Amerikoje – olimpinių metų ir lietuviškumo pėdsakai

Nerija olimpiniame Atlantos parke.

Beveik po dvejų metų pertraukos vėl patyriau didžiosios kelionės į JAV džiaugsmą. Šįkart oro uostuose išvengusi atplaukusių balionų, prastų orų įtakos, skridau į Atlantą. Labai nustebino, kad čia, labiausiai užimtame pasaulio oro uoste, nebuvo jokių eilių prie pasienio patikros, o pasienio tarnautojas tik paklausė kelionės tikslo, nuskenavo veidą (kas daroma visuose JAV oro uostuose) ir, net nepasižiūrėjęs į pasą, palinkėjo smagios viešnagės. Linkėjimas su kaupu išsipildė.
Atlantoje – pergalių prisiminimai
Atlanta – Džordžijos valstijos sostinė, vienas iš kultūrinių ir ekonominių JAV centrų. Lietuviams Atlanta labiausia žinoma dėl to, kad 1996 m. čia vykusiose XXVI vasaros olimpinėse žaidynėse antrąkart po Nepriklausomybės atgavimo dalyvavo gana gausi mūsų jaunos valstybės sportininkų delegacija. Iš viso 61 sportininkas, pasirodęs 14 sporto šakų. Ir, aišku, kaip neprisiminsi garsiosios Lietuvos krepšinio rinktinės su Arvydu Saboniu, kuriai vadovavo Vladas Garastas, bronzos medalių! Lemiamose rungtynėse lietuviai įveikė Australiją. Įdomus faktas, kad šioje olimpiadoje pirmąkart dalyvavo mūsų legendinis disko metikas Virgilijus Alekna, tąkart užėmęs aukštą 5 vietą. Kitas disko metikas Vaclovas Kidykas buvo aštuntas. Beje, olimpiečių pirmajame dešimtuke buvo dar trys sportininkės.
Atlanta labai didžiuojasi ir šiemet mini 30-ąsias žaidynių metines. Joms atminti įkurtame 8,5 ha olimpiniame parke, dar vadinamame „Šimtmečio olimpiniu parku“, pastatyta skulptūra olimpinių žaidynių atgaivintojui Pjerui de Kubertenui, o paminklinėse lentose įrašyti visų dalyvių vardai (gaila, bet lentos labai išblukusios ir surasti lietuvių pavardžių nepasisekė…). Dar yra paminklas paraolimpiadai ir visoms šalims, dalyvavusioms žaidynėse. Ši erdvė itin traukia turistus iš viso pasaulio. Čia įrengti fontanai ir žaliosios erdvės, visus metus vyksta koncertai ir renginiai.
Čikagoje – Lietuvos simboliai
Toliau Čikaga – trečiasis pagal dydį JAV miestas, esantis Ilinojaus valstijoje, įsikūręs ant Mičigano ežero pakrantės. Jis gerai atspindi visą Ameriką: turtai ir dangoraižiai, milijardiniai verslai, šimtų tautų ir tautelių imigrantai. Čia išsipildė ne vieno lietuvio svajonės. Vienas tokių – jaunoji krepšinio žvaigždė Matas Buzelis, NBA atstovaujantis gimtojo miesto komandai „Chicago Bulls“. Ir mums pasisekė pamatyti šį lietuvį, kai jo komanda Naujųjų metų išvakarėse susitiko su Naujojo Orleano „Pelicans“. Nors pačios rungtynės nebuvo itin įtemptos ar labai įdomios, tačiau lietuvaičio žaidimas, jo dėjimai į krepšį bei netikėti perdavimai vertė aikčioti ir didžiuotis savo tauta.
Čikagą lietuviai puikiai žino nuo senų laikų, joje įsikūręs ne vienas tautietis (ir mes bevaikščiodamos mieste sutikome čia gyvenančią lietuvaitę su pas ją į svečius atvykusia šeima). Labai malonu buvo išgirsti lietuvių kalbą tokioje tolybėje. Veikia Lietuvių jaunimo centras, lituanistinė mokykla, bažnyčia. Lietuvių tautinėse kapinėse, atrodo, tarsi čia būtų palaidotas didelis miestas – visur lietuviški užrašai, Lietuvos simboliai. Nuo sovietų okupacijos pasitraukę lietuviai iki mirties jautėsi tremtiniais ir tai matosi jų antkapiuose. Būtų buvę įdomu ilgiau pasivaikščioti po šias kapines, paieškoti žymių kultūros žmonių kapų, tačiau po +20 laipsnių Atlantoje, atvykus į Čikagą, mus pasitiko sniegas iki kulkšniukų ir –12 laipsnių šaltis bei apledėję keliukai.
Kas kita Čikagos priemiestis Lemontas – iki šiol ten gyvenančių lietuvių veiklos širdis, kur bažnyčioje kiekvieną sekmadienį vyksta pamaldos lietuvių kalba, veikia mokykla, įkurtas bendruomenės centras, susikūrusios bent kelios lietuvių krepšinio komandos, šalia bažnytėlės savotiškas Kryžių kalnelis. Čikagos lietuvių bendruomenės iniciatyva šių metų liepą šiame mieste vyks lietuvių šokių šventė.

