Miesto opas išgydytų dideli pinigai

„Kaip Gargždų miesto pilietis norėjau pasiguosti dėl vienos problemos, kurių šiaip apstu mūsų kažkada mielame buvusiame mieste. Tikriausiai atleisite, kad rašau anonimiškai. Šiaip esu drąsus žmogus, kuris niekada nepraeis pro skriaudžiamą ar nelaimės ištiktą. Tačiau šiais laikais turėti reikalų su policija nenori niekas. Esu įsitikinęs, kad mūsų miestas vienintelis Pabaltijy, kurio viešąją tvarką užtikrinanti įstaiga yra užmiestyje. Nes taip esą buvo pigiau“, – įsisenėjusią Klaipėdos rajono problemą priminė pavardės nenorėjęs viešinti gargždiškis. Anot jo, auksinė kantrybė trūksta ir žvelgiant į neveikiantį šviesoforą miesto centre. Koks jo likimas?

Problemos išsekino

„Policijos komisariatą iškėlus į pramoninę miesto dalį, jis liko keli kilometrai už miesto. Ir tai vyksta šiais laikais, kai biudžetininkai skundžiasi dėl kiekvieno litro kuro. Ką jau kalbėti apie paprastą kaimo žmogelį, kuris atsibogina su retai bevykstančiu priemiestiniu autobusu ir dar turi ieškoti, kuo nukakti užmiestin reikalų tvarkyt… Vėl papildomas lėšų ir laiko gaišimas. O kaip pareigūnai gali sužiūrėti miesto viešąją tvarką, jei jie nuo jo taip toli? Ir kam stengtis – juk ne jie kalti, kad trūksta kuro. Tie, kurie išnuomojo patalpas užmiestyje, žiūrėjo ne tik naudos sau. Palepina jie ir pareigūnus, todėl ir gyvena jie ten visi taikiai ir be rūpesčių. Kaip pas Dievą užanty“, – tokias mintis redakcijai atsiųstame laiške išsakė gargždiškis.

„Šiuo metu rengiamas rajono strateginės veiklos planas 2014–2016 m., ir Tarybos vėl prašome skirti pinigų šviesoforams perprogramuoti. Tikimės, jog nenutiks taip, kaip ankstesniais metais, kai lėšos vis nukeliamos į kitų metų eilutę“, – teigė Savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Jokubaitytė.

Jis įsitikinęs, kad miesto vadovams eismo problemos – paskutinėje vietoje. „Kai reikia anūkus į mokyklą ar darželį vežti, pusę sveikatos susigadini. Niekas negalvojo, kai statė šviesoforą miesto centre. Tiek pinigų sukišta, o dabar kelinti metai yra išjungtas, nes nepasiteisino. Mat mūsų rajono vairuotojai žiopliausi šalyje, nes nemoka sustoti nuolydyje. Gargžduose ryte neįmanoma per centrą pravažiuoti. Galėtų eismo pareigūnai pareguliuoti, bet juk jie toli. Ir jiems ryte į pasitarimą reikia skubėti. O kad miestiečiai vargsta spūstyse – jų pačių problema“, – aštrų požiūrį dėstė skaitytojas.

Esą miesto šeimininkams reikėtų peržiūrėti ir trikampę sankryžą Liepų ir Žemaičių gatvėse. Ne tik vairuotojai čia kasdien rizikuoja sutalžyti automobilius. Gyvybę kaskart pasaugoti tenka ir pėstiesiems.

