Pirties diena Priekulėje – kūnui ir sielai

Pirmasis garas įtvirtino lietuviškos pirties tradicijas Priekulėje.

Mažosios kultūros sostinė Priekulė šį savaitgalį tapo sveikos gyvensenos propaguotojų, gero garo mėgėjų susibūrimo vieta. Geriausi pirtininkai iš Lietuvos, Latvijos siūlė sveikai atsipūsti, išmėginti garo procedūras. Atgaiva sielai – meditaciniai gongo garsai ir šamaniški būgnų ritmai. Išsipraususi publika mėgavosi vilniečių folkloro grupės „Žalvarinis“ muzika.

„Pirties diena 2017“ įsiminė visiems – tokio renginio nebuvo ne tik Priekulėje, bet ir Klaipėdos rajone.

Iššūkis organizatoriams

Mažojoje kultūros sostinėje kas mėnesį nušvintanti simbolinė kultūros šviesa šį karštą šeštadienį apšvietė Priekulės Vingio parką. Ilgai sukę galvas organizatoriai – VšĮ Priekulės bendruomenės užimtumo centras, Priekulės seniūnija ir Priekulės kultūros centras nusprendė vasaros pradžioje pakviesti Lietuviškos pirties bičiulių draugijos narius, propaguojančius lietuviškos pirties tradicijas, ir surengti sveikos gyvensenos šventę Priekulės parko Minijos vingyje.

„Mus įkvėpė mažosios kultūros sostinės titulas, – kalbėjo seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė. – Ne visi Lietuvoje žino, kur yra Priekulė. Ši respublikinė šventė – puiki galimybė susipažinti su mūsų miestu.“

VšĮ Priekulės bendruomenės užimtumo centro atstovė Raimonda Damulienė džiaugėsi, kad tai didžiausias renginys Priekulėje. „Pasikviesdami pirtininkus, norėjome prisidėti prie lietuviškos pirties tradicijų populiarinimo, suteikti žmonėms ne tik pramogų ir gerą poilsį, bet ir galimybę daugiau sužinoti pirties paslapčių“, – kalbėjo viena iš organizatorių. Ji įsitikinusi, kad sveika gyvensena – žmogaus kultūros dalis, nes kultūringas žmogus privalo rūpintis ne tik siela, bet ir kūnu, o gera pirtis – tai atgaiva visomis prasmėmis.

Priekulės kultūros centro direktorė Alanta Zapalskienė patikino, jog projekto tikslas – propaguoti lietuviškos pirties kultūrą. Organizatoriai neslėpė, jog neįprasta šventė jiems buvo iššūkis.

Koks pirtininkas be vantos

Pramoginė ir edukacinė šventės programa viliojo ne tik priekuliškius.

Šeštadienį Vingio parke ant Minijos kranto išsirikiavo 9 mobiliosios pirtys iš Lietuvos ir Latvijos, kuriose galėjai išmėginti sveiko garo procedūras.

Lietuviškos pirties bičiulių draugijos iniciatyva buvo įrengta „šimtavietė“ pirtis. Ūkininkas iš Venckų atvežė kelias tonas akmenų, kurie buvo sukrauti ir visą naktį į šeštadienį kaitinami.

Su Pirties diena pasveikinęs susirinkusiuosius bičiulių draugijos narys Ričardas Rasiukas prisistatė esąs Žemaitijos regiono pirties ambasadorius. „Šalies pirtininkai čia atvyko skleisti lietuviškos pirties kultūrą“, – akcentavo jis.

Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Violeta Riaukienė kalbėjo, jog šiame krašte pirties kultūra kitokia. „Ši graži šventė mums reikalinga. Tai atgaiva ne tik kūnui, bet ir sielai“, – kalbėjo ji.

