Nepaskaičiuotos idėjos kainuoja
Dabar jau galim šiek tiek atsipūsti po porinkiminės karštinės, kurioje kliedėjo ne tik politikai, bet ir didžioji dalis rinkėjų, įtikėję į šviesesnę ateitį, laikę kumščius už Sauliaus Skvernelio kandidatūrą vadovauti formuojamai Vyriausybei. Taigi lūkesčiai išsipildė! Valerijonus galima į šalį padėti. Juk nuo antradienio Lietuvos Vyriausybė – pasitikėjimą gavusio premjero S. Skvernelio rankose. Aršias politines diskusijas turguose, darbovietėse, autobusuose, kaimynuose jau turėtų pakeisti kitos kalbos: kur nebrangiai nusipirkti skanios silkės. Artėja advento metas – susilaikymas ir liežuviui, ir pilvui.
Naujajai Vyriausybės galvai bus dėl ko skaudėti, nes prieš rinkimus prižadėta lyg kokioje stebuklinėje pasakoje. Ir juokas čia jau nebeima. Visi suvokiame, kad permainų Lietuvoje reikia žūtbūtinai. Šalyje tvyro visuotinis nepasitenkinimas po euro įvedimo kylančiomis kainomis ir nedidėjančiomis pajamomis, bet labiausiai stulbina valdžios atitolimas nuo savo rinkėjų. Žinoma, kaip negrieš žmonės dantimis, jei nuo praėjusios Vyriausybės kadencijos pradžios valstybėje gyventojų sumažėjo 83 347, o valdininkų, skaičiuojant užimamus etatus, padaugėjo 245. Taigi, žmonių lūkesčiai, kad valstybės biurokratinis aparatas galėtų dirbti efektyviau ir mažiau eikvotų biudžeto išteklių – vienas iš pirmųjų naujosios valdžios dienotvarkės klausimų. Tačiau, atrodo, kad vėl pradedama ne nuo to galo. Tikriausiai paskleista žinia, kad į Kauną bus perkeltos Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos daliai žmonių iš pirmo žvilgsnio pasirodė labai patraukli: taip ir reikia tiems valdininkams, tegul pakelia savo užpakalius iš šiltų vietų sostinėje! Bet ši pagieža būtų tik trumpalaikis džiaugsmas lyg ir atkeršijus už tas kartais ne itin malonias akimirkas, kai reikia su reikalais minti ministerijų slenksčius. Juk didžiausia minėto sumanymo abejonė yra ta, kad nėra ministerijų perkėlimo idėjos rimto pagrindimo.
Panašu, kad realios perkėlimo kainos niekas net neįsivaizduoja, o galiausiai ar dėl to valstybė tikrai sutaupys solidžias sumas? Štai buvęs aplinkos ministras V. Mazūronis atskleidžia, kad Aplinkos ministerijoje dirba apie 260 darbuotojų, tačiau su visomis pavaldžiomis institucijomis – apie 2 000. Ir jis išsako abejones: ar ketinama į Kauną perkelti juos visus?.. Tada kiek kainuos?
Būsimų ministerijų įkurtuvių arčiau provincijos idėjos per dantį nepraleido progos patraukti ir socialinių tinklų vartotojai. Štai rajono Tarybos nario A. Vasyliaus ironiška replika feisbuke, kad tai „būtų puiki regioninės politikos plėtros dalis“ palydėta išmoningais komentatorių pasiūlymais, pvz., gal ir Sveikatos ministeriją įkurti Druskininkuose arba Palangoje? Bet svarbiausias vieno komentatoriaus susirūpinimas: o kur perkelsim Seimą? Nusišypsokim.
Ministerijų adresų keitimas ir valstybės tarnautojų skaičiaus mažinimas nebus esminis dalykas, jei realiai nepamatysim, kaip mokesčių mokėtojų pinigai kelia valstybės pažangą ir didina valstybės piliečių pasitenkinimą. Lietuva priklauso prie tų šalių, kuriose santaika tarp valstybės ir gyventojų menka. Pavyzdžiui, estai, skandinavai, vokiečiai kur kas labiau pasitiki savo išrinktais politikais ir biurokratais, žino, kad jų priimti kartais ir nepopuliarūs sprendimai atitinka viešąjį interesą. Pas mus vyraujanti nuomonė, kad visi valdininkai tik ir laukia kyšių, tik popieriukus stumdo ir kavą visą dieną gurkšnoja bei feisbuke darbo valandomis asmeninėmis įžvalgomis ir nuotraukomis dalijasi.
Tokių socialinių tinklų maniakų fiksuojame ir tarp mūsų rajono tarnautojų! Tai gal dėl šių darbo vietų naudingumo ir pagalvokim?
Esu patyrusi, kad valstybės tarnyboje, be abejonės, yra daug išsilavinusių, profesionalių, atsidavusių savo pareigoms žmonių, kuriuos neigiamas įvaizdis pagrįstai žeidžia. Yra veiklių, kūrybiškų, nebijančių prisiimti atsakomybės tarnautojų ir Klaipėdos rajono savivaldybėje. Apmaudu, kad jų veiklos kokybei kartais koją Tarybos posėdžiuose ar komitetuose pakiša ne kas kitas kaip mūsų išrinkti kai kurie susireikšminę „tunelinio“ mąstymo politikai. Bet ko čia stebėtis: akivaizdu, siaurakakčių yra ir aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.
