Atsipalaidavimo brangymetis
Televizijos reklamos ragina atsipalaiduoti: artėja Kalėdos. Dirbtini džiaugsmo šūksniai, pradėję sklisti dar medžiams neapsinuoginus, darosi atkaklesni, bet nepajėgūs užgožti tragiškų įvykių, dramatiškų gyvenimo istorijų.
Kaip atsipalaiduoti, kai pasaulyje nėra ramybės? Juk tuose pačiuose ekranuose slenka kruvino karo Ukrainoje vaizdai. Nežmoniška ukrainiečių kasdienybė: kaip atsistoti ant kojų atkovotuose miestuose, kai nėra vandens ir šildymo. Eilės prie maisto produktų dalijimo. Baisi žiema laukia Ukrainos – agresorė Rusija drastiškiausiais būdais siekia palaužti tautos valią. Tačiau šią savaitę Ukraina minėjo orumo ir laisvės dieną – šios vertybės dabar didžiausios. Ukrainiečiai neatsipalaiduoja. O mes?
Raudonojo Kryžiaus draugijos Klaipėdos skyriaus (Gargžduose jo nėra) vadovė apgailestavo, jog šiuo metu lietuvių pagalba ukrainiečiams karo pabėgėliams sumenkusi. Bet argi jos nereikia mūsų gyventojams? Mačiau, kaip viename uostamiesčio prekybos centre senutė nedrąsiai paklausė kasininkę pardavėją, ar negalėtų grąžinti nusipirktus sausainius, nes suprato, kad jai labiau reikia bulvių. Kai išgirdo teigiamą atsakymą, senutės veidas nušvito.
Mes dažniausiai pastebime pilnus vežimėlius prisikrovusius tautiečius ir skubame apibendrinti: oho, kaip mes gerai gyvename! Žinoma, daugeliui nereikia taupyti maisto sąskaita, nors ir jie „medžioja“ akcijas. O juk pažeidžiamiausių – vyresnių vienišų, sveikatos bėdų turinčių, sunkiai galą su galu suduriančių žmonių prekybos centruose mažai sutiksi. Skurstantieji verčiasi iš paramos – gautų nemokamų maisto produktų, o kartais užsukę į parduotuvę renkasi pigiausią.
Kaip įprastai prieškalėdiniu laikotarpiu televizija kviečia aukoti maltiečiams, kad galėtų nuvežti dubenėlį sriubos paliegusiems vargstantiems senoliams. Tačiau dalijimasis sumažėjęs, nors tų, kuriems reikalinga pagalba, daugėja. Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ vadovas susirūpinęs, kad šiemet net 17 tūkst. daugiau šalies gyventojų prireikė nemokamų maisto paketų, o rudeninės „Maisto banko“ akcijos metu žmonės aukojo mažiau, skyrė pigesnius ilgo galiojimo produktus. Priekulės socialinių paslaugų centro, dalyvavusio šioje akcijoje, direktorė Vilija Lingienė pastebėjo, jog kai kurie pirkėjai replikavo, kad ir patiems reikia paramos. Visgi nemažai priekuliškių dalijosi, ir vadovė jiems už tai nuoširdžiai dėkojo.
Turėtų būti dėkingi ir parlamentarai: šią savaitę Seime atidaryta valgykla, kur jie gali skaniai papietauti tik už 6 eurus. Tai gerokai pigiau nei aplinkinėse kavinėse. Ar tai nedvelkia labdara? Ir paprastas pilietis „Brožių virtuvėje“ gali už tiek pavalgyti, bet argi palyginsi jo algą su tautos išrinktųjų. Gal pigiai pavalgę seimūnai nustos zysti, kad jų alga per maža? Vilnietis profesorius televizijos laidoje prisipažino, kad mielai dirbtų už dabartinį Seimo nario atlyginimą.
Ypač miela būtų prisigretinti prie „Ignitis grupės“. Pasirodo, kad ten tikros aukso kasyklos glūdi. Energetinė krizė smulkiuosius verslus baigia į ožio ragą suriesti, gyventojai gauna šoką pamatę elektros sąskaitas, o štai šiomis dienomis LRT Tyrimų skyriaus atskleista istorija apie valstybės valdomą „Ignitis grupę“ yra šokiruojanti: „Ignitis“ uždirba rekordinius pelnus, dalį šios naudos gauna privatūs investuotojai, tarp kurių ir aukštas pareigas užimantys asmenys, o išsamesnė informacija, deja, slepiama po konfidencialumo šydu.
Didmiesčiuose šventinį rūbą už mokesčių mokėtojų pinigus besivelkančios kalėdinės eglės įkvepia ne tik švenčių laukimui, bet ir pamąstymams. Štai sostinės Kalėdų simbolis atsieis 231 tūkst. eurų. Artėjančio Vilniaus gimtadienio proga ant žaliaskarės įsižiebs 700 žvakučių, nušvis 10 kilometrų elektrinė girlianda. Sako, jog šventinį tortą primenanti sostinės kalėdinė eglė brangiausia iš visų buvusių. Ar vertėjo tiek pinigų jai išleisti, kai aplinkui tiek vargstančiųjų? Gal prasmingiau reikėjo panaudoti pinigus?
Kauno eglę nusagstys 500 žvaigždžių ir ji primins M. K. Čiurlionio kūrinį, kainuosiantį 121 tūkst. eurų. Klaipėda švenčių simboliui pasiruošusi išleisti tūkstančiu mažiau nei Kaunas. Gargždų eglė ir gatvių apšvietimo puošyba atsieis 24 tūkst. eurų be PVM – tik 4 tūkst. brangiau nei pernai. Priekulėje kalėdiniu simboliu taps centre žaliuojanti eglė, kurią nušvies anksčiau įsigytos elektrinės girliandos, akį trauks rankų darbo žaislai – bus sutaupyta.
Ar šiuo įtemptu laikotarpiu ne paprastume, kuklume geriausiai galime jaustis? Giliau pažvelgti į kasdienybę, atidumo, įsiklausymo mus ragina rytoj prasidėsiantis adventas.
Virginija LAPIENĖ
„Bangos“ korespondentė
