Lyveriuose kaimynų konfliktas įsisuko į skundų ratą
Ko gero, dažnas sutiksite, kad nieko nėra blogiau už nedraugišką kaimynystę. Ir ne tik dėl to, jog neturi kur belstis pritrūkus duonos ar bėdai ištikus, bet ir todėl, kad gyvenimas šalia prasto kaimyno gali stipriai apkarsti. Tuo įsitikino Lyveriuose, sodininkų bendrijoje „Skinija“, gyvenanti šeima. Anot sutuoktinių, juoda katė tarp jų ir šalia gyvenančios moters perbėgo jau seniai, tačiau tai, kas vyksta pastaruoju metu, esą sunkiai galima pavadinti eiliniais kaimynų nesutarimais. „Savo namuose nebeturime ramybės, pašlijo sveikata, nes gyvename nuolatinėje įtampoje“, – kalbėjo lyveriškė, prieš akimirką iš kiemo išlydėjusi po gauto skundo neplaninį patikrinimą atlikusius Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistus. Šeima įtaria, kad šio, kaip ir ankstesnių, skundo autorė – ne kas kita, o minėta kaimynė. Tuo tarpu pastarosios sūnus, gindamas motinos interesus, tokias kalbas kategoriškai neigia.
Netikėti vizitai
Ryto gatvėje, išpuoselėtoje sodyboje, gyvenantys sutuoktiniai tikino nebeatsiginantys institucijų dėmesio. Nors nesutarimų su, jų žodžiais, viskuo nepatenkinta kaimyne būta ir anksčiau, tačiau paskutiniu metu esą eiliniai apsižodžiavimai peraugo į daug rimtesnius reikalus. „Mums siundo įvairias instancijas. Durys nuo pareigūnų nebeužsidaro“, – susijaudinusi kalbėjo moteris.
Vienas pirmųjų atvejų, kai šios šeimos kiemas sulaukė nekviestų svečių, užfiksuotas gegužei persiritus į antrąją pusę. „Į mūsų gyvenamąją vietą įlėkė aplinkosaugininku prisistatęs vyriškis ir pareiškė, jog gautas anoniminis skundas, kuriame rašoma, kad mes kertame medžius iš šalia esančio valstybinio miškelio. Apžiūrėjęs vietovę, jis pamatė, kad nėra nė vieno nukirsto medžio kelmo, ir išvažiavo“, – prisiminė pašnekovė. Jos ir vyro nuomone, skundikui užkliuvo jų kieme sukrautos malkos, kurias jiedu buvo nusipirkę. Tai nufotografavo tas malkas ir pateikė kaip įrodymą.
Tačiau tuo lyveriškių bėdos tik prasidėjo – po bemaž poros dienų jų kieme sukiojosi kiti du pareigūnai, paklausti pasakę, jog yra iš Aplinkos apsaugos departamento ir tikrinantys, kiek pagrįstas kitas anoniminis pranešimas – šįkart dėl šalia esančio tvenkinio, į kurį lyveriškiai neva leidžia karštą vandenį, dėl to šis žiemą neužšąla. Skunde taip pat nurodyta, kad šeima savo automobilius laiko miške bei netikrina valymo įrenginio nuotekų.
„Pareigūnė nufotografavo garaže, ne miške, stovinčius automobilius bei vamzdį, kuriuo iš lietvamzdžių nuteka lietaus vanduo į griovį. Mes pateikėme valymo įrenginio sertifikatą ir sąskaitas faktūras už išvežamas nuotekas. Tiesa, tąkart mums buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir išrašyta 30 eurų bauda, nes mes nežinojome, kad nuo 2025 metų įsigaliojęs naujas įstatymas, įpareigojantis kartą per metus atlikti laboratorinius į aplinką išleidžiamų nuotekų tyrimus“, – pasakojo sutuoktiniai, tikinę, jog tikrai jiems nebuvo žinoma apie minėtus pokyčius, dėl to įžvelgia ir teigiamą šio pareigūnų vizito pusę.
