Atkakliai ištverta rūsčiausia diena lėmė Tėvynės laisvę

1991 m. Klaipėdos rajono laikraščio „Bangos“ pirmieji puslapiai buvo skirti Sausio 13-osios įvykiams nušviesti, tuometis „Bangos“ laikraščio fotokorespondentas Vidmantas Matutis važiavo į Vilnių ir parengė fotoreportažą iš laisvės gynėjų laidotuvių.

Rytoj, Sausio 13-ąją, minėsime Laisvės gynėjų dieną, juk tai viena prasmingiausių ir švenčiausių atkurtos Nepriklausomos Lietuvos istorinių datų. Pasigirsta balsų, kad šią jautrią datą nugula laiko dulkės, ji tampa tarsi paprasta kalendorine diena, kuri kai kuriai visuomenės daliai ir net kai kuriems politikams, nors ir uždegantiems atminimo žvakutes languose, jau nieko nebereiškia. Tačiau amžininkų pareiga yra išsaugoti Sausio 13-osios svarbą ir dabartinei, ir ateities kartoms. Vienas iš būdų – nupūsti dvidešimt aštuonerių metų laiko dulkes atsivertus tų nepamirštamų, skaudžiai išgyventų dienų liudijimus.

Desantininkai prieš taikius

1991-ųjų Sausio 13-ąją įvykęs masinis taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos vadovybės bandymui jėga paimti į savo rankas Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento pastatą ir kitus valstybiniam perversmui reikšmingus objektus įrodė tvirtą žmonių valią nepasiduoti.

Užimti svarbių Lietuvai pastatų atvyko specialiai parengta, sunkiąja karine technika ginkluota desantininkų grupė. Prie televizijos bokšto Vilniuje per 600 taikių ir neginkluotų žmonių buvo sužeista, žuvo 14. Televizijos bokštas buvo užimtas, tačiau vėliau planų pulti Parlamentą kariškiai atsisakė.

Nors užgrobti kai kuriuos objektus ir pavyko, galutiniai operacijos tikslai (užimti Lietuvos Seimą, išprovokuoti nesantaiką tarp įvairių tautybių Lietuvos piliečių, pateikti šiuos įvykius kaip dviejų ginkluotų pusių kovą) nebuvo pasiekti ir gana greitai Sovietų armijai teko iš užimtų objektų pasitraukti.

Nusipelnė visuotinės pagarbos

Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, Titas Masiulis ir Rimantas Juknevičius, lemtingąją Sausio 13-ąją savo gyvybes paaukoję dėl laisvės, nusipelnė visuotinės pagarbos. Jie ir dar šimtai tūkstančių kuklių žmonių tomis Nepriklausomybės likimą sprendžiančiomis dienomis pasielgė kaip tikri savo šalies patriotai, Lietuvos Respublikos piliečiai. Jų apsisprendimas ginti laisvę buvo dar labiau vertintinas prisiminus, kad Tarybų Sąjunga tebeegzistavo, o Lietuvos Respublika sunkiai skynėsi kelią į pasaulio pripažinimą.

Prašė nepasiduoti provokacijoms

Sausio 13-osios įvykių dalyvė, „Bangos“ laikraščio reklamos, skelbimų ir prenumeratos skyriaus vedėja V. Tamošauskienė iki šios dienos prisimena, kaip jai ir jos vyrui Viktorui, stovintiems didžiulėje minioje prie Parlamento, smigo į širdį kiekvienas Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio žodis. Jis kreipėsi į žmones aikštėje prašydamas nepasiduoti provokacijoms, jei aikštėje pasirodytų civiliais perrengti kariai. „Ir tuo atveju, kada anie pradės jus pulti, pradės mėtyti kuo nors arba daužyti, mūsų didžiausias ginklas būtų, jeigu jūs neatsakytumėte tuo pačiu. Jūs esate mūsų skydas, bet ne kalavijas. Mes visada laimėdavom tuo, kad atlaikydavom. Atlaikykime, mes čia, visi jūsų deputatai. (…) Būkime arčiau vieni kitų“. „Bangos“ darbuotoja prisimena, jog tarpusavyje žmonės bendravo labai nuoširdžiai, šalia esančioje M. Mažvydo bibliotekoje šiek tiek sušildavo, visi dalijosi arbata, sumuštiniais. Žmonės laikėsi vieni kitų, nors nuo Televizijos bokšto plūdo grėsmingi ir skaudūs pranešimai.

