Antkoptiškio bandymas: kanapių išspaudos – dedeklėms

Antkopčio kaime ūkininkaujantis ekologinio ūkio šeimininkas Tadas Mockus verčiasi ne tik žemdirbyste, bet ir turi vištų ūkį. Jis dalyvauja parodomųjų bandymų projekte „Gyvūnų gerovė – vartotojų sveikatai“. Mokslininkai tiria kanapių panaudojimo galimybes gyvulininkystėje.

Lesina ekologiškais grūdais

Jaunojo ūkininko ūkį T. Mockus įregistravo prieš 8 metus, nors gimtajame Antkopčio kaime ūkininkauti pradėjo anksčiau. Baigęs Klaipėdos universitetą, neturėdamas agrotechninio išsilavinimo, pasirinko verslą žemės ūkyje – augalininkystę. Jis valdo apie 300 hektarų. Iš pradžių javus augino tradiciškai, o vėliau ryžosi ekologinei žemdirbystei. Prieš porą metų ūkininkas užsiveisė vištų dedeklių ūkį.

„Ekologiškai užauginti kviečiai – nors pats valgyk. Tačiau grūdai pradingsta bendrame šalies, užsienio rinkos aruode, – kalbėjo ūkininkas. – Nusprendžiau bent dalelę savo grūdų panaudoti ir matyti rezultatą. Taigi nusipirkau 100 vištaičių dedeklių.“

T. Mockus: „Vištų ūkis nėra ekologinis, tačiau būdamas idealistas ir altruistas, negaliu lesinti paprastais kombinuotaisiais pašarais – lesalo racionui papildyti perku iš biofabriko.“Vyras prisipažino, kad tai nauja veiklos sritis, nors jis buvo ne iš tų vaikų, kurie vaikystėje neskyrė vištos nuo gaidžio. Iš vilkikų priekabų sumeistravo vištidę ir dabar laiko apie 400 vištų. „Moderniems pastatams reikia didelių investicijų“, – šyptelėjo Tadas.

Šiame ūkyje dedeklės gyvena laisvėje. Vištidėje įrengtos laktos, ant kurių jos tupi. Dieną išeina į lauką – įrengtas aptvaras. Anksčiau vištas taip laikė visi kaimo žmonės ir mėgavosi naminiais kiaušiniais.

Savo paukščius ūkininkas lesina ekologiškais kviečiais ir kvietrugiais. Beje, grūdus traiško. Sudėtinė lesalo dalis – topinambai.

Sveika ne tik žmogui

Šiemet T. Mockus susidomėjo parodomųjų bandymų projektu „Gyvūnų gerovė – vartotojų sveikata“. Taigi vištų lesalo racione atsirado pluoštinių kanapių išspaudų, vištidė kreikiama šių augalų spaliais.

LSMU Gyvulininkystės instituto mokslininkai parodomuosius bandymus dėl kanapių panaudojimo gyvulininkystėje vykdo šešiuose šalies ūkiuose, skirtinguose regionuose. Žemaitijoje pasirinko T. Mockaus ūkį.

I. Stuogė: „T. Mockaus patirtis bus perduota kitiems ūkininkams: čia vyks lauko dienos, bus rengiami seminarai. Šis projektas finansuojamas europinėmis ir nacionalinėmis lėšomis.“Pasak mokslininkės dr. Inos Stuogės, pernai Lietuvoje įteisinus pluoštinių kanapių auginimą, šiais metais pradėti bandymai, kokį poveikį jos daro gyvulių, paukščių produktyvumui. „Kanapės labai sveika ir žmogui, ir gyvuliui, – teigė ji. – Vištoms skiriama po 15 gramų kanapių sėklų išspaudų per dieną. Tirsime kiaušinių cheminę sudėtį: ar sveika valgyti kanapių išspaudomis lesinamų vištų kiaušinius.“

Šias kanapes augina ir jų išspaudas tiekia Klaipėdos rajone gyvenantis ūkininkas.

I.Stuogė džiaugėsi, kad T. Mockus sutiko dalyvauti projekte. „Tadas – idealistas. Jis stengiasi, kad sveikiau gyventume – turėtume ekologiškų maisto produktų“, – sakė ji.

Mokslininkės teigimu, ūkininko įrengta vištidė – tarsi viešbutis vištoms. „Lesinamų natūraliais, pilnaverčiais pašarais, vaikštinėjančių laisvėje vištų kiaušiniai ir mėsa sveiki“, – teigė ji.

T. Mockus kalbėjo, jog geriausiu laikotarpiu vištos padeda 200 kiaušinių per dieną. Juos parduoda Klaipėdoje, kur laukia nuolatiniai pirkėjai. „Stebėsime, ar kanapių išspaudų panaudojimas padidins dėslumą“, – kalbėjo mokslininkė.

Bandymas truks iki gegužės mėnesio.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių