Su viltimi, žinoma
Naujuosius metus, žinoma, pradedame su nauja viltimi. Nepaisant rėksmingų portalų antraščių apie didėsiančias kainas, emigraciją, griūvančią ES, nepaisant panikierių, vis laukiančių ir nesulaukiančių pasaulio pabaigos, nepaisant melagingų „Facebook“ draugų pasidalijimų apie agurkų kainų skirtumus Lietuvoje ir Vokietijoje, nepaisant trinančių rankas, kad va, ateis prezidentauti D. Trumpas, tai Amerika pamils Rusiją, o tada jau ir mes turėsime atsiklaupti, nepaisant viso šio informacinio šlamšto, dirbantys ir kuriantys, blaivaus proto žmonės tiki ir laimi savo ateitį.
Nesakau, kad turime pagrindo nepamatuotai džiaugtis. Taip, euras ypatingai pernai smogė Lietuvos viduriniajai žmonių klasei, smogė pensininkams ir studentams, daugiavaikėms, jaunoms šeimoms. Žinių, kad kainų kilimas normalizuosis, deja, kol kas nėra. Gali būti, kad tai yra buvusių Vyriausybių neapdairios politikos, ekonomikos procesų mažaraštingumo, pagaliau tiesiog abejingumo žmonių poreikiams pasekmė.
Nesu tarp tos minios, dievinančios kiekvieną naujai išrinktųjų žodį. Nuoširdžiai negaliu suprasti tokios pozicijos, kai valdžia imasi reguliuoti, kokiu būdu šeimos gali susilaukti vaikų, negaliu suprasti iniciatyvos pradinukus nemokamai aprengti tautiniais kostiumais, kai dalis jų tėvų spjauna ant Lietuvos. Argi nežinome, kad siūloma prekė – pigi? Patriotiškumo taip neišugdysi – tik dar labiau devalvuosi.
Spjauna ant naujosios valdžios pastangų net bendruomenės lyderiai. Vėžaičiuose tai jau tikrai niekada nebus kaip Naisiuose. Šiomis dienomis „Facebook“ plyšta nuo išplatinto Vėžaičių bendruomenės pirmininko naujamečio sveikinimo bendruomenei. Nevyriausybinės organizacijos vadovas pašiepia dabartinių valdančiųjų sveiko gyvenimo būdo diegimo siekius, linki, kad kaimui nereiktų važiuoti pirkti „šnapšės“ į Klaipėdą ir baigdamas tiesiog prisidengia skėčiu su pakelto viduriniojo piršto iliustracija. Na, ar ne konkurentas „Dviračio žynioms“? ..
Nors Lietuvos viešojoje politikos erdvėje daug triukšmo dėl nieko, tačiau geros valios pėdsakų naujojoje Vyriausybėje ir Seime visgi yra. Vien „Lietuvos geležinkelių“ lizdo ardymas jau reiškia ir teikia daug vilties, kad bus taikomi skaidresni standartai valstybinėse įmonėse. Pagirtini ir valdžios nusiteikimai užtikrinti mūsų valstybės energetinę nepriklausomybę, peržiūrėti socialinio draudimo, švietimo politiką. Po ilgo laikotarpio vidutiniškai pora dešimčių eurų pakeltos pensijos. Ta suma gal atrodo ir per maža, tačiau senjorams tai ir moralinis atlygis – pagaliau pagalvota ir apie juos. Pagalvota ir apie šeimas, auginančias vaikus, – sugrąžinti vaiko pinigai. Galbūt tai nebus tikroji paskata gimstamumui didėti, bet kad daugiau dėmesio socialiniam teisingumui – akivaizdu.
Norisi pritarti ir valdžios pastangoms pažaboti alkoholizmą, bet kovos būdai turėtų būti labai apgalvoti. Kad nebūtų eilinė kova su vėjo malūnais. Šioje antialkoholizmo aplinkoje tragikomiškai atrodo kalėdinio Savivaldybės administracijos darbuotojų vakaro Priekulėje, surengto iš biudžeto pinigų, atgarsiai: esą vienas valdininkas jau spektaklio metu garsiai žagsėjo, kitas vakarėlį ropomis baigė. Kai „viskas įskaičiuota“, kai ne iš savos kišenės, tai tada iki žemės graibymo?!
Suprantamas ir Lietuvos valdžios siekis stiprinti valstybės saugumą, pagaliau užtverti kelią nevaldomai plūstančiai propagandai. Seimo pirmininkas V. Pranckietis antradienį su Valstybės saugumo departamento vadovu D. Jauniškiu aptarė Švedijos žiniasklaidos koncerno MTG galimus planus parduoti verslą Baltijos šalyse, įskaitant TV3 televizijų grupę. Parlamento vadovas susirūpino tuo, kad nežinomi nauji savininkai gali turėti įtakos televizijos kanalo turiniui. VSD direktorius D. Jauniškis irgi akcentavo, kad nerimaujama, kas tie investuotojai, kad nebūtų tam tikros įtakos iš Rytų. Nepabijota pasakyti, kad iš dabar veikiančių žiniasklaidos priemonių jaučiama propaganda, kai informacija pateikiama tendencingai. Patikėkite, ištarti tokią frazę reikia drąsos, kad nebūtum tos pačios žiniasklaidos užkapotas. Kaip kapojo ir niekur iki šiol nepaslydusį ir gėdos Lietuvai nepadariusį V. Pranckietį, kai jis tapo Seimo pirmininku. Esą be patirties, nesuvokiantis politikos užkulisių, na, beveik provincialas. Juk tie, kas ne iš sostinės, dažniausiai įvardijami kaip nevykėliai. Žinoma, tokių pavyzdžių turėjome. Vien L. Graužinienę prisiminus… Tačiau kai kuri didžioji žiniasklaida turi nuodėmę formuoti išankstinę nuomonę, kuri ne visada pasitvirtina.
Šiemet turėsime džiugių akimirkų rajone. Po savaitės Priekulė pakvies į mažosios kultūros sostinės atidarymą, Gargžduose atidengsime skulptūrą „Bangos“ komandos 50-mečiui, švęsime mūsų krašto metraštininkės Ievos Simonaitytės metus, planuose – itin laukiamo daugiafunkcio centro su baseinu statyba ir kt. Žinoma, kasdienybė bus sunki ir pilkoka. Atspalvius pažins tik nepraradusieji vilties keistis ir tobulėti.
P. S. Nebent viltį gali atimti vos pūgai prasidėjus parą dingusi elektra ir slidžios Gargždų sankryžos bei gatvės.