R. Damulienė patikino, jog mūsų krašto žmonės mėgsta pirties malonumus – 35 kaimo turizmo sodybos teikia pirties paslaugas Klaipėdos rajone. „Bet sunku pasakyti, kaip jos laikosi lietuviškos pirties tradicijų. Klaipėdos krašte pirčių smarkiai sumažėjo tarpukariu, todėl nenuostabu, kad kiti regionai mus lenkia pirties tradicijų srityje“, – dėstė ji.

Šventės vedėjas šviežią vantą įteikė žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui, taip pat V. Riaukienei. Koks gi pirtininkas be vantos… Į renginį atvykęs geriausias vantų rišėjas mokė jas rišti. Paaiškėjo, jog gali būti ne tik beržinės – vantos rišamos ir iš klevo, obels, juodalksnio, riešutmedžio, šermukšnio, o atitinkamoms procedūroms – kadagio. Jos žiemai paruošiamos ne tik džiovinant, bet ir šaldant, sūdant. „Nuostabios vantos – puiki fermentacija“, – tvirtino pirtininkai. Lietuviškos pirties bičiulių draugijos pirmininko Vaidoto Petrausko teigimu, lietuviškos pirties išskirtinumas – vantų procedūros.

Nuostabus pasaulis po pirties

Atlikus pirmojo garo ritualą – ant įkaitusios akmenų krūvos užpylus vandens, užkelta milžiniška palapinė. „Pirmasis garas čia įtvirtins lietuviškos pirties kultūrą“, – skelbė pirtininkai.

Pasikaitinę „šimtavietėje“ garo pirtyje vyrai ir moterys šoko į Miniją. Ministras B. Markauskas, išlipęs į krantą, ištarė: „Fantastiška pirtis.“ Jis prisipažino nemėgęs pirties su didžiuliu karščiu ir alumi, o pabendravęs su pirties bičiuliais nuomonę pakeitęs. „Ši pirtis ne tik kūnui, bet ir dvasiai“, – kalbėjo ministras, džiaugdamasis, kad nuplovė rūpesčius. Jis gaivinosi pirties gėrimu iš raugintų pasukų. Pasak B. Markausko, daug pirčiai nusipelniusių žmonių susirinko Priekulėje. Ne tik kaitintis, šokti į Miniją, bet ir susipažinti su tradicijomis, kitomis pirtimis.

V. Petrauskas sakė, jog lietuviška pirtimi domisi 12 metų, o pirmoji pažintis buvusi vaikystėje, šeimoje. „Priekulėje pradėjome keliaujančios pirties dieną, kurios misija – skleisti lietuviškos pirties tradiciją. Juk istoriniai šaltiniai byloja, kad ir kunigaikščiai ėję į pirtį, – sakė jis. – Važiuojame į regionus ne tik rodyti lietuvišką pirtį, bet ir norime čia rasti savitų pirčių.“

Pasak pašnekovo, tradicinėje lietuviškoje pirtyje gera, malonu ir saugu, kai viskas teisingai atliekama. Pirtyje neturėtų būti aukštesnė nei 60 ^oC temperatūra. „Juk sakoma, kad pirtyje galima jaustis kaip motinos įsčiose, – kalbėjo V. Petrauskas. – Pirtis – ne balius, ne alkoholio gėrimas. Tai vienas iš gyvenimo būdų. Žmonės eina į pirtį atsikratyti įtampos, rūpesčių, atsipalaiduoti. Nuo realybės nepabėga, bet išėję iš pirties kitomis akimis žvelgia į pasaulį. Nuostabus pasaulis pro mažą pirties langelį.“

Žemaitijos regiono pirties ambasadorius, „Angelų malūno“ savininkas R. Rasiukas kvietė rajono gyventojus burtis į Lietuviškos pirties bičiulių draugiją, skambinti tel. 8 650 98888. „Norime, kad Vakarų Lietuvoje atsirastų pirtininkų klubai, kad būtų propaguojama sveika pirtininkystė, kad išnyktų alkoholis pirtyse, kad čia būtų einama sveikatintis, atjauninti kūną ir sielą“, – kalbėjo jis.