Taravos Anikės paminklas ir jo paslaptys
Žurnalistas A. Stanevičius yra išleidęs dvikalbę knygą „Taravos Anikės mįslė“.
Šalies kultūrinėje erdvėje dažnos kalbos apie atgimusį Klaipėdos dramos teatrą ir į jo sceną įžengusią karalienę Luizę. O kaip gi į teatrą pateksi, nepažvelgęs į Taravos Anikę?..
Kur nuveda žurnalisto žygiai…
Štai jau antras šimtmetis, kai toji dailia suknele pasipuošusi, žvelgianti į gėlės žiedą savo rankoje mergaitė ant postamento pasitinka kiekvieną į Teatro aikštę užklystantį. Turbūt nesutiksime ja nesižavinčių! Tačiau bene labiausiai šiai mįslingai ir legendomis apipintai Anikės istorijai yra atsidavęs klaipėdiškis žurnalistas, knygų leidėjas ir fotomenininkas Antanas Stanevičius, Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos skaitykloje pristatęs fotonuotraukų parodą „Simono Dacho Anikės paslaptys“.
Jo fotografijose kaip ant delno skleidžiasi ilgametė Anikės istorija: nuo Teatro aikštės vaizdo prieškario metais iki skulptūros sugrąžinimo iškilmių Lietuvos atgimimo šviesoje. Kad ši romantiška legenda būtų visapusiškai gyvybinga, žurnalistas Antanas Stanevičius su fotoaparatu rankose aplankė vietoves buvusiuose Rytprūsiuose, kur Anikė gimė ir gyveno, – Taravą, Trempus, Laukišką, Įsrūtį, Karaliaučių, fotografavo čia išlikusius istorinius pastatus, jų griuvėsius. Vaizdai išties unikalūs, kaip ir dar viena iki šiol nematyta fotonuotrauka, įamžinusi Lietuvininkų aikštę Klaipėdoje, kur laikinai stovėjo Taravos Anikės skulptūra, 1939 metais ją nukėlus nuo postamento priešais teatrą.
Žavios mergaitės mįslės
Savo pasakojimuose susitikime su gargždiškiais šias paslaptis vieną po kitos atskleidė parodos autorius ir su juo į susitikimą atvykusi mūsų kraštietė, Mažosios Lietuvos kultūros istorijos tyrinėtoja, Klaipėdos Simono Dacho namų vadovė Jovita Saulėnienė, knygų „Prūsijos karalienė Luizė Klaipėdoje“, „Simonas Dachas klaipėdietis prūsas“, „Nugrimzdusi Klaipėda“ autorė, už pastarąją apdovanota Ievos Simonaitytės literatūrine premija.
Žurnalistas A. Stanevičius yra išleidęs dvikalbę knygą „Taravos Anikės mįslė“.
Taigi, kokias šios žavios mergaitės paslaptis ir mįsles pasiryžę įminti abu autoriai?
Buvusiame Bachmano dvare prie Klaipėdos gimęs Simonas Dachas (1605–1659), kaip pastebėjo svečiai, buvo poetas iš Dievo malonės. Parašė tūkstančius kūrinių, giesmių, kurios ir šiandien tebegiedamos iš evangelikų liuteronų giesmynų. Tačiau labiausiai išgarsėjo poema apie Anikę iš Taravos. Jos tekstu parašyta daina tebėra paplitusi Vokietijoje, Austrijoje, o Miuncheno rotušės varpai dar ir šiandien skambina jos melodiją. Tai ugningos meilės, amžinos ištikimybės, draugystės ir pagarbos moteriai eilės. Parašytos jaunikio vardu, dėl to atsirado legenda, esą S. Dachas buvo įsimylėjęs nuotaką…
Skulptūroje įamžinta mergaitė buvo tikra asmenybė, kilusi iš šalia Karaliaučiaus esančio nedidelio miestelio. Septyniolikmetė gražuolė našlaitė žavėjo vyrus, buvo triskart ištekėjusi, pagimdė vienuolika vaikų. Minint S. Dacho poemos parašymo 255-ąsias metines 1912 metais už dosniai suaukotas lėšas Klaipėdoje Anikei pastatytas bronzinis paminklas su poeto atvaizdu. Kaip minėta, karo metais skulptūra visai pradingo, ir apie šią legendą pokario klaipėdiškiai beveik negirdėjo.
Lemtingi Atgimimo įvykiai
– Jei ne stebuklingi sutapimai, Taravos Anikės pėdsakų būtų išvis nelikę, – pasakojo A. Stanevičius.
O sutapimai štai kokie. Dar sovietmečiu, gorbačiovinei perestroikai įsibėgėjant, vakariečius pradėta įsileisti į mūsų uostamiestį. Tuo pasinaudojo lietuvių kilmės Vakarų Vokietijos pilietis Haincas Radzivilas. Jis ne kartą rašė laiškus to meto Klaipėdos valdžiai, tačiau jokio atsakymo negavo, su juo niekas nesiteikė susitikti. Tad viešėdamas Klaipėdoje kreipėsi į tuometį „Klaipėdos“ dienraščio redaktorių Antaną Stanevičių. Netrukus laikraštyje pasirodė straipsnis, nupasakojęs visą Anikės iš Taravos istoriją. Pasipylė klaipėdiškių laiškai, pritariantys idėjai atstatyti Teatro aikštėje buvusį paminklą.
Vakarų Vokietijoje susibūrusi Taravos Anikės bičiulių draugija surinko lėšas, skulptorius Alfredas Kiunė iš miniatiūrinio Anikės skulptūrėlės modelio atkūrė paminklą tokį, koks stovėjo prieškariu.
Sąjūdžio dvasios galia, kaip teigia A. Stanevičius, per karą dingęs paminklas iškilmingai atidengtas 1989 metų lapkričio 18 dieną. Buvo praėjusios tik devynios dienos po Berlyno sienos griūties, o po pusmečio mirė paminklo atstatymo iniciatorius H. Radzivilas, kurio paskutinė valia buvusi, kad per jo laidotuves skambėtų S. Dacho daina apie Taravos Anikę…
Štai kokių stebuklingų sutapimų liudininkais būna žurnalistai. Ir kaip svarbu juos suspėti užfiksuoti.
Žavinti Anikės legenda uostamiestyje tęsiama. 2003 metų gruodžio 31-ąją, lygiai po 70 metų, Klaipėdos muzikiniame teatre pirmą kartą pastatyta 1933 metais trijų vokiečių autorių sukurta operetė „Taravos Anikė“.