Lyveriškis tikino, jog dabar, kai jau žino apie griežtesnius reikalavimus individualių nuotekų įrenginių savininkams, numatančius privalomus laboratorinius tyrimus, siekiant kontroliuoti į aplinką išleidžiamų nuotekų taršą, jau spėjo užsisakyti nuotekų patikrą šiems metams. „Sumokėjome ir baudą“, – tikino šeima, tačiau sulig tuo ramybė į jų kiemą neatėjo.
Užėmė valstybinę žemę
Neilgai trukus – įpusėjus vasarai – sutuoktiniai sulaukė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pranešimo apie vyksiantį patikrinimą dėl galimų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų. Šio patikrinimo liudininke tapo ir „Banga“.
Kaip netruko paaiškėti, apsilankymas nebuvo atsitiktinis – vėl gautas anoniminis skundas, pagal kurį ir atliekamas patikrinimas. Pastarojo tikslas – įvertinti ir nustatyti, ar žemės sklypo savininkas (naudotojas) nepadarė konkretaus žemės naudojimo tvarkos pažeidimo, kurio požymiai nurodyti 2026-06-11 skunde.
Atvykę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Vakarų Lietuvos pirmojo žemės naudojimo priežiūros skyriaus darbuotojai patikrino kadastriniais matavimais nustatytas ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas žemės sklypo ribas. Nustatyta, kad už nuosavo žemės sklypo ribų, nesuformuotame valstybinės žemės plote, pastatyti tam tikri statiniai, tarp kūrių ir kaimynei užkliuvę varteliai. Į valstybinę žemę įsikišusi ir dalis pastato, trinkelių danga.
Tokiu būdu lyveriškių šeima esą yra užėmusi ir kaip vientisu masyvu su jai priklausančiu sklypu naudojasi valstybine žeme. Bendras užimtos žemės plotas – apie 28,39 kvadratinio metro. Neva savavališkai užimtą ir naudojamą valstybinės žemės plotą nurodyta atlaisvinti, pašalinant visus minėtus statinius. Tai padaryti šeima turi iki nurodyto termino.
„Nežinau, ką darysime. Norime perpirkti valstybinę žemę, besiribojančią su mūsų sklypu, bet vis neprisišaukiame matininko. Jei kitaip nepavyks išspręsti šios situacijos, teks griauti, draskyti“, – sutrikusi kalbėjo moteris, jau kurį laiką gyvenanti didžiulėje įtampoje. Abu lyveriškiai neginčija nustatytų pažeidimų, jiems tik nesuprantama, kam reikia šitaip kenkti, juk jie nieko pikto nedaro ir sava valia valstybinėje žemėje nešeimininkauja.
Moteris ant stalo padėjo sodininkų bendrijos „Skinija“ pažymą Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriui, kuria patvirtinama, kad bendrijos valdyba neprieštarauja dėl konkrečių žemės ruožų naudojimo. Priešingai – esą atlaisvinus valstybinės žemės plotą, jis liktų neprižiūrimas ir apleistas.
„Ateityje, esant atitinkamiems teisės aktams, šį plotelį galima būtų privatizuoti“, – rašoma pažymoje, ką lyveriškiai ir siekia padaryti. Ten pat nurodyta, kad niekam nekyla bėdų dėl prie vartų užimto žemės gabalėlio, nes ši vieta yra gatvelės gale ir niekam esą nekyla kliūčių dėl vartų pasukimo kampo.
Dar vienas „Bangai“ parodytas dokumentas – sodininkų bendrijos išrašas, liudijantis, jog dar 2020 metų liepos 25 dieną vykusio pakartotinio visuotinio ataskaitinio „Skinijos“ susirinkimo metu nutarta lyveriškei leisti prisijungti su nurodytais sklypais besiribojančius žemės plotelius.
Įtarimus neigia
„Viską stengiamės susitvarkyti, įsiteisinti, tačiau niekas taip greitai nevyksta“, – apgailestavo šeima, kuri save laiko nepagrįsto kaimynės pykčio auka. Lyveriškiai tikino ne šiaip ją įtarinėjantys dėl skundų – sykį moteris savo ausimis girdėjo, kaip kaimynė, praeidama pro jų namus, kitai moteriškei apie tai kalbėjo.
