Rajono konfliktą su KRATC prilygino išblėsusiai meilei
Susitikime dalyvavę Klaipėdos miesto savivaldybės ir KRATC atstovai turėjo atsakyti į rajono politikų klausimus.
Klaipėdos rajono savivaldybė toliau bando įrodyti Lietuvai, kad atliekų tvarkymo sistema Klaipėdos regione yra veikiama ambicijų karo. Savivaldybė įsitikinusi, kad sumažinti atliekų šalinimo kaštus įmanoma tik kuo mažiau šiukšlių vežant į Dumpių sąvartyną, kur už kiekvieną atliekų toną tenka mokėti solidų 39 eurų įkainį. Jau įsitikinta, kad pigiau būtų atliekas rūšiuoti patiems ir tiesiai vežti į deginimo gamyklą. Tai bandančiai daryti Savivaldybei uždėtas apynasris, nes minėtas paslaugas yra monopolizavusi UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“. Savarankiškumo užsimaniusiam rajonui primenamas vienas esminis niuansas – įmonę sukūrė patys.
Derasi trečius metus
Praėjusią savaitę Savivaldybėje organizuotas politikų ir Administracijos specialistų darbo grupės posėdis. Nuspręsta dar kartą aptarti būdus, galinčius padėti susitarti su KRATC ir 88 proc. jo akcijų valdančia Klaipėdos miesto savivaldybe. „Bangoje“ daug kartų rašyta, kad mūsų Savivaldybė KRATC vykdomai politikai pradėjo priešintis 2013 m., kai buvo drastiškai padidintas „vartų mokestis“ už įvežamas šiukšles – nuo 56 Lt (16,22 Eur) už toną iki 135,41 Lt (39,22 Eur). Klaipėdos rajonui teisminiu keliu nepavyko įrodyti, kad kaina pakelta nepagrįstai. Nerimą ėmė kelti ir tolimesni įmonės valdymo procesai, mat 7 regiono savivaldybių bendra įmonė didžiąja dalimi valdoma Klaipėdos miesto, o likusios savivaldybės teturi nuo 0,002 iki 6,08 proc. akcijų ir jokio sprendžiamojo balso. Mažesniosios akcininkės dėl to siūlė perskirstyti įmonės dalis ir KRATC valdyti vienoda balsų teise, bet toks sprendimas liko teorija.
Į Klaipėdos rajono savivaldybės atstovų pasitarimą ketvirtadienį buvo pakviestas Klaipėdos miesto mero pavaduotojas Arūnas Šulcas, Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyriaus vyr. specialistė Renata Chockevičienė ir KRATC teisininkė Gražina Eimantaitė.
Prašo netrukdyti rūšiuoti
Savivaldybės norą savarankiškai tvarkyti dalį atliekų KRATC ne kartą įvertino kaip trukdymą bendrai regiono savivaldybių atliekų tvarkymo sistemai. Tačiau Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas svečiams akcentavo, kad dalį atliekų rajonas į sąvartyną visgi veža. Esą jei KRATC sugebėtų pigiau tvarkyti atliekas nei samdomas privatininkas, Savivaldybė vėl mielai visas šiukšles vežtų ten. „Gargždų švaros“ direktorius Rimantas Martinkus kalbėjo tiesiai: „Pagrindinis mūsų susitikimo tikslas – ne paslaptis niekam. Tenorime, kad KRATC ir Klaipėdos miesto savivaldybė netrukdytų mums rūšiuoti atliekų. Nenorime visiškai pasitraukti iš sistemos ir, kaip mums siūloma, susimokėti didelius pinigus, padengti kažkokias paskolas ir t. t. Draugausim, tik norim rūšiuoti stipriau nei kitos savivaldybės.“
Visgi Klaipėdos vicemeras A. Šulcas į kaltinimus reagavo ramiai: „Mes labai džiaugiamės jūsų noru rūšiuoti atliekas. Sveikintina, ir mes tikrai netrukdėm, netrukdom ir netrukdysim. Antra, mes neturime jokių teisių nurodinėti „Fortum“. Tai privati UAB, kuri pati apsisprendžia, ką daryti. Manau, jie labai nori priimti atliekas iš visur, bet brangina savo licenciją ir paiso įstatymų.“
Skolos – iš oro?
Klausimų rajono politikams kelia KRATC skaičiuojamas solidarumo mokestis („vartų mokesčio“ dalis už atliekų transportavimą) ir stambių gabaritų aikštelių Gargžduose ir Vėžaičiuose eksploatacijos išlaidos. Jau pernai įmonė skaičiavo, kad patirs nuostolių, mat rajonas į Dumpius veža daug mažiau šiukšlių nei anksčiau. KRATC teisininkė G. Eimantaitė patikslino, kad nesumokėta suma paskaičiuota pagal regioniniame atliekų tvarkymo plane nurodytą atliekų prognozę – anais metais į KRATC planuota atvežti apie 18 600 t atliekų. Tačiau Savivaldybės juristas Vaidotas Jasas tokius skaičiavimus vadino nieko vertais. „Skaičiavimuose teisinės motyvacijos absoliučiai nėra. Teigiate: „mes kažkada planavome, galvojome, kad jūs atvešite tiek, bet kadangi neatvežėte, tai būkite malonūs susimokėkite“. Įsipareigojimų Atliekų tvarkymo plane nėra. Tai tik numanomi skaičiai“, – apie tai, kad skolas KRATC skaičiuoja tarsi iš oro, tikino teisininkas.
Nesutariama ir dėl to, kas turėtų prižiūrėti stambių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles Gargžduose ir Vėžaičiuose. Jas KRATC įrengė pasinaudodamas ES parama. Rajono politikai suskaičiavo, kad aikšteles perėmus „Gargždų švarai“, KRATC kas mėnesį nebereikėtų mokėti dar po 4,05 Eur už atliekų toną. Anot R. Martinkaus, iš pradžių KRATC patys leidosi į derybas perduoti aikšteles rajonui, bet dialogas nutrūko. KRATC juristė G. Eimantaitė susitikime paaiškino, esą perduoti aikšteles trukdo teisinė bazė. „Nei nuosavybės teise, nei nuomos, nei panaudos būdu aikštelių perduoti negalime. Turi praeiti 5 metų projekto įgyvendinimo terminas, per kurį visą atsakomybę už aikšteles institucijos vis tiek taiko mums“, – viltis dar sumažinti mokesčius KRATC užgesino ji.
