Šviesa be šviesos
Laisvė rinktis paslaugų tiekėją Lietuvoje ne visada sutampa su žmonių lūkesčiais ir valdžios pažadais, kad bus geriau.
Tebūnie šviesa – kiek kartų įvairiomis prasmėmis kartojame šį lūkestį. Bet paradoksas: artimiausiu metu būtent renkantis šviesą tame pasirinkime nėra šviesos.
Vienos rajono seniūnijos seniūnė kreipėsi į redakciją prašydama žmonėms išaiškinti, ką reiškia pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Ar ši naujovė bus naudinga gyventojams, kurie dabar gąsčiojasi, kad toks pasikeitimas gali nulemti net elektros kainos augimą? Seniūnė įsitikinusi, kad žmonės apie šią naujovę supranta labai mažai, niekas pernelyg ir nesirūpina, kad gyventojai, o ypač kaime, apie tai žinotų daugiau ir galėtų pasirinkti.
Per dvejus metus visiems vartotojams nepriklausomą tiekėją pasirinkti bus privaloma. Tiesa, raginimų pasirinkti tiekėją šiemet sulauks tik tie vartotojai, kurie per metus suvartoja 5 000 kWh ir daugiau, kitų eilė ateis vėliau. Visą rinkos liberalizavimo procesą planuojama baigti per dvejus metus.
Iki šiol Lietuvos gyventojams elektros energijos kaina buvo reguliuojama: už kiek ji bus nupirkta, persiųsta, paskirstyta ir patiekta vartotojui, nustatydavo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Tačiau, gegužės 7 d. Seime priėmus įstatymo pataisas, šalyje atvertas kelias iki 2023 m. atsisakyti monopolinių sąlygų ir kainų reguliavimo visiems gyventojams.
Oficialiai platinamoje informacijoje teigiama, kad visuomeninio tiekėjo paslaugų atsisakymas yra valstybės sprendimas nuosekliai panaikinti monopolines sąlygas elektros energijos tiekimo buitiniams vartotojams rinkoje. Valstybė toliau reguliuos tik kai kurias kainos dedamąsias: už elektros energijos perdavimo, skirstymo ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas. Gyventojai džiuginami, kad elektros energijos įsigijimo ir tiekimo kainas lems tiekėjų konkurencija ir kaina biržoje. Viešojoje erdvėje diegiama optimistinė žinia, kad elektros tiekimo rinka ne tik sukels spaudimą paslaugų kainai, tačiau užtikrins ir daugybės kitų naudingų sprendimų Lietuvos gyventojams atsiradimą: naujus produktus, bendrus paslaugų planus (pvz., elektros pardavimą kartu su ryšio paslaugomis), geresnius tarifus įvairiu paros metu, išmaniuosius sprendimus. Atseit vienas geriausių pavyzdžių, kai kalbama apie nuoseklų monopolinių sąlygų atsisakymą, yra ryšio paslaugos. Prieš beveik dvi dešimtis metų panaikinus „Lietuvos telekomo“ monopolį šiandien Lietuvoje turime vieną efektyviausių Europoje mobiliojo ryšio rinkų. Žinoma, šis teigiamas pavyzdys galėtų būti įrodymas, kad tikrai nėra taisyklių be išimčių. Štai vertėtų prisiminti, kad inicijuotas centralizuotos šilumos tiekimo liberalizavimas. Ar atpigo šiluma? Tikrai ne, tačiau nepriklausomi šilumos tiekėjai per gana trumpą laiką susikrovė nemažus turtus. Ir tai buvo padaryta vartotojų sąskaita.
Ar turi pagrindo žmonių išgąstis, kad įvedus naująją pasirinkimo teisę elektra galbūt net brangs? Energetikos ministerija bando visus raminti, kad, priešingai, elektra dėl būsimos konkurencijos gali net atpigti. Tačiau politikai, kandidatuojantys į Seimą, viešuose komentaruose budina visuomenės dėmesį, kad dabar VERT yra nustatęs vidutinę visuomeninės elektros energijos pardavimo kainą – 10,901 ct/kWh be PVM, kuri galioja nuo šių metų liepos 1 d. Šios kainos viena sudedamųjų dalių yra pačios elektros įsigijimo biržoje kaina – 3,87 ct/kWh. Tad akivaizdu, kad didžiąją dalį parduodamos elektros kainos sudaro ne pačios elektros, kaip produkto kaina, o jos perdavimo, skirstymo ir sisteminių paslaugų kaina, kurias ir toliau reguliuos valstybė. Bendrovė „Ignitis“ dabar uždirba 0,37 ct už kiekvieną kWh nupirktą biržoje ir parduotą vartotojams (apie 10 proc. nuo biržos kainos). Ko gero, šį skaičių vertėtų įsidėmėti, nes tai turėtų būti atskaitos taškas derantis su nepriklausomais elektros tiekėjais. Tai pakankamai subalansuotas atlygis už šią paslaugą, tačiau taip yra todėl, kad maksimalų maržos dydį dabar nustato valstybinis reguliuotojas. Liberalizavus rinką nepriklausomi tiekėjai patys nusistatinės savo uždarbį. Tad kiek iš mūsų tada nulups prekybos elektra tarpininkai? Elektra kaip buvo perkama biržoje, taip ir toliau bus perkama, tačiau ją pardavinės jau ne vienas valstybės reguliuojamas, o beveik 100 privačių tarpininkų – tiek jų užsiregistravo VERT.
Laisvė rinktis paslaugų tiekėją Lietuvoje ne visada sutampa su žmonių lūkesčiais ir valdžios pažadais, kad bus geriau. Tiesa, kažkam visada būna geriau, kažkas tikrai visada po permainų uždirba daugiau. Kol kas neteko girdėti, kad dėl elektros paslaugų tiekimo pasirenkant tiekėją būtų parengtos tipinės sutartys ir dėl jų būtų konsultuojami vartotojai. Juk būtent sutarčių sąlygose ir slypi didžiausi pavojai, juk ne kartą pasimokėme su bankais, greitaisiais kreditais ir vėl esame stumiami ant to paties grėblio.
Deja, aiškiai atsakyti į minėtą seniūnės prašymą – misija beveik neįmanoma. Iniciatyva Lietuvoje liberalizuoti elektros rinką jau įgyvendinama, atitinkami įstatymai jau priimti ir nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimas netrukus taps ne kieno nors, o tik kiekvieno mūsų rūpesčiu. Galbūt renkantis kažkam kaip aklai vištai gali ir grūdas pasitaikyti.
P. S. Vakar energetikos ministras lankėsi rajono Savivaldybėje. Tai gal išaiškino ir šią svarbią naujieną.
Vilija BUTKUVIENĖ
„Bangos“ redaktorė
