Abejonės
Paskutinis 2016-ųjų mėnuo pripildytas ne tik didžiųjų metų švenčių laukimo, bet ir politinės erzelynės. Įprasto adventinio susikaupimo ir ramybės nereikia tikėtis.
Statistika paskelbė, kad gruodį iš Lietuvos išvyks milijonasis emigrantas. Intelektualios humoro laidos vedėjai šmaikštavo, kuriam gi lietuviui atiteks šios progos gėlės? Garsusis mados dizaineris, po savo valstietiškos dvasios drabužių parodos gavęs kultūros ministro apdovanojimą, šypsojosi. Tikriausiai dabar jis neskubės išvykti iš Lietuvos. Tai gal reikėtų lagaminus krautis buvusiam vienadieniam teisingumo ministrui? Juk po tokio skandalo jis karjeros greitai nepadarys.
Kas bus milijonasis emigrantas, ne tiek ir svarbu. Bet nejauku klausytis, kad pernai iš Lietuvos išvyko 10 tūkst. žmonių daugiau nei 2014 m – iš viso 46,5 tūkst. Pristabdyti šalies tuštėjimo nesugeba vykdomosios valdžios valdininkai. Aštrėjančios socialinės, ekonominės problemos gena žmones laimės ieškoti svetur.
Nespėjome pamiršti lapkritį šalį sukrėtusios žinios, kad Norvegijos žemė pasiglemžė tris mūsų tautiečius. Vienam iš jų tebuvo 27-eri. Nuošliauža palaidojo vyrus (vienas surastas), atvykusius iš Vidurio Lietuvos. O kažkas buvo įspėjęs apie pavojų tame regione, tačiau per dieną Norvegijoje uždirbti 300 eurų traukė labiau nei baimė žūti. Juk įstatymu nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą Lietuvoje gauna daugiau nei 200 tūkst. darbuotojų, o keliasdešimt tūkstančių neuždirba nė tų 300 eurų „į rankas“. Taigi paprasti žmonės skursta. „Juk nebūtų emigravę, jeigu išgyventų Lietuvoje“, – šluostėsi ašaras kaimynai. Ne, darbo čia netrūksta, tik padoraus uždarbio.
Į Lietuvą trumpam grįžęs emigrantas išpoškino: „Jeigu neišgyveni provincijoje ir tenka rinktis tarp Vilniaus ir Anglijos, renkiesi pastarąją, nes už minimalią algą mūsų sostinėje neišsinuomosi būsto.“
Ir Klaipėdos rajone, pagal savo ekonomines galimybes pirmaujančioje šalies savivaldybėje, sunku rasti šeimą, iš kurios nebūtų emigravusių narių. Du vaikus užauginusios gargždiškės sūnus 11 metų gyvena Airijoje. Prieš 5 metus dukra emigravo į Kanadą, ten susikūrė verslą. Nė vienas iš jų neketina grįžti į gimtinę. „Svarbu, kad jiems ten gerai“, – laiminga mama.
Naujieji seimūnai, kuriems savo pasitikėjimu mandatus suteikė šalies piliečiai, trokštantys permainų, pažadėjo mažinti emigraciją, vaistų kainas, didinti pensijas, kovoti su alkoholiu… Rodos, naujų seimūnų kalbos patrauklios, atitinkančios visų lūkesčius, rodos, viskas teisinga ir skaidru. Bet netikėtumai pastarosiomis dienomis tarsi praskleidė šydą.
Pasirodo, kad Julius Sabatauskas dėl savo amžiaus netiko į teisingumo ministrus. Per senas. Taigi senstanti Lietuvos visuomenė turėtų suprasti, kad sulaukusieji 58-erių nebereikalingi. Nusispjauti į kompetenciją, patirtį, padorumą… Atvira, pritrenkianti diskriminacija. Tai ko pykti ant paprastų darbdavių, kad jie nenori kalbėtis su penkiasdešimtmečiais ir vyresniais, norinčiais įsidarbinti?
O va jaunas ir energingas kandidatas Julius Pagojus sužavėjo. Bet vos spėjus Prezidentei pasirašyti paskyrimą, it naujametis fejerverkas sprogo žinia, kad jis, būdamas teisingumo viceministru, pragėrė vairuotojo teises. Ir tai nuslėpė nuo visuomenės. Teisingumo ministras, kuruosiantis teismų sistemą, pats laužo įstatymus… Komiškai atrodė „valstiečių“ lyderio, propaguojančio blaivybę, bandymas jį užstoti. Pradedi abejoti tais, kurie žadėjo „Lietuvoje keisti situaciją“.
Bet artėja Kalėdos – stebuklų metas. Kaip netikėsi, kad padidės alga, pensija, atpigs vaistai ir net maisto produktai…