Nerija su dukra Gintvile Čikagoje. Šiuo metu buvusi gargždiškė, dr. G. Valinčiūtė dirba mokslininke Vėžio ląstelės biologijos departamente Šv. Judo vaikų tiriamojoje ligoninėje Memfyje.

Ir prezidentai, ir dainininkai
Pakeliui į savo rezidencijos vietą Memfį apsilankėme ir Springfilde, Ilinojaus valstijos sostinėje, kurios pats garsiausias gyventojas Abraomas Linkolnas būtent iš čia išvyko į Vašingtoną siekti prezidento posto ir belaukdamas traukinio tarė šiuos atsisveikinimo žodžius: „Niekas, kas nėra mano vietoje, negali suvokti šio atsisveikinimo begalinio liūdesio.“ Į gimtąjį miestą gyvas būdamas taip ir negrįžo. Bet čia jis su visa šeima palaidotas mauzoliejuje, kur veikia ir nedidelė ekspozicija, pasakojanti apie Abraomo Linkolno gyvenimą ir veiklą. Įdomu tai, kad ir prezidentas Barakas Obama 2007 m. pareiškė kandidatuosiąs į JAV prezidento postą stovėdamas ant senojo parlamento pastato Springfilde laiptų. Ten, kur prasidėjo Abraomo Linkolno karjera…
Kadangi JAV apsistojau Memfyje, garsėjančiame kaip bliuzo, soulo, gospelo ir kitų muzikos stilių sostinė, o praėjusios kelionės metu aplankiau garsiojo rokenrolo karaliaus Elvio Preslio dvarą „Graceland“ bei įrašų studiją Sun Studi, kur prasidėjo jo, kaip profesionalaus dainininko, pasaulinio garso žvaigždės karjera, pasinaudojau proga apsilankyti ir jo gimtinėje.
Tupelo – nedidelis miestas Misisipės valstijoje, garsėjęs kaip baldų gamybos centras, o XX a. 4-ajame dešimtmetyje nusiaubtas vieno kruviniausių Amerikos istorijoje tornado. Tupelo – Elvio Preslio (1935–1977) gimimo vieta, kur jis labai skurdžiai drauge su tėvais gyveno iki 13 metų, kol persikėlė į Memfį. Veikia ekspozicija – kuklus dviejų kambarių namukas su autentiškais baldais, be jokių patogumų, vaikystės bažnyčia, kurioje jis žengė pirmuosius dainininko žingsnius, bei nedidelis įvairių daiktų ir prisiminimų muziejus, šalia kurio stovi žalio 1939 m. „Plymouth“ automobilio, kuriuo Presliai keliavo į lemtingą kelionę iš Tupelo į Memfį, kopija. Visą ekspoziciją supa Apmąstymų parkas, kur ant kalvelės grįžęs į gimtinę mėgo pasvajoti ir pats dainininkas. Įdomi skulptūra „Tapsmas“, vaizduojanti vienuolikmetį, gavusį dovanų pirmąją gitarą, ir rokenrolo karaliumi tapusį Elvį Preslį.

Šiomis dienomis prasideda Olimpiada Italijoje. Dalyvaus ir gausi mūsų šalies rinktinė. „Žiaurē graži žėima…“ – liejasi iš visų ekranų jautri išlydėjimo giesmė… Seniai tokia žiema buvusi čia Lietuvoje ir ten už Atlanto – žvarbi, speiguota, sniego pusnys, lijundros, atlydžiai… Kelionėje patirti įspūdžiai ir prisiminimai ilgam pasilieka. Iki kito karto, Amerika!

Nerija VALINČIENĖ
Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto

Daugiau straipsnių

Skip to content