Lietuviškoje aplinkoje – azerbaidžanietiška dvasia

Priekulės kultūros centre surengtoje Klaipėdos tautinių mažumų folkloro šventėje azerbaidžanietė šokėja sužavėjo spindinčiu tautiniu kostiumu ir grakščiu liaudies šokiu. Uostamiestyje gyvenanti mergaitė šeimoje kalba tėvų gimtąja kalba ir ją tobulina lankydama azerbaidžaniečių bendruomenės „Azeris“ sekmadieninę mokyklėlę. Jos vadovė ir mokytoja Rana Mammadova stengiasi tautiečių vaikus ne tik išmokyti gimtosios kalbos, bet ir puoselėti tautinę kultūrą, tradicijas, papročius.

Moko nenutolti nuo savo ištakų

R. Mammadova prisipažino, kad į uostamiestį ją atvedusi meilė. Prieš tris dešimtmečius Aliaga Mamedovas buvo pervestas dirbti į tuometę Klaipėdos miliciją. Rana su juo susipažino Baku. Baigusi universitetą, fizikos mokytoja Rana atvyko į uostamiestį. Keliolika metų ji dirbo rusų mokykloje, o pastarąjį dešimtmetį abu su vyru plėtoja verslą – įkūrė įmonę „Kristalo spindesys“.

A. Mamedovas – Klaipėdos regiono azerbaidžaniečių bendruomenės „Azeris“ pirmininkas, o žmona Rana – sekmadieninės mokyklėlės vadovė ir mokytoja. Kodėl ėmėsi savanorystės? „Mūsų šeimoje auga dvynukai sūneliai Mahmudas ir Mahammadas. Su jais kalbamės azerbaidžanietiškai, bet šešiamečiai vaikai lanko rusų darželį. Taigi grįžę namo, atsakinėja rusiškai, – pasakojo R. Mammadova. – Didelė problema išsaugoti gimtąją kalbą ir kitoms čia gyvenančioms azerbaidžaniečių šeimoms. Todėl kilo mintis įsteigti sekmadieninę mokyklėlę.“

Ją lanko vaikai iki 18 metų. Nemažai jų nemoka azerbaidžanietiškai, neturi žinių apie tautinę kultūrą. Ypač skaudi problema mišriose šeimose. R. Mammadova pasiryžusi puoselėti tautiškumą tarp jaunųjų azerbaidžaniečių. „Kas negerbia savo kultūros, tradicijų, tas negerbia ir kitų kultūrų, – įsitikinusi Rana. – Be to, man svarbu išsaugoti tautiškas tradicijas – pagarbą vyresniesiems.“

Emigrantė išmoko lietuviškai

Daugiau nei prieš 20 metų apsigyvenusios Klaipėdoje R. Mammadovos pirmieji draugai buvo lietuviai. „Aš pradėjau mokytis lietuviškai, – šypsojosi Rana. – Tobulėjau pamažu – lietuvių kalbos gramatika sunkesnė nei mūsų. Tačiau visada stengiausi kalbėti lietuviškai.“ Ir jai sekasi – tik iš akcento gali suprasti esant kitatautę.

R. Mammadova padeda bendruomenei rengti šventes. Pavasarį, kai diena susilygina su naktimi, Klaipėdoje savo tautiečius pakviečia į tradicinę nacionalinę šventę „Novrus“. Tuomet skamba azerbaidžanietiška muzika, dainos, vaišinamasi nacionaliniais valgiais – savitai paruoštu plovu ir dolma (į vynuogių lapus suvyniotas mėsos faršas), linksminamasi prie laužo. Rana pastebėjo kai kurių sąsajų su lietuviškais papročiais, kaip antai Joninių laužas. „Lietuvių šeimose taip pat ugdoma pagarba vyresniesiems“, – sakė R. Mammadova.

Azerbaidžaniečių bendruomenė – viena iš mažiausių tautinių bendrijų Klaipėdoje. Joje dalyvauja apie 70 šeimų.

Antrieji namai

R. Mammadova akcentavo, jog Azerbaidžane visi mėgsta tautinius šokius ir per šventes šoka ir jaunimas, ir vyresnieji. „Tarsi užkoduota mūsų genuose, perduodama iš kartos į kartą: išgirdus azerbaidžanietišką melodiją, norisi šokti“, – sakė pašnekovė. Taigi ji stengiasi skiepyti meilę liaudies šokiui jauniesiems azerbaidžaniečiams. Rana – savamokslė, bet sutelkusi savo patirtį, įgytą mokykloje, lankant liaudies šokių būrelį ar studijų metais dalyvaujant tautinių šokių kolektyve. Jos auklėtinė Darija Huseynova Priekulės kultūros centro scenoje atskleidė tautinio šokio grožį, pademonstravo tautinį kostiumą.

Ir ne tik. Azerbaidžaniečių mokyklėlės auklėtiniai šiemet dalyvavo ketvirtajame Klaipėdos tautinių mažumų festivalyje. „Su savo etnine šalimi supažindinome susirinkusiuosius per kultūrinę kompoziciją. Pristatėme nacionalinį muzikos instrumentą tar, kuriuo pagrojome azerbaidžanietišką melodiją. Pasipuošę tautiniais kostiumais šokėjai – sūnūs Mahmudas ir Mahammadas bei seserys Darja ir Laurina šoko liaudies šokį. Susižavėję žiūrovai plojo, – pasakojo R. Mammadova. – Visuomet mus labai gerai priima. Man patinka lietuvių kultūra, o Lietuva mums – antrieji namai. Čia jaučiame šilumą, kurios nepajutome lankydamiesi kitose Europos šalyse. Čia niekad nebuvome pažeminti, nebuvo situacijos, kad pasijustume antrarūšiai.“ Jos teigimu, prisitaikyti reikia emigrantui. „Mes pirmiausia turime gerbti šios šalies kalbą, tradicijas, papročius. Priešingu atveju negali gyventi“, – kalbėjo azerbaidžanietė.

R. Mammadova džiaugiasi nepriklausomo gimtojo Azerbaidžano klestėjimu ir tiki jo ateitimi, bet išvykti iš Lietuvos neketina.