Veikė įtaigus žodis

Šiandien verta prisiminti, kad tuomet itin vertinome įtaigaus žodžio galią, tikėjome Kovo 11-osios signatarais, Lietuvos vadovais. Jų viešai išsakytos padrąsinančios mintys susibūrimuose, per radiją, televiziją ar spaudoje žmonėms buvo labai svarbios. „Pamėginkime ištverti šiandien, šitą rūsčią dieną. Jūs girdėjote liūd­nas, skaudžias žinias, jūs pavargote, jūs šalote visą dieną, visą naktį prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Tikriausiai ne vieno jūsų širdyje nuoskauda ir pyktis prieš tuos nedorėlius, kurie taip elgiasi su Lietuva. O vis dėlto užslopinkite tą pyktį, atgręžkite jiems nugaras, žvelkite vienas į kitą, o ne į priešą. Žvelkite į artimo, į draugo akis ir dainuokite. Daina mums padėjo, padėjo šimtmečiais. Ir dabar dainuokime, giedokime šventas giesmes, tik nesiplūskime, nesikeikime ir nesileiskime į muštynes. Tegu mūsų širdyse būna daugiau ramybės, daugiau šviesos ir tikėjimo. O aniems palikime blogus jausmus ir nusikaltimus. Būkime tokie, kokie turime būti, ir mūsų Lietuva bus šviesi ir laiminga!“ – įkvėptai ir pranašiškai didžiulei žmonių miniai Sausio 13-ąją kalbėjo V. Landsbergis.

Nepriklausomybei tvirtas „Taip“

Po Sausio 13-osios išbandymo tą žiemą Lietuvoje įvyko dar vienas svarbus įvykis, kurio reikšmės dabar jau gal ir nebesuvokiame taip akivaizdžiai, kaip tuomet. Aukščiausioji Taryba vasario 9 d. nutarė surengti visuotinę apklausą, ar Lietuvos Respublikos gyventojai, turintys Lietuvos pilietybę arba pilietybės teisę pagal LR pilietybės įstatymą, pritaria naujai rengiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos teiginiui: „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“. Tuo metu itin aktyviai veikė Tarybų Sąjungos propaganda, tuometis šios dabar jau nebeegzistuojančios šalies prezidentas Michailas Gorbačiovas nepraleisdavo progos įgelti, esą Lietuvos nepriklausomybė yra tik saujelės politikų projektas. Be to, ir Lietuvoje dėl sunkios ekonominės padėties, talonų sistemos, politikų kivirčų pasigirsdavo balsų, esą ne tokią valdžią išsirinkome, ne dėl tokios laisvės kovojome. Tačiau vasario 9-oji buvo neginčytinas Sausio 13-osios įprasminimas. Demokratijos triumfas, kuris tokiu mastu daugiau Lietuvoje niekada nebepasikartojo. Absoliuti dauguma šalies žmonių nedvejodami pasirinko nepriklausomybę.

„Bangoje“ po šios apklausos buvo paskelbti Klaipėdos rajono rinkimų komisijos, kuri buvo atsakinga už apklausą, duomenys.

Į rinkėjų sąrašus iš viso Klaipėdos rajone buvo įtraukti 32 559 piliečiai, turintys balsavimo teisę, o į apklausą atėjo ir biuletenius gavo 31 329. Urnose rasta 31 290 biuletenių. Vadinasi, savo pilietinę poziciją išreiškė 96,10 proc. rajono rinkėjų. Pritarusiųjų apklausos teiginiui buvo net 30 420 arba 97,22 proc. rajono gyventojų pritarė apklausos teiginiui „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“.

Vilija BUTKUVIENĖ

Aut. nuotr.