gildijos reikalai – jau įsisenėjęs galvos skausmas. Neseniai vykusiame VVG narių susirinkime konstatuota, kad įranga rūdija, nė vienas dalininkas nenori prisiimti atsakomybės nei dėl veiklos, nei dėl turto perdavimo atgal „Pajūrio kraštui“.
Pasak VVG pirmininkės Raimondos Damulienės, dar pernai spalį valdyba buvo įpareigojusi VšĮ Vietos gamintojų gildiją atlikti inventorizaciją, perduoti turtą, tačiau atsistatydino laikinoji vadovė, ir tai nebuvę padaryta. Anot R. Damulienės, šių metų sausį pradėta aiškintis dėl prastos priekabų būklės, esą jos su defektais. Tačiau išsikviestas gamintojas pasiūlė pirmiau išsivalyti priskretusią įrangą, o ne defektų ieškoti, ir net pasiūlė gerų valiklių.
„Tačiau iki šiol priekabos neišvalytos, neina perimti įrangos, nes nė vienas gildijos dalininkas neinicijuoja perdavimo, nėra vadovo, nėra kam pasirašyti ant perdavimo akto. Veikla turi būti vykdoma griežtai pagal projektą, o ne taip, kaip kokiam nors asmeniui norisi. Situaciją dėl gildijos galima pavadinti viešųjų ir privačių interesų susikirtimu“, – teigė R. Damulienė.
Ieškojo kaltų
Susirinkime dalyvavęs Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, vienas iš trijų VVG valdybos narių, atstovaujančių vietos valdžiai, kaip jau įprasta, kritikos strėles paleido R. Damulienės pusėn.
„Tos priekabos ir toliau rūdys dėl mūsų administratorės užsispyrimo. Brožių virtuvė negavo priekabos, todėl buvo priversta pirktis autobusiuką išvežiojamajai prekybai. Ir kiti gamintojai, kurie būtų ir po 1000 eurų už nuomą mokėję, jau tos įrangos nebenorės, nes susiras kitką į vietą. Projektas buvo gražus, tačiau R. Damulienė padarė viską, kad jis nebeveiktų“, – priekaištais žarstėsi S. Karbauskas. Tačiau VVG pirmininkė su tuo nenorėjo sutikti sakydama, kad esminius sprendimus priima ne VVG administracija, o valdyba, be to, gildijoje „Pajūrio kraštui“ atstovauja ne ji, o dvi valdybos narės. Valdybos pirmininkė Alina Petkevičienė pastebėjo, kad galbūt nereikėjo su gamintojais nutraukti sutarčių, o jas geriau pratęsti, tada žmonės būtų buvę suinteresuoti išsivalyti priekabas ir pasiruošti naujam sezonui. Į tai R. Damulienė atsakė, kad priekabas galima perduoti tik organizacijai, o konkrečiam asmeniui – ne, mat tokie esantys Nacionalinės mokėjimų agentūros reikalavimai.
Priekabos be šeimininko
Beieškant kaltųjų, kodėl įstrigo gildijos veikla, žmonės ėmė kalbėti, kad košės prisivirė patys amatininkai. Antai priekabų krosneles galėjo kūrenti tik anglimis, o ne malkomis, tad nuo karščio išsiklaipė skarda, o žuvies rūkykloje net prikrautos pasmirdusios žuvies rasta… Skubėta naudotis, užsidirbti negalvojant, kad reikėtų vis dėlto patausoti tą „valdišką“ įrangą.
Vida Riaukienė, Brožių bendruomenės pirmininkė, buvusi laikinoji gildijos vadovė, kai įstaigą paliko direktorius, atsakomybės nesikratė: „Jokios VVG kaltės čia nėra, ji veikia pagal įstatymus. Kalti mes patys, dalininkai, nesugebėję sutvarkyti kaip reikiant įrangos ir ją perduoti. Mūsų išvežiojamajai prekybai karštu maistu autobusiukas geriau, su priekaba būtų buvę sunku tampytis, reikia specialios mašinos“, – sakė V. Riaukienė. Jos nuomonę palaikė ir kitų bendruomenių atstovai. Tarp vietos gamintojų gildijos narių – ne tik skaniu naminiu maistu garsėjančios brožiškės, bet ir duonos kepėjai, sulčių spaudėjai, žuvies pardavėjai, pernai sėkmingai prekiavę, rengę edukacines programas turguose, mugėse, šventėse ne tik rajone, bet ir uostamiestyje.
VVG nariai nutarė gegužės pradžioje šaukti neeilinį narių susirinkimą ir pagaliau išspręsti savo įkurtos viešosios įstaigos – Vietos gamintojų gildijos – įstrigusius reikalus, kad nepražūtų gera idėja populiarinti krašto amatininkų gaminius, kuriems jau sukurtas ir specialus prekinis ženklas, tačiau jis dar nesuteiktas nė vienam gamintojui.
Jolanta BENIUŠYTĖ
Gildijos archyvo nuotr. iš „Facebook“