„Tą akimirką sukiojausi virtuvėje, buvo praviras langas ir girdžiu kaimynę kalbant. Pažiūriu – su kažkokia moterimi eina ir jai sako: „Jos varteliai 60 centimetrų išsikišę – reikės skundą parašyti.“ Tad užmetė akį į langą ir nutilo“, – prisiminė lyveriškė. Būtent po šio kaimynės akibrokšto šeimos kieme ir pasirodė tikrintojai, vertinę, ar nėra žemės naudojimo pažeidimų.
„Banga“ norėjo pabendrauti ir su pačia kaimyne, kurią sutuoktiniai įtaria juos skundžiant, išklausyti jos pusę, tačiau apie kaimynų nesutarimus pasikalbėjome tik su moters sūnumi, kuris nurodė turįs notaro pasirašytus įgaliojimus atstovauti motinos interesams.
Vyras kategoriškai neigė bet kokius mamos skundus ir tikino, jog nesutarimai su tiek jo, tiek jo mamos kaimynystėje gyvenančia šeima prasidėjo dar jo tėvui esant gyvam. „Tie kipišai – seni. Skundė ir mus – mes susitvarkėme visus reikalus, nusigriovėme pastatus ir toliau ramiai gyvename. Išsiaiškinau, kas skundė, bet aš tikrai neperskundžiau jų. Čia gaunasi toks Bermudų trikampis. Kam čia išvis viską pakurti? Nei mes norime su tais kaimynais bendrauti, nei bendraujame. Mamos išvis neužkliūkite – ji pensininkė, turinti problemų su sveikata. Truputį kas – tuoj išgyvena, geria vaistus. Dėl to mane ir įgaliojusi spręsti jos reikalus. O šiuo atveju aš apskritai nematau reikalo kažką kalbėti. Nenoriu aš su tais kaimynais pradėti jokio karo“, – kalbėjo vyras, pasak kurio, visi šie nesutarimai tęsiasi jau beveik dvidešimt metų, tačiau nei jis, nei jo mama neva nieko neskundė.
Anot pašnekovo, įvairių institucijų tikrinama ne tik „Bangai“ besiskundusi šeima. Esą pareigūnai tiek pas juos, tiek pas kitus šios gatvės gyventojus lankėsi. „Visiems čia prastai buvo. Ir aš turėjau griauti pastatus, kuriuos tėvukas buvo pastatęs. Buvo metas, kai pakako žodinio susitarimo kad ir su bendrijos pirmininku. Dabar viskas kitaip. Aš nusigrioviau – tegu griaunasi ir jie“, – teigė Lyveriuose šalia sutuoktinių gyvenantis vyras, patikinęs, jog niekam jokių pretenzijų neturi, ir nusistebėjęs, kad kaimynai nerimsta ir vis aštrina viską.
Ieškojo pagalbos
Nors kaimynės, su kuria sutarimo neranda lyveriškių šeima, sūnus teigia, jog nei jis, nei jo motina nenori jokių pykčių ir niekam kažkokių pretenzijų neturi, sutuoktiniai ramybės vis tiek neranda. Ir tai ne vien jų pasakojimas – „Bangos“ žurnalistams lankantis šeimos kieme, ten kaip tik vyko Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patikrinimas.
Jau po jo braukdama ašaras į redakciją kreipusis moteris vylėsi, kad bent viešumas sugrąžins ramybę. Lyveriškė atvira – pastarasis laikotarpis visiškai palaužė jos emocinę būseną. Dėl nuolatinio streso ir įtampos jai ne kartą sutriko sveikata, prireikė greitosios medicinos pagalbos, o vėliau – ir gydymo bei stiprių vaistų.