Nėra tinkamo pastato

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkas Edmundas Zbarauskas daug kartų yra patvirtinęs nuogąstavimą, kad Klaipėdos rajonas yra išskirtinis dėl už miesto esančio komisariato. Jis priminė, kad iš Minijos gatvėje buvusio anuometės milicijos pastato pareigūnai buvo priversti išsikelti apie 2000 metus. „Didžioji dalis pastato po nepriklausomybės buvo atiduota savininkui, todėl patalpos iš jo buvo nuomojamos. Deja, jau man būnant viršininku savininkas išreiškė norą ženkliai padidinti kainą. Jautėme jo spaudimą – arba mokame didesnę kainą, arba perkame pastatą“, – pasakojo E. Zbarauskas. Jo teigimu, tuomet komisariatui pasitaikė palanki proga už kone simbolinę kainą nuomoti pastatus pramoninėje miesto dalyje iš ten tuomet įsikūrusių įmonių. Anot viršininko, Gargždų mieste nei anuomet, nei dabar nėra pastato, kuris talpintų visus dirbančius pareigūnus. „Rinkomės iš to, kas buvo. Be jokios abejonės, daug geriau būtų dirbti mieste. Sąlygas turime pakankamai geras, bet užmiestis nėra geroji medalio pusė. Pareigūnams tenka važiuoti į teismus, prokuratūrą, kitas įstaigas, todėl kaskart važiuodami pirmyn atgal jie sukaria 10 km“, – pripažino E. Zbarauskas.

Numatytas planas – pasenęs

Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius priminė, kad dar 1999 m. pabaigoje Savivaldybė patvirtino vakarinės miesto dalies (prie didžiosios „Maximos“) detalųjį planą. Šioje teritorijoje buvo išskirtas bemaž 1 ha sklypas policijos komisariato pastatui statyti. Tačiau sklypą valdo ne Savivaldybė.

E. Zbarauskas neslėpė, kad naujojo komisariato projektas – beviltiškai pasenęs. „Niekada nebuvau praradęs vilties, kad pastatas kada nors čia gali atsirasti. Neslėpsiu, kad į sklypą buvo ir privačių interesų, tačiau kol aš dirbau, sklypą policijai pavyko išsaugoti“, – atvirai kalbėjo jis. Deja, Policijos departamentas, kuris ir turėtų inicijuoti Klaipėdos rajono komisariato statybas, viršininkui ne kartą atsakė vilčių per daug nepuoselėti. „Atsakymas būdavo vienas – jei jūs pamatytumėte, kokiomis sąlygomis dirba kiti šalies komisariatai, su tokiais prašymais nevaikščiotumėte“, – teigė E. Zbarauskas. Esą anuomet naujam pastatui statyti būtų reikėję apie 20 mln. Lt. Anot viršininko, ir dabar suma būtų nežymiai mažesnė.

Šviesoforams – 50 tūkst. Lt

Ar reguliuojamos sankryžos Gargžduose sulauks korektūrų? Anot Administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės Kristinos Jokubaitytės, to siekiama dar nuo 2010 m. „Šiuo metu rengiamas rajono strateginės veiklos planas 2014–2016 m., ir Tarybos vėl prašome skirti pinigų šviesoforams perprogramuoti. Tikimės, jog nenutiks taip, kaip ankstesniais metais, kai lėšos vis nukeliamos į kitų metų eilutę“, – teigė specialistė.

Anot K. Jokubaitytės, Klaipėdos, Kvietinių, J. Basanavičiaus ir Tilto gatves reguliuoti turėjęs šviesoforas paliktas mirksintis tam, kad vairuotojai būtų budrūs. Esą kai jis buvo veikiantis, skundų buvo dar daugiau. „Jei bus skirta lėšų šviesoforams perprogramuoti, prašysime konkurse dalyvaujančių įmonių pateikti pasiūlymus, kaip spręsti eismo reguliavimo problemą šioje sankryžoje. Tačiau perprogramuoti siekiama visus mieste esančius šviesoforus, nes jie nebeatitinka šių dienų eismo saugumo reikalavimų“, – teigė K. Jokubaitytė. Ypač norima keisti eismo reguliavimą posūkiuose, kad į kairę ar dešinę sukantys vairuotojai neturėtų praleidinėti tiesiai važiuojančių automobilių ir nekeltų pavojaus sankryžą kertantiems pėstiesiems.

Šviesoforų ciklams perreguliuoti reikėtų apie 50 tūkst. Lt. „Ačiū gyventojams, kuriems rūpi miesto problemos. Jei žmonės aktyviai jomis domėsis, gal ir politikai greičiau atsižvelgs“, – vylėsi K. Jokubaitytė.