Sutuoktiniai neslėpė buvę paruošę oficialų skundą policijai, tačiau galiausiai dokumento taip ir nenunešė, nebetikėdami, kad institucijos sugebės apginti jų namų ramybę ir sustabdyti, jų teigimu, vykstantį persekiojimą. „Kreipėmės ir į sodininkų bendrijos pirmininką, norėdami pagalbos“, – prisipažino pašnekovė.
Tą patvirtino ir pats pirmininkas Mantas Butkevičius, kuriam Ryto gatvėje, Lyveriuose, gyvenančių kaimynų nesutarimai puikiai žinomi. „Tuos barnius aš vertinu kaip eilinį turgų – eilinė situacija. Tik neaišku, ko jie ten pavydi – obuolių raudonesnių ar morkų ilgesnių. Realiai nėra dėl ko pyktis, nes rimtų dalykų ten nėra. Pagrindinė priežastis – neturėjimas ką veikti“, – situaciją tarp kaimynų vertino pirmininkas, kuriam visa ši istorija primena „sugedusį telefoną“ – kai vienas pasakė, kitas ne taip nugirdo, trečias savaip interpretavo.
Ragina kartu spręsti problemas
M. Butkevičius prisiminė, jog lyveriškė, kuri kreipėsi į „Bangą“, jo duris atvėrė vildamasi sulaukti emocinės pagalbos, palaikymo, užtarimo. Jam moteris skundėsi pašlijusia sveikata. „Iš tikrųjų abi kaimynės – normalios moterys, nežinau, kuo jos ten nuo seno nepasidalina“, – kalbėjo pirmininkas.
Pašnekovas pasakojo, jog skundais toje gatvėje ne vienas užsiima, ten esą jau niekas nebežino, kas ir ką skundžia. Buvo atvejis, kai tos kaimynės neva viena kitą kaltino skundais dėl tam tikrų dalykų, o paaiškėjo, kad pranešimo autorius – visai kitas asmuo.
„Buvome surengę susitikimą. Tai paskatinau, esant nesutarimams, kurie susiję su bendrijos reikalais, ne tarpusavyje vaidytis, o kreiptis į mane, į pirmininką. Kartu spręsime“, – kalbėjo M. Butkevičius, nesuprasdamas, kodėl kažkam apskritai užkliūva kažkokie krūmynai, augantys kiek už nuosavo sklypo ribų, ar kiti nereikšmingi dalykai, neturintys jokios įtakos tavo gyvenimui.
Pirmininkas prasitarė, kad tai kaimynei, kurią minėtoji šeima įtaria siundant jiems įvairias institucijas, ir kliūva vienas ar kitas dalykas, nors neslėpė ir to, jog ir ji pati yra buvusi tikrinta dėl neva užkasto melioracijos griovio.
M. Butkevičiaus teigimu, Lyveriuose yra kur kas rimtesnių problemų nei šių Ryto gatvės kaimynų barniai. Pirmininkas užsiminė apie gyventoją, kuris gyvena neturėdamas nei šiukšlėms skirtų konteinerių, nei… tualeto, dėl to aplinkiniams kyla nemažai iššūkių.
Kaimynystė – ne tik sklypų ribos
Sodininkų bendrijoje kaimynystė neišvengiamai reiškia gyvenimą šalia vienas kito – su skirtingais įpročiais, požiūriais ir supratimu, kas yra tvarka ar tai, kas trukdo aplinkiniams. Sklypų ribas galima nustatyti matininkų matavimais, o teisines abejones išspręsti institucijose. Tačiau santykių tarp kaimynų jokie dokumentai nenubrėš.
Galbūt todėl net ir nedideli nesutarimai, užsitęsę metų metus, ilgainiui tampa kur kas didesni nei pati jų priežastis. O kai į kaimynų konfliktą įsitraukia institucijos, skundai ir patikrinimai, sugrįžti prie paprasto pokalbio tampa dar sunkiau.
Juk gera kaimynystė prasideda ne nuo to, kas už tvoros, o nuo gebėjimo gyventi taip, kad tos tvoros neprireiktų statyti tarp žmonių.
Gintarė KARMONIENĖ
